2024/03/02

Nesėkmingos Šnipų Operacijos: Kai Smulkmena Pakiša Koją

Žvalgybų veikla dažnai siejama su itin sudėtingomis ir drąsiomis operacijomis. Geriausi šnipinėjimo meistrai nėra plačiai žinomi – nes jų niekas niekada nepagavo. Tačiau anaiptol ne visus šnipų sumanymus lydi sėkmė. Kartais jiems koją gali pakišti menkiausia smulkmena.

„Ačiū”

Pirmojo pasaulinio karo metu Prancūzijos žvalgyba į Miuncheną išsiuntė savo šnipę. Elegantiška, madingai apsirengusi dama buvo grynakraujė prancūzė, tačiau pagal jai sukurtą legendą privalėjo prisistatinėti ir elgtis kaip vokietė.

Vieną kartą šnipė su aukšto rango vokiečių karininku užėjo į prabangų restoraną pavakarieniauti. Ji puikiai vaidino savo vaidmenį. Tačiau viena restorano darbuotoja atkreipė dėmesį į nedidelę ir iš pažiūros nereikšmingą damos elgesio detalę.

Pateikus kiekvieną patiekalą, moteris padėkodavo padavėjai, pasakydama „ačiū“. Padavėja kurį laiką gyveno ir dirbo Prancūzijoje, todėl žinojo, kad prancūzai visada dėkoja už kiekvieną pateiktą patiekalą, o vokiečiai už aptarnavimą padėkoja vieną kartą ir tik vakarienės pabaigoje.

Padavėja savo pastebėjimus papasakojo restorano administratoriui. Už kelių minučių į restoraną užėjo policijos pareigūnai ir suėmė nenusisekusią „Mata Hari“. Jos šnipės karjera baigėsi.

Išdavė dantų šepetėlis

1942 metų balandžio mėnesį į Angliją atvyko belgų jūrininkas Alphonsas Timmermanas ir papasakojo, kad jam vos pavyko ištrūkti iš nacių nagų. Iki Anglijos jis keliavęs per Ispaniją ir Portugaliją, susidūręs su dideliais pavojais. Kaip ir visus pabėgėlius, A. Timmermaną apklausė Anglijos kontržvalgybos karininkas. Į visus klausimus belgas atsakė ramiai, išsamiai ir tiksliai.

Po apklausos karininkas apžiūrėjo jo asmeninius daiktus. Belgas išliko ramus net tuomet, kai kontržvalgybininkas jo piniginėje aptiko paketą piramidono, paprastą dantų šepetėlį ir higroskopiškos vatos kamuoliuką.

Maloniai šypsodamasis karininkas paklausė pabėgėlio belgo, ar jam priklauso visi šie daiktai. Belgas, nejausdamas nė menkiausio pavojaus, atsakė teigiamai. Karininkas paprašė A. Timmermano surašyti visus savo daiktus lape ir pasirašyti.

Pasirašydamas lapo apatinėje dalyje, A. Timmermanas net neįtarė, kad faktiškai jis patvirtina sau mirties nuosprendį. Anglų kontržvalgyba tuo metu jau žinojo, kad piramidono tabletė, ištirpdyta spirite, ir dantų šepetukas su ant jo užvyniota vata yra priemonė, skirta slaptiems pranešimams rašyti, kuriuos įmanoma perskaityti tik pašvietus ultravioletiniais spinduliais.

Visus šiuos komponentus vokiečių Abvero agentas galėjo nesunkiai įsigyti Anglijos vaistinėse, tačiau pareigingas ir pedantiškas belgas nusprendė iš anksto pasirūpinti reikalingomis priemonėmis. Taip jam atrodė patikimiau – žiauri klaida.

Tardant belgas prisipažino, kad yra Abvero agentas. Birželio mėnesio pirmoje pusėje už šnipinėjimą fašistinei Vokietijai jis buvo pakartas Vandsvorto kalėjime.

Diktorius

1942 metų pradžioje Abvero agentas Johannesas Marinus Dronkersas, kilęs iš Olandijos, gavo ypatingą užduotį: apsimetus pabėgėliu, įsitvirtinti Londone ir gauti darbą BBC radijo stotyje.

J. M. Dronkersas buvo išvaizdus vyras, turėjo puikią dikciją ir labai gerai kalbėjo angliškai. Savo laiku jis prekybiniame laive dirbo telegrafistu ir neblogai pažinojo radiją.

Vieną gegužės mėnesio dienos ankstų rytą J. M. Dronkersas paliko nedidelį Olandijos pajūrio kaimelį ir motorine valtimi išplaukė Didžiosios Britanijos krantų kryptimi. Jis savo švarke turėjo įsiūtą laišką, atskleidžiantį, kad J. M. Dronkersas yra aktyvus pasipriešinimo nacistinei Vokietijai pogrindinės organizacijos dalyvis, sugebėjęs laiku pasprukti nuo gestapo paspęstų spąstų.

Pa de Kalė sąsiaurio vandenyse „pabėgėlį” aptiko anglų patrulinis kateris. Po kelių dienų jis atsirado Londone. Jį apklausė kontržvalgybos karininkas.

Viskas ėjosi kaip sviestu patepta. Vokietijos agentas pradėjo dirbti „Radio Oranje“ radijuje, kuris priklausė olandų vyriausybei ir kurio biuras buvo įrengtas BBC patalpose. Tačiau J. M. Dronkersas per anksti apsidžiaugė savo sėkme. Jo itin didelis troškimas ir didelės pastangos tapti radijo pranešėju sukėlė britų kontržvalgybininkams įtarimų.

Kartą, kai J. M. Dronkersas išėjo į darbą, kontržvalgybininkai slaptai apžiūrėjo jo butą ir daiktus. Iš pirmo žvilgsnio olandas namuose nelaikė daiktų, kurie galėtų jį sukompromituoti ir išduoti. Vis dėlto kontržvalgybininkai galiausiai rado nepaneigiamą įkaltį.

Tai buvo maža knygutė – anglų ir olandų kalbos žodynas. Daiktas, kurį turėjo beveik kiekvienas pabėgėlis iš Nyderlandų, ir kuris tikrai neturėjo sukelti įtarimų. Tačiau kontržvalgybos karininkas įdėmiai apžiūrėjo žodyno lapus ir pastebėjo, kad kai kurios raidės buvo nežymiai pradurtos smailiu daiktu. Tai buvo slaptas būdas užfiksuoti ir saugiai laikyti slaptus kodus.

Paaiškėjo, kad J. M. Dronkersas buvo užsirašęs dviejų konspiracinių butų adresus. Jis buvo įsitikinęs, kad niekas nepastebės jo gudrybės. Tardant J. M. Dronkersas prisipažino, kad yra Abvero agentas. Jo taip pat laukė Vansvorto kartuvės.

Dūriai lietsargiu

1978 metais Bulgarijos slaptųjų tarnybų prašymu KGB specialistai pagamino specialioms operacijoms skirtą lietsargį. Juo į žmogaus organizmą kone nepastebimai galima įskverbti miniatiūrinę kapsulę su ricinos nuodais.

Bulgarijos žvalgybininkai pirmą kartą lietsargį su nuodinga kapsule panaudojo Londone prieš bulgarų rašytoją Georgijų Markovą. Žvalgas-žudikas elgėsi grubiai ir padarė klaidų. Disidentas G. Markovas ne tik pajuto skausmą, bet ir atsisuko bei spėjo pamatyti žudiką. Rašytojas sulaukė gydytojų ir jiems papasakojo apie išpuolį prieš jį. Gydytojai G. Markovo sėdmenyje aptiko miniatiūrinę kapsulę. Tačiau rašytojo išgelbėti nepavyko. Naujas „slaptas žudymo ginklas“ buvo atskleistas.

Bulgarų žvalgai-žudikai lietsargį su mirtinais nuodais panaudojo ir prieš kitą disidentą Vladimirą Kostovą. Per pasikėsinimą Paryžiaus metro stotyje slaptas ginklas deramai nesudirbo. Į V. Kostovo kraują pateko tik nedidelė dalis nuodų. Gydytojai, žinodami apie bulgarų „slaptą žudymo ginklą“, spėjo išimti kapsulę iš disidento kūno. Kilo tarptautinis skandalas. Kitų pranešimų apie specialaus lietsargio panaudojimą slaptose operacijose nepasirodė.

Yra dvi versijos: a) KGB specialistai modernizavo slaptą ginklą; b) ginklas prarado žvalgų pasitikėjimą ir daugiau nebuvo naudojamas slaptose žudymo operacijose.

Mossado operacija

Izraelio žvalgyba Mossadas yra bene profesionaliausia žvalgyba visame pasaulyje. Šios šalies saugumo ir žvalgybos tarnybos priskiria sau ypatingą teisę likviduoti jų šalies priešus užsienio valstybės teritorijose.

1997 metais du Mossado žvalgai Jordanijoje pasikėsino nunuodyti vieną iš HAMAS organizacijos lyderių Khaledą Mashalą. Žvalgai atvyko į Jordaniją ir apsigyveno viename Amano viešbučių. Jie kiekvieną dieną budėjo prie HAMAS biuro ir laukė tinkamos progos prieiti prie Kh. Mashalo. Galiausiai vienam iš agentų pavyko prieiti prie HAMAS lyderio, stipriai jį apkabinti ir į kairę ausį papurkšti mirtinų nuodų.

Jordaniečių saugumas sulaikė Izraelio žvalgybos darbuotojus. Jordanijos karalius pareikalavo, kad Izraelis suteiktų jo šalies gydytojams priešnuodžių. Izraelis atsisakė. Tuomet į ginčą įsitraukė JAV prezidentas Billas Clintonas. Po sunkių derybų Izraelis sutiko su Jordanijos reikalavimais.

Izraelio žvalgybos vadovas asmeniškai vyko į Jordaniją ir pristatė priešnuodžius. Kh. Mashalo gyvybė buvo išgelbėta. Jordanija paleido Izraelio žvalgybos agentus, dalyvavusius operacijoje. Izraelis paleido į laisvę HAMAS organizacijos dvasinį lyderį Ahmedą Yassiną, kurį Izraelio teismas buvo nuteisęs laisvės atėmimo bausme iki gyvos galvos.

Prie invalido vežimėlio prikaustytas A. Yassinas kartu su dviem asmens sargybiniais ir devyniais praeiviais žuvo 2004 metų kovą, kai Izraelio sraigtasparnis į paleido raketą po rytinių pamaldų Gazos mieste.

Alfa.lt

Dalintis