2022/07/01

Žurnalistai – Grėsmė Nacionaliniam Saugumui?

Visi žurnalistai kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Ypač didelę grėsmę kelia tiriamosios žurnalistikos atstovai. Jie renka informaciją, viskuo domisi, visur lenda. Jie teigia, kad gina visuomenės interesą, tačiau iš tikrųjų dirba pinigams. Kas daugiau sumokės, tam ir dirbs tiriamosios žurnalistikos atstovas.

Galvojate, kad išprotėjau, išsakydamas tokius teiginius. Galvojate, kad kalbu apie Rusiją ar kitas nedemokratines valstybes. Ne. Galvoje turiu net labai demokratiškas ir laisvas šalis. Kalbu apie požiūrį, gajų Didžiojoje Britanijoje.

Jungtinės Karalystės žvalgybų agentūrų vidaus saugumo tarnybos yra parengusios instrukcijas pareigūnams, kaip elgtis, sutikus žurnalistą. Jose rašoma, kad, atpažinus žurnalistą, reikia pradėti urgzti, o jeigu žurnalistas įkyriai uždavinėja klausimus, reikia jį kandžioti. Aišku, kad juokauju. Tačiau instrukcijose tikrai rašoma panašiai. Nurodoma, kad žurnalistų reikia saugotis. Bendraujant su jais, reikia būti itin budriems, nes žurnalistai sieks visomis įmanomomis priemonėmis išgauti informaciją. Po kiekvieno kontakto su žurnalistu pareigūnas privalo informuoti savo tiesioginį viršininką, aprašyti kada, kur, su kuo, kaip, kodėl ir t. t.

Buvusio JAV Nacionalinio saugumo agentūros darbuotojo Edwardo Snowdeno atskleistuose slaptuose britų žvalgybos agentūros GCHQ dokumentuose yra rašoma, kad ji rinko informaciją apie žymiausių pasaulio žiniasklaidos organizacijų, tokių kaip BBC ir „The New York Times“, žurnalistus. GCHQ perėmė dešimtis tūkstančių žurnalistų elektroninių laiškų. Visus juos išsaugojo ir įkėlė į duomenų bazę, prie kurios gali prieiti kiekvienas žvalgybos agentūros darbuotojas, turintis leidimą dirbti su slapta informacija.

Slaptuose žvalgybos dokumentuose žurnalistai, ypač tiriamosios žurnalistikos atstovai, yra priskiriami prie grėsmių nacionaliniam saugumui. Kartu su teroristais, užsienio žvalgybininkais, nusikalstamo pasaulio atstovais bei programišiais jie stovi vienoje eilėje. Pagal britų žvalgybos agentūros vidaus vertinimo grėsmių skalę, žurnalistai patenka tarp teroristų ir programišių.

„Reuters“, BBC, „The New York Times“, „The Guardian“, „Le Monde“, „The Sun“, NBC ir „The Washington Post“ žurnalistų elektroniniai laiškai buvo perimti, kaupiami bei išsaugomi duomenų bazėje.

Tai paaiškėjus, Didžiojoje Britanijoje tarp žurnalistų, reporterių, redaktorių kilo nepasitenkinimo banga. 100 žymių žurnalistų pasirašė protesto laišką ir nusiuntė jį britų premjerui Davidui Cameronui. Žurnalistai reikalauja, kad valdžia nutrauktų neteisėtą, jų manymu, šnipinėjimą.

Kol kas premjero D. Camerono reakcijos į šį laišką nežinome. Tačiau žinome, ką D. Cameronas pasakė apie žvalgybų veiklos stiprinimą po teroristinių atakų Paryžiuje. Jis viešai pareiškė, kad reikia stiprinti žvalgybos agentūras ir jų veiklą, būtina suteikti joms daugiau galių kovojant su terorizmu. Premjeras kalbėjo apie stiprinimą tų šnipinėjimo priemonių, dėl kurių skundžiasi ir žurnalistai.

Slaptųjų tarnybų atstovai teigė, kad jie laikosi nuostatos niekada nieko nekomentuoti. Jie dar kartą pabrėžė, kad žvalgybos agentūros griežtai laikosi įstatymų, vadovaujasi jais ir remsis jais ateityje. Jų pasiklausius, išeitų, kad žvalgybininkai niekada nėra pažeidę jokio įstatymo.

Iš dalies žvalgybos atstovai yra teisūs. Didžiojoje Britanijoje galioja įstatymas „Tiriamosios veiklos akto reglamentas 2000“(„The Regulation of Investigatory Power Act 2000“, arba „Ripa“), kuris žvalgybų agentūroms suteikia teisę be teismo leidimo rinkti ir kaupti informaciją iš įvairių žiniasklaidos priemonių bei interneto. Įstatymas draudžia sekti ir rinkti informaciją apie konkretų asmenį ir jo veiklą, tačiau leidžia informaciją rinkti bendrai. Šiuo metu britų teisininkai analizuoja ir vertina įstatymą. Ateityje galima sulaukti pasiūlymų keisti kai kurias jo nuostatas.

Visuomenė susiduria su amžina dilema. Kas yra svarbiau – ar visuomenės saugumas, ar žodžio laisvė? Rasti balansą tarp dviejų vertybių – itin sudėtinga. Suteikus daugiau galių žvalgybos agentūroms, jos pradeda piktnaudžiauti, sekti nekaltus žmones, kištis į jų gyvenimą. Suteikus neribotą žodžio laisvę žurnalistams, jie pradeda nesiskaityti su etika, įžeidinėja atskiras visuomenės grupes, jų vertybes, religiją, tyčiojasi iš jų. Procesas, kurį nuolat reikia stebėti ir tramdyti.

Alfa.lt

Dalintis