2022/07/01

Saugumo Įrankiai: Ko Reikia jūsų Įmonei?

Dažnas verslininkas manęs klausia, ar kiekviena įmonė privalo turėti darbuotoją, atsakingą už įmonės saugumą? Atsakau, kad taip, – ir maža, ir vidutinė, ir didelė įmonė privalo turėti už įmonės saugumą atsakingą darbuotoją. Kiekviena įmonė privalo rūpintis savo saugumu.

Kartais verslininkai klausia, kaip geriau pasielgti – samdyti darbuotoją ar sudaryti sutartį su privačia verslo saugumo paslaugas teikiančia įmone? Atsakau, kaip jūs norite, taip darykite. Sprendimas priklauso nuo įmonės savininko ar vadovo noro, suvokimo ir sprendžiamų saugumo uždavinių apimties.

Mažoje įmonėje saugumo funkcijas gali atlikti pats vadovas ar vadovo įgaliotas darbuotojas, kuris prie pagrindinių savo funkcijų (personalo, pardavimo, tiekimo…) rūpinsis ir saugumu. Taip pat maža įmonė gali sudaryti sutartį su kita įmone, teikiančia verslo saugumo paslaugas.

Vidutinio dydžio įmonėje geriau sudaryti sutartį su kita įmone, nei turėti savo darbuotoją, atsakingą už saugumą. Jei papildomas funkcijas primesite kuriam nors kitam darbuotojui, kuris turi spręsti kitus uždavinius, jis paprasčiausiai nespės dirbti ir saugumo sritį užleis. Jei samdysite verslo saugumo specialistą, jis jums daug kainuos. Paprasčiausiai neapsimokės jo išlaikyti.

Didelėje įmonėje reikia turėti už įmonės saugumą atsakingą padalinį, kuriame dirbtų įvairių sričių saugumo darbuotojai. Jie turės pakankamai darbo. Savi darbuotojai yra patikimesni už kitų specializuotų saugumo įmonių darbuotojus. Be to, jie pigiau kainuos, nei samdyti privačią saugumo įmonę.

Verslininkai taip pat domisi, kokių saugumo įrankių labiausiai reikia įmonei. Atsakau.

Pirma, fizinė sauga. Labai svarbi ir aktuali sritis. Mūsų verslininkai šią sritį suvokia ir negaili jai įgyvendinti skirti finansinių lėšų. Manau, kad papildomi aiškinimai nereikalingi.

Antra, konfidencialios informacijos apsauga. Didesnė dalis Lietuvos verslininkų šios srities nesupranta. Nesupranta iki to momento, kol nesusiduria su rimtomis problemomis ir nepatiria milžiniškų žalų.

Šioje srityje tikslas – apsaugoti įmonės komercines paslaptis nuo konkurentų, neleisti konkurentams sužinoti jūsų silpnųjų ir stipriųjų vietų, neleisti jūsų konkurentui jūsų dėka įgyti pranašumo rinkoje.

Kaip pasiekti šį tikslą? Visko neišpasakosiu, tačiau paminėsiu pagrindinius momentus. Pirmiausia reikia apibrėžti, kas yra konfidenciali informacija, kokia įmonės informacija patenka po šia sąvoka. Be to, reikia nustatyti darbuotojus, kurie dirbs su šia informacija. Jie turi žinoti, kokia informacija yra konfidenciali, kaip su ja elgtis ir kokia yra jų atsakomybė, jei ją praras ar atskleis tretiesiems asmenims. Galiausiai reikia nustatyti nors minimaliausius konfidencialios informacijos apsaugos reikalavimus.

Trečia – personalo patikimumo sritis. Ji Lietuvos versle yra visiškai apleista. Daugelis verslininkų nekreipia dėmesio į darbuotojų patikimumą. Vieni naiviai galvoja, kad visi žmonės, taip pat ir įmonės darbuotojai, yra lojalūs, todėl nieko nereikia daryti. Kiti galvoja, kad lojalumą galima iš darbuotojų „išmušti“ grasinimais, kumščio į stalą daužymu, darbuotojų aprėkimu. Tai yra klaidingi keliai.

Šioje srityje tikslas yra užtikrinti įmonės materialaus ir intelektualaus turto apsaugą bei sudaryti darbuotojams geras darbo sąlygas, kad jie galėtų efektyviai ir produktyviai dirbti.

Tai galima pasiekti naudojant specialias priemones. Pirma, priimant darbuotoją į darbą ir suteikiant jam teisę dirbti su įmonės konfidencialia informacija bei materialiu turtu, būtina patikrinti kandidato į darbą patikimumą. Reikia atsakyti į paprastą klausimą –„ar asmeniui galima patikėti brangų turtą?“ Antra, būtina kontroliuoti darbuotojo darbą jam dirbant įmonėje. Pasitikėk, bet tikrink. Yra sukurta efektyvi darbuotojų darbo kontrolės sistema. Ji netrukdo darbuotojams dirbti, jų neerzina ir jų nepersekioja, ji, atvirkščiai, jiems padeda spręsti darbe iškilusias ar asmenines problemas. Trečia, tiesiog privaloma kontroliuoti darbuotojo išėjimą, nepriklausomai nuo priežasčių, iš darbo. Dažnas buvęs darbuotojas įsidarbina pas konkurentą ar bando pakirsti įmonės reputaciją, visiems pasakodamas apie neva netikusius įmonės vadovus ir jų neva neteisėtą veiklą.

Ketvirtas įrankis – veiklos auditas. Itin efektyvi ir Lietuvos versle gana paplitusi priemonė. Verslininkai pradeda suprasti audito naudą. Tiesa, veiklos auditorius turi būti pavaldus tiesiogiai įmonės vadovui arba įmonės valdybos pirmininkui. Priešingu atveju jis negalės tinkamai atlikti audito.

Pagrindinis šio įrankio tikslas – įvertinti įmonės verslo procesus ir juos padaryti greitesnius, pigesnius, kokybiškesnius ir saugesnius. Pripažinkite, kad gal metus, trejus, o gal ir penkerius nesidomėjote, kaip konkrečiai (žingsnis po žingsnio) vyksta prekių pirkimas ar pardavimas, kaip darbuotojai naudoja įmonės turtą, kaip, kada ir už kiek darbuotojai pilasi kuro, ką konkrečiai dirba vienas ar kitas darbuotojas, kokie yra jų uždaviniai.

Penktas įrankis – konkurencinė žvalgyba. Ji įmonės vadovams suteikia žinių apie konkurentų veiklą, naujus jų produktus, atidaromas parduotuves, filialus, sandėlius, diegiamas naujas valdymo sistemas, silpnąsias ir stipriąsias vietas, taip pat apie pasikeitimus rinkoje, apie naujas galimybes ir kliūtis, apie įstatymų, susijusių su įmonės veikla, pasikeitimus. Konkurencinės žvalgybos darbuotojai nuolat renka informaciją, ją analizuoja, prognozuoja procesus ir teikia rekomendacijas įmonės vadovams.

Suprantu, kad galima nusispjauti į įmonės saugumą ir vadovautis šūkiu „optimizacija yra svarbiausia, o visa kita neįdomu“. Tai yra klaidingas kelias. Vėliau, kai verslininkai patiria didelių nuostolių, o kartais net bankrutuoja jų įmonės, jie nesiaiškina priežasčių, dėl ko taip atsitiko, jie kaltina kitus žmones: partnerius, pavaldinius, draugus, pažįstamus, politikus, žmonas, vaikus. Kaltina visus, tik ne save. Saugumu privalo rūpintis kiekviena bendrovė, nes saugumas garantuoja, kad jūs gyvensite ir išgyvensite, o gal net pasieksite didelių laimėjimų.

Alfa.lt

Dalintis