2020/10/24

Vieša Paslaptis: ir Vadovai Vagia iš Darbuotojų

Įmonės vadovai ne taip retai vagia iš įmonės darbuotojų, ir tai visiems gerai žinoma. Tačiau ši tema – tarsi tabu. Apie ją spauda nerašo, televizijos ir radijo laidų žurnalistai nediskutuoja.

Keisčiausia matyti, kai vienas įmonės savininkų, dar ir vadovaudamas tai įmonei, net išsijuosęs neša turtą. Jis vagia iš kitų savininkų, savo draugų. Įmonės darbuotojai, matydami tokį vadovo elgesį, taip pat pradeda vogti. O kodėl gi ne, jei net pats savininkas ir vadovas viename asmenyje vagia.

Kai įmonės vadovai pradeda vogti iš įmonės darbuotojų, darbuotojai savo ruožtu vagia iš įmonės. Jie keršija vadovams ir savininkams. Darbuotojai nebegalvoja, kad jie daro ką nors negerai, kad vagia. Jiems atrodo, kad jie tiesiog susigrąžina tai, kas jiems ir taip priklauso.

Panagrinėkime, kaip įmonės vadovai dažniausiai vagia iš darbuotojų.

Įmonės vadovai iš darbuotojų vagia „procentus”. Šis atvejis sutinkamas įmonėse arba įmonių padaliniuose, kurie užsiima prekių ar paslaugų pardavimu. Vadovai, priimdami į darbą darbuotoją, jam išaiškina, kad įmonėje yra štai tokia atlyginimų mokėjimo tvarka: darbuotojas gauna minimumą, kartais net mažiau, priklausomai nuo įmonės vadovų sprendimo, o greta to jam mokama kintamoji atlyginimo dalis („procentai”) už parduotas prekes ar paslaugas. Kuo daugiau darbuotojas parduoda prekių, tuo didesnį atlyginimą gauna.

Darbuotojas pluša nuo ryto iki vakaro, skambina potencialiems klientams, prašo jų jį priimti, važinėja pas klientus, kalbasi su jais, įtikinėja, kartais perka įvairias dovanėles. Tai yra pardavimo menas. Ir galų gale darbuotojas „užkabina“ rimtą klientą, jo akyse jau šmėžuoja „procentai”.

Štai šioje vietoje vadovas sužaidžia savo žaidimą. Vos pamatęs, kad horizonte pasirodė „dideli, labai dideli procentai“, jis iš karto imasi veiksmų, kad juos pasisavintų. Vieni vadovai darbuotojui paaiškina, kad klientas yra labai svarbus ir jam reikia skirti deramą dėmesį, t. y. vadovo. Kiti vadovai darbuotojui nieko neaiškina – pasiima klientą, štai ir viskas.

Dažnai patys klientai kreipiasi į įmonę, prašydami jos paslaugų ar prekių. Kartais šių klientų užsakymai būna įspūdingi. Pardavimo vadovas sprendžia, kuriam darbuotojui atiduoti klientą, o tai reiškia, ir kuriam darbuotojui leisti daugiau uždirbti. Dažniausiai geriausius klientus pasiima vadovas.

Įmonės vadovai iš darbuotojų vagia priedus ir premijas. Priimdamas darbuotoją į darbą, vadovas jam išaiškina įmonės atlyginimų politiką. Darbuotojas gaus nedidelį atlyginimą, tačiau jį papildys didelės premijos arba priemokos prie atlyginimo už gerus rezultatus. Jei darbuotojas gerai dirbs, bus apdovanotas – štai tokia skatinimo sistema.

Naujas darbuotojas pradeda sąžiningai, veržliai ir daug dirbti. Jis stengiasi, siekia geresnių rezultatų, nes nori gauti premiją.

Tačiau vadovas darbuotojo darbą vertina tik jam vienam žinomu būdu. Jis aiškina, kad rezultatai yra menki, kritikuoja darbuotoją, sako, kad šis kol kas nenusipelnė priemokos prie atlyginimo. Vadovas liepia darbuotojui labiau pasistengti – kitą kartą jis tikrai gausiąs priedą.

Daugelis darbuotojų daro klaidą įsidarbindami, nors tokia klaida yra suprantama, nes visi nori dirbti. Kai vadovas aiškina apie atlyginimo priedus, premijas, apie darbo įvertinimą, darbuotojas turėtų paprašyti išsamiai jam paaiškinti atlyginimų mokėjimo sistemą: pagal kokius kriterijus yra vertinamas darbas, kas vertins jo darbą, kada darbas vertinamas, kas priima sprendimą išmokėti premiją. Jeigu įmonėje nėra skaidrios ir aiškios atlyginimų mokėjimo sistemos, susidaro palankios sąlygos vadovams apgaudinėti ir išnaudoti darbuotojus.

Įmonės vadovai vėluoja išmokėti atlyginimus. Dažnai pasitaiko, kad vadovai „pasiskolina“ iš darbuotojų ir dar kartą „prasuka“ pinigus. Mėnesio pradžioje, prieš įmonei išmokant atlyginimus darbuotojams, vadovas pamato, kad sąskaitoje guli krūva pinigų. Jis nusprendžia šiuos pinigus investuoti – užpirkti partiją prekių, jas parduoti ir tik tuomet išmokėti darbuotojams atlyginimus. Kaip sugalvoja, taip ir padaro. Darbuotojai gali palaukti – išgyvens, nemirs badu.

Neretai būna ir taip, kad, pardavęs prekes, vadovas užmiršta, kad darbuotojai praėjusį mėnesį negavo atlyginimo. Jis pradeda galvoti, kaip iš viso to atlyginimo nesumokėti arba sumokėti, tačiau tik dalį. Žmonės yra kantrūs, todėl net ir negavę atlyginimo dirba toliau. Žmonės tiki pažadais. Kartais jie vien tik pažadais ir gyvena. Spaudoje rašo, kad Rusijoje kai kurie valstybės įstaigų darbuotojai atlyginimų 6–8 mėnesius negauna, toliau dirba ir dirba gerai.

Įmonės vadovai darbuotojams nemoka reikiamo dydžio atlyginimo. Įstatymuose yra numatytas bandomasis laikotarpis. Jis gali tęstis mėnesį, tris , o kartais net šešis. Bandomojo laikotarpio metu lengviau atleisti darbuotoją iš darbo. Bandomasis laikotarpis sudaro puikias galimybes įmonių vadovams išnaudoti darbuotojus ir nemokėti jiems reikiamo dydžio atlyginimo, o kartais – ir iš viso nieko nemokėti.

Šį vagystės atvejį galima aptikti įmonėse, kurioms nėra reikalinga aukštos kvalifikacijos darbo jėga, o darbuotojų kaita didelė. Tačiau darbas vis tiek turi būti atliekamas laiku ir gana kokybiškai.

Neretai tokios įmonės vadovai samdo žmones bandomajam laikotarpiui. Išnaudoja juos, išspaudžia iš jų viską, kas tik įmanoma, o bandomojo laikotarpio pabaigoje atleidžia iš darbo. Jiems sumoka grašius, o kartais net ir tų neduoda.

Įmonės vadovų vagysčių iš darbuotojų sąrašas nėra baigtinis. Pratęskite. Įdomu ir naudinga būtų sužinoti kitus atvejus.

Alfa.lt

Dalintis