2020/10/24

Nuomonė ar Nusikaltimas: Kaip Atskirti?

Neseniai viename Ukrainos naujienų portale aptikau žinutę apie Kijeve įsikūrusio universiteto dėstytoją, kuri socialiniame tinkle aktyviai varė propagandą prieš šalies valdžią. Ji kvietė Rusiją kuo greičiau užimti kuo daugiau Ukrainos teritorijos bei nuo „banderovcų“ ir „fašistų“ išlaisvinti Kijevą. Dėstytoja savo paskyroje taip pat žavėjosi Donbaso „separatistų kovotojais” ir linkėjo jiems sėkmės „teisingame“ kare.

Universiteto vadovybė atleido dėstytoją iš pareigų. Nuspręsta, kad ji negali dėstyti jauniems žmonėms ir aiškinti jiems savo supratimą apie gyvenimą, šalyje vykstantį karą, politinius procesus.

Šią žinutę paplatinau savo „Facebook” paskyroje ir sulaukiau daug įvairių komentarų. Vieni komentavo, kad dėstytoja elgėsi nusikalstamai ir už tai turėjo būti ne atleista iš darbo, o nuteista realia laisvės atėmimo bausme, nes Ukrainoje vyksta karas, Rusija ją užpuolė ir atėmė žemes. Kiti dėstytoją teisino, žavėjosi jos elgesiu, vadino didvyre, drąsia ir pasiaukojančia moterimi. Jie maišė su žemėmis universiteto vadovų priimtą sprendimą ir vadino juos netolerantiškais. Dar kiti juokavo. Jiems buvo dzin. Matyt, jiems ši tema nėra aktuali.

Pabandykime išsiaiškinti, kaip iš tikrųjų turėjo pasielgti universiteto vadovybė. Ar ji priėmė teisingą sprendimą? Ar ji nepamynė žmogaus teisių į žodžio laisvę? O gal ji per švelniai dėstytoją nubaudė, gal reikėjo kreiptis į prokuratūrą, saugumą bei teisti moterį kaip nusikaltėlę?

Pradžioje išsiaiškinkime, kas yra nuomonė. Mano supratimu – kalbėsiu apie jį, nes kito supratimo neturiu – nuomonė yra tuomet, kai asmuo išsako savo poziciją vienu ar kitu klausimus. Jis gali tai padaryti raštu, žodžiu, parodyti veiksmais. Jis, pavyzdžiui, gali pasakyti: „Aš myliu Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną. Jis man labai patinka. Jis yra geriausias valstybės lyderis pasaulyje. Jis rūpinasi savo žmonėmis. Jis teisingai elgiasi Ukrainos atžvilgiu“. Jis, pavyzdžiui, gali užsidėti koloradinę juostelę sau ant kaktos ar krūtinės ir su ja vaikščioti po Vilniaus miestą. Jis, mano manymu, taip išreiškia savo poziciją ir savo nuomonę, ir jis turi teisę ją reikšti. Nesvarbu, patinka mus toks jo poelgis, ar ne. Juk gyvename demokratinėje šalyje.

Kas čia yra svarbiausia? Ogi tai, kad jis supranta, jog jo elgesys nekelia pavojaus visuomenei, kitiems žmonėms, jų turtui. Respublikos įstatymuose nėra parašyta, kad koloradinės juostelės nešiojimas ir viešai išsakyta pozicija, palaikanti Rusijos prezidento V. Putino politiką Ukrainoje, yra nusikaltimas. Tai yra išsišokimas, bet ne daugiau.

Nuomonę reiškiantis asmuo taip pat supranta, kad toks jo elgesys nesukels neigiamų pasekmių. Niekas nuo jo elgesio nenukentės, nebent jis pats, nes gali netyčia „gauti į snukį” nuo praeivio. Aišku, kitu atveju jam gali ir ranką paspausti.

Asmuo nori šių veiksmų, pasisakymų, išsakymų, atitinkamo propagavimo, agitavimo. Jis nori ir juos atlieka. Niekas jam to atlikti netrukdo, nes jis išsako tik savo nuomonę, o ji nėra nusikalstama. Jis turi savo įsitikinimus, savo požiūrį, poziciją ir jos laikosi.

Kada nuomonė virsta pavojingu veiksmu, t.y. nusikaltimu? Nenagrinėsiu, kas ir kaip yra parašyta mūsų Baudžiamajame kodekse, nes tai, kas ten yra parašyta, man asmeniškai nepatinka. Samprotausiu savitai.

Man atrodo, kad nusikaltimas yra asmens išsakyti (parašyti) ir išplatinti žodžiai, kuriais jis kviečia kitus asmenis daryti itin pavojingus valstybei nusikaltimus (neteisėtais būdais versti valdžią, užimti valdžios pastatus, karinius ir strateginius objektus ir t.t.). Ir žmogus, kuris štai taip daro, turi būti teisiamas ir baudžiamas.

Pavyzdžiui, asmuo, itin sudėtingu šaliai laikotarpiu (esant įtemptai tarptautinei padėčiai, nestabiliai situacijai šalyje, karo grėsmės akivaizdoje ir t.t.), o gal ir įprastinėmis sąlygomis, pradeda aktyviai veikti viešojoje erdvėje (socialiniuose tinkluose, naujienų portaluose, rašydamas komentarus, savo ar savo draugų sukurtose svetainėse, per susitikimus su kitais žmonėmis, siųsdamas elektroninius laiškus ir t.t.) sako: „Užtenka vargti ir kentėti. Imam valdžią. Pirmadienį renkamės su šakėmis, kirviais ir peiliais prie Seimo. Eisime į rūmus ir išvaikysime visus vagis. Arba organizuojame lenkų, gyvenančių Lietuvoje, visuotinį susirinkimą ir paskelbkime nepriklausomybę nuo Lietuvos, naujos valstybės sukūrimą ir prisijungimą prie Rusijos.”

Štai toks raginimas, agitavimas ir propagavimas yra nusikalstamas. Kodėl? Todėl, kad asmuo:

Pirma, suvokia savo veiksmų pavojingumą visuomenei, atskiriems žmonėms, jų turtui, iškovotai ir įteisintai Konstitucijoje santvarkai, teritorijos neliečiamumui. Jis, tikėtina, žino, kad jo veiksmai yra aprašyti baudžiamajame kodekse ir pripažinti nusikalstamais.

Antra, supranta, kad savo veiksmais sukels neigiamų pasekmių. Nukentės daug žmonių, o kai kurie bus sužeisti ar net praras gyvybes. Jis suvokia, kad bus sunaikintas kitų žmonių, visuomenės ar valstybės turtas. Jis supranta, kad šalyje įsivyraus įtempta ir nestabili padėtis. Jis tai žino ir supranta.

Trečia, nori šių pasekmių ir jų siekia, agituodamas kitus neteisėtiems veiksmams, nusikaltimams vykdyti. Jis tai daro tyčia ir to nori.

Nežinau, kaip man pavyko jums paaiškinti skirtumą tarp išsakytos nuomonės ir padaryto nusikaltimo, tačiau manau, kad jūs mane supratote. Taigi universiteto dėstytoja, mano įsitikinimu ir remiantis tik ta informacija, kurią turiu, padarė nusikaltimą ir turėjo būti dėl to teisiama.

Alfa.lt

Dalintis