2024/03/02

Žodžių Žaismas arba Juoda Propaganda, arba „Runkelių“ Mulkinimas

„Kar­tais nau­do­ja­ma to­kia juo­da pro­pa­gan­da prieš šį (Suskystintų gamtinių dujų) ter­mi­na­lą. Ir ta­da rei­kia na­tū­ra­liai pa­klaus­ti, kam jo (SGD ter­mi­na­lo) sta­ty­ba truk­dy­tų. Na­tū­ra­lu, kad mo­no­po­lis­tui yra ne­nau­din­ga, kad jis at­si­ras­tų, kad Lie­tu­vai at­si­ras­tų ga­li­my­bė, iš ko pirk­ti (gam­ti­nes du­jas)”, − teigė pre­zi­den­tės vy­riau­sia­sis pa­ta­rė­jas so­cia­li­nės po­li­ti­kos ir eko­no­mi­kos klau­si­mais Ne­ri­jus Ud­rė­nas.

Visiškai sutinku su ponu N.Udrėnu. Rusijos dujų kompanija „Gazprom“ tikrai nenori turėti konkurento Lietuvoje. Jis viską daro ir darys, kad suskystintų dujų terminalas greitai neatsirastų, kad projekto įgyvendinimas būtų vilkinamas, o jo kaina išaugtų iki tokio lygio, kad terminalo siūloma dujų kaina būtų nekonkurencinga. Tas, kas domisi terminalo įgyvendinimo procesu, jau dabar gali matyti galimus „Gazprom“ įtakos įrankius pačioje bendrovėje.

Tačiau dedasi keisti dalykai. Juodąja propaganda, susijusia su terminalo statyba, užsiima ne tik „Gazprom“ ir jo samdiniai Lietuvoje, bet ir patys SGD terminalo projekto įgyvendintojai. Jie yra puikiai įvaldę propagandos metodus. Samdo už mūsų visų pinigus viešųjų ryšių kompanijas. Jiems padedant skleidžia dezinformaciją ir formuoja visuomenės nuomonę.

Šiame straipsnyje išsamiau panagrinėsime ne „Gazprom“ samdinių skleidžiamą dezinformaciją ir bandymą suklaidinti visuomenę bei formuoti jai neigiamą nuomonę apie projektą, bet pačių terminalo statytojų vykdomą juodąją propagandą. Tačiau prieš tai trumpai sustosime ir vėl prisiminsime, kas yra dezinformacija ir kokiais tikslais ji yra naudojama.

Dezinformacija – melo ir tiesos pagrindu parengta informacija. Dezinformavimas – sąmoningas ir išankstinis dezinformacijos skleidimas siekiant suklaidinti konkurentą, oponentą, žmonių grupę.

Klaidinimas – sąmoningas ir išankstinis melagingų duomenų skleidimas siekiant užmaskuoti tikruosius savo kėslus, planus, veiksmus.

Taigi pradėkime nagrinėti konkrečius faktus.

Auditas

Yra toks nedidelis laikraštukas „Terminalas“, kurį leidžia AB „Klaipėdos nafta“. Jame yra straipsnelis „Patvirtinta: auditas dėl terminalo laivo – teigiamas“, kuriame rašoma, kad „Energetikos ministerija patvirtino, kad baigtas auditas dėl SGD terminalui skirto laivo-saugyklos su dujinimo įrenginiu kainos. Auditoriai nustatė, kad jis nėra per brangus.

Auditoriai, be kita ko, tikrino, ar terminalui skirto laivo-saugyklos kaina pagrįsta. Auditas patvirtino, kad buvo priimtas teisingas sprendimas statomam terminalui ne pirkti, bet nuomotis laivą-saugyklą su dujinimo įranga, su galimybe jį vėliau išpirkti“.

Atlikto audito ataskaitos medžiaga pradėjo remtis visi, kas tik netingėjo. Didžioji dauguma propagandistų net neskaitė ataskaitos ir ja nesidomėjo. Jiems tai neįdomu. Tačiau visi mušėsi į krūtinę ir viešai tvirtino, kad auditas nustatė, jog visi su laivo-saugyklos nuoma susiję priimti sprendimai yra pagrįsti ir teisingi.

Tačiau tikrovė yra kitokia. Audito kompanija nenustatė, kad kaina yra pagrįsta, sprendimai dėl laivo nuomos su galimybe jį vėliau išpirkti yra teisingi. Bendrovės vadovai atsisakė auditoriams suteikti visą informaciją apie laivo-saugyklos nuomą. Auditoriai nežinojo ir neturėjo visų su laivo-saugykla nuoma susijusių skaičių. Taigi jie negalėjo ir neturėjo galimybės nustatyti, ar laivo nuomos kaina yra pagrįsta ir ar priimti sprendimai yra tinkami ir teisingi.

Niekaip nesuprantu, dėl kokių priežasčių reikėjo klaidinti žmones?

Norvegai ar Bermudai

SGD terminalo projekto įgyvendintojai viešai teigė, kad laivą-saugyklą nuomos iš Norvegijos kompanijos. Net Valstybės saugumo departamento vadovas teigė, kad ką ten tikrinti, juk ten Norvegija. Žinoma, gerbiama ir labai skaidri valstybė. Net viešųjų pirkimų dokumentuose buvo įrašyta šalis − Norvegija.

Tačiau tikrovė pasirodė kitokia. Prasidėjus Seimo komisijos tyrimui, kažkas išbraukė Norvegiją iš pirkimų dokumentų ir įrašė Bermudus, nes laivą-saugyklą nuomosimės ne iš Norvegijoje, o Bermuduose registruotos kompanijos. Kompanija „Hoegh LNG ltd.“ yra „ofšorinė“ kompanija. Jos akcininkė yra kita „ofšorinė“ kompanija „Hoegh LNG Holdings Ltd“, kurios akcininkų yra labai daug. Didžiausią akcijų paketą (apie 44 proc.) valdo „ofšorinė“ kompanija, registruota Kipre. Norvegijoje registruotiems fondams priklauso tik apie 7 proc. akcijų.

Niekaip nesuprantu, dėl kokių priežasčių reikėjo klaidinti žmones?

SGD terminalo statytojai teigė, kad Lietuva su norvegais sudarė išperkamosios nuomos sutartį, kad sutartyje yra nurodyta likutinė laivo kaina. Visi supratome, kad po dešimties metų nuomos už likutinę vertę galėsime įsigyti laivą. Jis taps mūsų. Galvojome labai paprastai, taip, kaip su automobilio išperkamąja nuoma. Moki nustatytas įmokas tol, kol išmoki automobilio kainą arba esi iš anksto sutaręs, kad po tiek ir tiek metų automobilio išperkamoji kaina bus tokia ir tokia. Viskas aišku. Taip supratome ir mes.

Tačiau tikrovė yra kitokia. AB „Klaipėdos nafta“ sudarė ne išperkamosios nuomos sutartį su Bermuduose registruota kompanija, bet nuomos sutartį su galimybe pratęsti nuomą dar penkeriems metams. Pati „Hoegh LNG Holdings Ltd.“ kompanija savo tinklalapyje skelbia šią informaciją.

Niekaip nesuprantu, dėl kokių priežasčių reikėjo klaidinti žmones?

Europos Komisijos verdiktas

Štai šioje srityje pasiektos juodosios propagandos aukštumos. Dauguma užkibo už propagandinio kabliuko ir patikėjo jiems mestelėta informacija. Net Energetikos ministerija savo oficialioje svetainėje kelias dienas laikė klaidinančią informaciją apie Europos Komisijos verdiktą. Vėliau, kai visi perskaitė, įsitikino ir nurimo, ministerija pranešimą ištaisė, parašė tiesą ir įdėjo į archyvą.

„Mes laukiame oficialaus rašto, kuris patvirtins, kad mūsų terminalo projektas, jo reguliacinė aplinka, Lietuvos Respublikos įstatymai, verslo modeliai, technologinis reguliavimas yra tinkamas ir atitinka Europos Sąjungos pamatinius nuostatus“, − sakė „Klaipėdos naftos“ generalinis direktorius Rokas Masiulis.

„Iš esmės, nuoširdžiai pasakysiu, kad labai labai džiaugiamės, be galo daug darbo įdėjome, jaučiamės kaip po didžiulio egzamino. Jaučiame, kad ne be reikalo įdėjome tiek jėgų: tokio pobūdžio auditą, kokį atliko EK, neįsivaizduoju, kas tokį detalų tyrimą dar galėtų padaryti. Labai džiaugiamės, kad ir mūsų valstybinės institucijos labai gerai dirbo. Šis projektas įrodo, kad kai mes, lietuviai, susikaupiame, vietoje to, kad susipyktume, darome bendrai. Susikaupę, susivieniję bet ką galime padaryti. Net Europoje sakė, kad tas darbas, kurį mes atlikome, padedami ir visų institucijų, ir ministerijų, ir aukščiausių šalies institucijų, tikrai buvo padarytas labai profesionaliai, galime tuo didžiuotis“, − džiaugėsi R. Masiulis.

Žodžius pabraukiau aš, kad geriau juos matytumėte. Noriu į juos atkreipti Jūsų dėmesį. Tik paklausykite, kaip gerai ir įtikinamai skamba – projektas atitinka Europos Sąjungos pamatinius nuostatus. Fantastika. Tokio pobūdžio auditą, kokį atliko EK, neįsivaizduoju, kas tokį detalų tyrimą dar galėtų padaryti. Skaitai ir žaviesi. Nejaugi dar kam nors gali kilti klausimų dėl terminalo statybos projekto įgyvendinimo skaidrumo?! Tik kvailys arba priešas gali kelti abejones dėl terminalo skaidrumo.

Tačiau tikrovė rodo ką kita. Europos komisija ne SGD terminalo įgyvendinimo skaidrumą, efektyvumą ir kainų pagrįstumą tyrė, o aiškinosi, ar skiriama valstybės parama šiam terminalui neiškreips ES vidaus rinkos ir prekybos. Europos komisija nagrinėjo ir atsakinėjo į keturis klausimus: (a) ar valstybė suteikė pagalbą terminalo projektui?; (b) ar suteikta pagalba gali daryti poveikį prekybai tarp ES šalių?; (c) ar parama yra rinktinė, t. y., ar dėl jos pranašumą įgyja tam tikros įmonės, pramonės šakos? (d) ar buvo arba ateityje gali būti pažeista konkurencija? Tai viskas, ką nagrinėjo Komisija.

Niekaip nesuprantu, dėl kokių priežasčių reikėjo klaidinti žmones?

O žmones klaidinti, tikriausiai, reikėjo ir reikia todėl, kad projektas galimai yra įgyvendinamas neskaidriai, kad, įgyvendinant šį itin svarbų Lietuvai projektą, kai kas kartu su juo ir jam skirtais žmonių pinigais galimai įgyvendina savo asmeninius projektus. Tai turi būti išaiškinta. Projekto įgyvendinimas turi būti skaidrus. Visi turime žinoti, kur yra naudojami mūsų pinigai.

(P.S. Gal kas galite paaiškinti, kodėl mes už laivo nuomą „ofšorinei“ kompanijai, registruotai Bermuduose, mokėsime kainą su PVM? Kas susigrąžins PVM? Ar toks mokėjimas atitinka įstatymus? O jis ne toks jau mažas – apie 380 mln. litų per dešimt metų. Abejonės turi būti išsklaidytos ir paaiškintos.)

 

Alfa.lt

Dalintis