2017/09/26

Policijos Reformatoriai Atsisakė Darbo su Žmonėmis

555

Politikos apžvalgininkas T.Dapkus savo socialiniame tinkle (https://www.facebook.com/tomas.dapkus.7?fref=nf&pnref=story)  rašo:

„Po rezonansinio nusikaltimo kai, kaip įtariama, keturi čigonai pagrobė ir kraupiai nužudė jauną merginą, premjeras Saulius Skvernelis sakė, kad
svarbu ne tik atskleisti ir ištirti nusikaltimus, bet ir juos užkardyti bei stiprinti prevenciją, abejodamas, ar „apylinkės inspektorių instituto pakeitimas iš esmės, nepilnamečių reikalų pareigūnų atsisakymas, ar tai tikrai tie žingsniai, kurie padės suvaldyti situaciją, kalbant apie prevenciją“.

Premjeras teisus. Prevencijos nebuvimas yra atsakymas į vėl eilinį kraupų nusikaltimą – šįkart AMOK atvejį, kai legaliai laikytu ginklu įtariamasis iššaudė šeimos narius. Nusikaltimas vėl ištirtas sparčiai, bet neužkardytas.

Ar būtų suveikusi prevencija (apylinkės inspektorius, ar kaip tą bendruomenės pareigūną bepavadinsim)? Gal ir nebūtų. Bet kai nėra jokios prevencijos, tai net tikimybės užkardyti nėra.

Kaimynai liudija, kad nusikaltimo priežasčių reikia ieškoti šeimoje. Deja, jie apklausti po nužudymo, bet ne iki išduodant ginklą. 21 šūvis, tai dvi arba trys apkabos. Didelė tikimybė, kad tikėtina pareigingas inspektorius (ypač provincijoje kur visi pažįsta visus ir viską apie vieni kitus žino) būtų nesunkiai dar iki nusikaltimo surinkęs informaciją apie tokį įtartiną asmenį, turintį ginklą, ir aplink jį esančias problemas. Būt apklausęs ir tuos pačius kaimynus. Įtartinas elgesys turbūt būtų paskatinęs griežtinti to asmens atžvilgiu ginklų kontrolę etc.

Generalinis policijos komisaras Linas Pernavas nelinkęs į jokią savikritiką dėl vykdomos policijos reformos, o savo viešais pasisakymais vis labiau atrodo tik kaip populistas. Akivaizdu, kad jis nieko nekeis ir neperžiūrės, tad jau reikalingas atsakingų politikų įsikišimas.

Jei tokio įsikišimo nebus, aišku visi visus pridengs. Ir vėl nebus jokių išvadų: ankstesni nusikaltimai tik demagogiškai nurašyti socialinėms problemoms, probacijos nepriežiūrai, dabar turbūt tik „sisteminėms“ ginklų kontrolės bėdoms.

Beje, jau trečias iš eilės toks kraupus rezonansinis nusikaltimas Kauno apskrityje. Gal laikas dar ir atidžiau pasidomėti Kauno apskrities policijos darbo organizavimu?

Ar bejėgiškai lauksime toliau?

Deja, tenka likti prie ankstesnio komentaro išvados: kraupių nusikaltimų daugės, nepaisant spartaus jų ištyrimo.“

Iš savo pusės pridėsiu.

Policijos reformatoriai nusprendė, kad užtenka: a) registruoti įvykį b) reaguoti į jį. Kuo geresnis bus reagavimas, tuo geresnis bus policijos darbas. Deja, tenka apgailestauti. Prieš įvykį yra visa eilė kitų įvykių, kuriuos policija turi iš anksto pastebėti, identifikuoti ir imtis priemonių jiems užkardyti, kad šie įvykiai neprivestų prie rezonansinio nusikaltimo ir didelės tragedijos. Darbas su žmonėmis yra visiškai apleistas ir numestas į policijos vadovo kabineto kampą.

Būtent darbas su žmonėmis, būti tarp žmonių, tapti jų saugumo garantu, įgauti jų pasitikėjimą šiems policijos reformatoriams yra svetimas dalykas.

Įsivaizduokite situaciją:

Pirma, pagal dabartinę tvarką. Norint išduoti ginklą, reikia sužinoti kas yra tas ginklo prašytojas. Ar jis yra patikimas? Ar jam galima išduoti leidimą ginklui? Važiuoja policininkas su uniforma pas asmens kaimyną. Skambina į duris, prisistato ir klausia: „Pasakykite man, ar jūsų kaimynas yra geras žmogus? Ar jis nedaro nusikaltimų? Ar jis yra patikimas?“ Spėkite iš trijų kartų ką atsakys kaimynas. O gi nieko. Jis sakys, kad kaimynas nieko žmogus, sugyventi galima. Kas gi kalbės atvirai su nepažįstamuoju ir uniformuotu žmogumi? Kas tas policininkas yra? Kieno jis interesus atstovauja? Gal banditams dirba? O gal su kaimynu susitaręs tikrina? Žmogus nepasitikės policininku, kurį pirmą kartą mato savo gyvenime ir, kuris jam užduoda jautrius klausimus.

Antra, pagal buvusią tvarką, kai seniūnijose dirbo apylinkės inspektoriai. Jį visi žinojo. Su juo kalbėjosi. Jam išsipasakodavo ir juo pasitikėdavo, aišku, jei inspektorius buvo sąžiningas ir dorai atliekantis darbą, o ne koks girtuoklis ir piktnaudžiautojas. Štai inspektorius paskambina į kaimyno duris ir apklausią jį. Jis gauna daug daugiau informacijos apie asmenį, kuris nori gauti ginklą. Jam iš tikrųjų net nereikia eiti pas kaimynus ir jų apklausinėti. Jis iš karto gali charakterizuoti asmenį ir pasakyti kokias problemas jis ar jo šeima turi, kokie jų yra ryšiai, ar jie užsiima kuo nors neteisėtu, ar jie pykstasi su kaimynais, ar jie yra geri ir patikimi žmonės.

Štai ką reiškia darbas su žmonėmis. Tą ir reiškia būti tarp žmonių, gyventi jų problemomis, padėti jiems, pasitikėti jai, suprasti juos ir būti jų draugu. Teorijos yra gražus dalykas ir dažnai gražiai skamba, tačiau realus gyvenimas yra kitoks ir jame reikia realiai gyventi, o ne teorijas stumdyti.

Dalintis