2020/07/05

Naujienos

Pakalbėkime apie provokaciją – skatinimą, raginimą daryti nusikaltimą. Mūsų baudžiamojo proceso kodekse parašyta, kad teisėsauga turi teisę imituoti nusikalstamą veiką. Tokiu būdu ji greičiau surenka įrodymų apie asmenų nusikaltimus. Žodžiu, geras informacijos rinkimo ir kovos su nusikalstamomis grupuotėmis darbo metodas. Geras ir priimtinas.

Tačiau dažnai šis metodas yra taikomas ne ten, kur reikia, ne prieš nusikalstamas grupuotes, o prieš konkretų asmenį, siekiant jį išprovokuoti nusikalstamiems veiksmas. Tame pačiame baudžiamajame procese yra draudžiama provokuoti. Tačiau…

Pamenu, kartą nagrinėjome tikrą istoriją, kuri įvyko sovietiniais laikais. Mums reikėjo priimti sprendimą, ar prasikaltusį, nebūtinai nusikaltusį, asmenį reikia nuteisti, kitaip nubausti, o gal išteisinti. Vyko įdomi, arši diskusija. Ši istorija aktuali ir šiai dienai. Taigi nusprendžiau su ja jus supažindinti ir jos pabaigoje užduoti jums peno pamąstytii: kokį sprendimą priimtumėte ir kodėl?

Kartą gyveno jaunuolis. Jis mokėsi Jūrų karo akademijoje ir norėjo tapti povandeninio laivo kapitonu. Vieną dieną į jo galvą šovė mintis: bėgti į Ameriką. Ši idėja neapleido jo, ji vystėsi, augo ir užaugo iki sprendimo priėmimo ir konkrečių veiksmų. Anais sovietiniais laikais didesnė jaunuolių dalis, mano aplinkoje tai jau tikrai, apie Ameriką mąstė kaip apie svajonių šalį. O gyvenimą joje įsivaizdavo kaip gyvenimą rojuje. Tai buvo kažkas nepasiekiamo, tolimo, tai buvo svajonė. Aišku, vėliau šios svajonės suduždavo, susidūrusios su realiu sovietiniu gyvenimu.

Plačiau: http://www.alfa.lt/straipsnis/50017140/kada-nusikaltimo-imitacija-virsta-provokacija

Pakalbėkime apie provokaciją – skatinimą, raginimą daryti nusikaltimą. Mūsų baudžiamojo proceso kodekse parašyta, kad teisėsauga turi teisę imituoti nusikalstamą veiką.

corruption

Išdėstysiu jums, gerbiamieji, korupcinio išsigimimo stadijas taip kaip aš jas suprantu. Kiekvienas galėsite įvertinti save ir savo draugus.

Pirma stadija, paimkime jaunuolį ką tik baigusį aukštus mokslus ir įsigijusį magistro laipsnį, nes tik tokį skaidrų, tikriausiai galima rasti mūsų tarpe. Jaunuolis įsidarbina kokioje nors kontroliuojančioje valstybės įstaigoje. Tai galėtų būti mokesčių inspekcija, priešgaisrinės apsaugos inspekcija, muitinė, pasienio tarnyba ar kelių policininkas. Svarbiausia, kad darbas būtų susijęs su kontrole ir galimybe nubausti žmogų vietoj ir iškart.

Jaunuolis pradžioje dirba taip kaip priklauso dirbti valstybės tarnautojui ar pareigūnui. Jis sąžiningai vykdo savo pareigas, siūlo vadovybei kaip jį pagerinti. Jis svajoja apie karjerą, apie aukštus postus. Jis yra pilnas gerų ir sąžiningų idėjų. Jis tiki valdžia, tiki spauda, tiki valstybe ir yra pasirengęs dėl jos padaryti viską.

Vieną dieną patikrinimo metu jis aptinka pažeidimą, informuoja apie jį pažeidėją ir pradeda pildyti protokolą. Pažeidėjas blaškosi, sukasi aplink jaunuolį ir pyst į jo striukės šoninę kišenę įdeda dvidešimt eurų. Jaunuolis jų neišima. Jis pasimuisto, paraudonuoja, padaro trumpą pauzę ir pasako pažeidėjui: „Įspėju tave, jei kitą kartą pagausiu, tai stipriai nubausiu. Dabar važiuok greičiau iš čia“. Vairuotojas išvažiuoja be savo dvidešimties eurų.

Kas pasidaro su jaunuoliu po šio incidento. Pirma, jį apima didelė baimė. Jis nemiega naktimis. Kiekvienas garsas, telefono ar durų skambutis jam sukelia paniką. Jis galvoja, kad jis įkliuvo, kad visi apie jo paimtą kyšį sužinos, kad atvažiuos policija ir jį suims ir pasodins į kalėjimą. Antra, jį iš vidaus graužia sąžinė. Pasirodo, kad pas žmogų yra sąžinė ir pradžioje, kaip pas šį jaunuolį, ji yra labai didelė. Kiekvienas iš jūsų esate pajutę savo sąžinę ir jos graužatį. Sąžinė graužia jaunuolį ypatingai naktimis, kai jis lieka vienas pats su savimi ir savo mintimis. Jis galvoja: kaip aš toliau gyvensiu. Juk aš nusikaltimą padariau. Kaip aš žiūrėsiu kolegoms, tėvams, draugams į akis. Juk aš esu kyšininkas.

Tačiau yra toks vaistas  kaip laikas, kuris gydo visas ligas. Praeina kelios dienos ir jaunuolis apsiramina. Niekas jo nesuima ir nebaudžia. Baimė praeina. Pasirodo, kad sąžinė prisiderina prie aplinkybių. Ji gali būti didelė, labai didelė arba gali būti mažytė, vos pastebima, kur nors į kampą įsprausta. Jaunuolio sąžinė prisitaikė prie naujos padėties, nusiramino ir daugiau jaunuolio nebegraužė iš vidaus. Jaunuolis pradėjo ramiai ir ilgai miegoti.

Antra stadija, jaunuolis pradėjo nuolat gauti papildomas pajamas. Jam pažeidėjas deda į kišenę ir jis ramiai miega. Jaunuolis įtraukė šias papildomas pajamas į mėnesines pajamas. Jis pradėjo skaičiuoti ką gi gali nusipirkti už šiuos gaunamus pinigus. Atlyginimo gaunu 600 eurų prie jų pridedu dar 400 eurų kyšių. Gaunu tūkstantį eurų. Reiškiasi galiu nusipirkti išsimokėtinai automobilį. Pajamos gautos už kyšius padengs paskolos įmokas. Kaip sugalvojo taip ir padarė. Jaunuolis patenkintas dirba ir gyvena toliau.

Vieną kartą netikėtai pažeidėjas neįdėjo jam į kišenę pinigų, o pasakė: „Rašyk tą savo protokolą. Aš tau kyšio nemokėsiu“. Kas pasidarė su jaunuoliu? Pradžioje jis pasimetė. Vėliau jį apėmė didelis pyktis. „Matai, koks šiknius! Mokėti nenori.“ Iškilo didelė grėsmė jaunuolio pajamoms. Kaip jis dabar išsipirks automobilį? Jaunuolis vėl nemiega naktimis. Akys į lubas įbestos, smegenys sukasi, sukasi ir po kelių dienų jos atranda sprendimą – „reikia ne laukti kol tau įdės, reikia juos, šiknius, priversti duot“. Jis sugalvoja įvairių būdų, kaip pažeidėją priversti duoti kyšį. Žmonės, kai jie netingi ir priverčia smegenis dirbti viena konkrečia kryptimi, yra labai išradingi ir kūrybingi. Taigi jaunuolis greitai atranda būdą ir ne vieną kaip toliau gauti tuos papildomus 400 eurų, o gal net daugiau.

Jaunuolis pradeda specialiai sudaryti įvairias kliūtis žmonėms, pradeda kabinėtis prie smulkmenų, žodžiu, pradeda prievartauti iš žmonių kyšių.

Trečia stadija, jaunuolis pradeda mąstyti korupcinėmis schemomis. Jis jas kuria, į jų įgyvendinimą įtraukia kitus savo bendradarbius, viršininkus ir trečius asmenis. Na pavyzdžiui, jaunuolis dirba muitinėje. Jis žino ir mato, kad vyksta cigarečių kontrabanda. Ji yra itin pelninga. Jis greitai sugalvoja korupcinę schemą ir ją pasiūlo kontrabandininkams. „Per mano pamainą važiuokite drąsiai ir vežkite kuo daugiau, kad kuo daugiau galėtume uždirbti, nes man dar reikia viršininkams daug duoti.“ Jis įtikina kontrabandininkus. Jie patikėję, pabando vieną kartą pravežti, – pasiseka. Pabando dar kartelį, ir vėl viskas yra gerai. Atsiranda pasitikėjimas vieni kitais. Ir užsikuria darbas. Jaunuolis, sukūręs schemą, įkalbėjęs kontrabandininkus dirbti kartu ir jau paėmęs iš jų  už kelis reisus kelias dešimtis tūkstančių, eina pas savo viršininką į namus ir deda jam ant stalo dešimt tūkstančių eurų ir sako: „Jei mane dengsi, tai tiek gausi per savaitę.“ O kas gi prieštarautų?

Schema pradeda veikti. Šioje stadijoje atsidūrę žmonės pradeda galvoti ir jaustis „visatos centrais“, jų manymu jie valdo viską ir visus, jų giliu įsitikinimu pinigai ir tik pinigai yra šio pasaulio žmonių gyvenimo tikslas. Pinigai sprendžia visas problemas! Toks yra jų šūkis. Vėliau, kai schemos griūna ir jie atsiduria kalėjime ar praranda viską, pradeda suprasti, kad be pinigų yra kitų daug vertingesnių dalykų, kurie padeda žmogui laimingai gyventi ir džiaugtis gyvenimu.

Kažkada skaičiau evangeliją, kurioje buvo parašyta ši mintis: „ Jei tavo ranka tiesiasi į svetimą daiktą, nukirsk ją, mažesnė nuodėmė bus.“ Arba „Jei tavo akis gundančiai pažiūrėjo į svetimą moterį, išrauk akį, mažesnė nuodėmė bus.“ Galvojau, kokias čia nesąmones evangelija rašo. Tačiau dar giliau ir ilgiau pagalvojus, o tiksliau pragyvenus ilgesnį gyvenimą ir įgavus daugiau gyvenimiškosios patiries, supratau, kad tai yra tikrų tikriausia teisybė, o ne nesąmonė. Neleisk blogoms, nusikalstamoms mintims tavęs užvaldyti, nes jei atidarysi joms duris, tai jos įeis ir tu jų daugiau niekada neišvarysi. Toks yra žmogus ir nieko čia nepadarysi. Tiesa ta pati evangelija toliau aiškina, – matyt, suvokdama žmonių silpnybes ir nenorėdama nubrėžti griežtą liniją, kurią perėjus kelio atgal grįžti nėra, – kad jei padarei nuodėmę, tai eik į bažnyčią ir atgailauk tam tikrą laiką. Tai reiškiasi, kad turi galimybę grįžti į pradinę padėtį t.y. išsigydyti ir vėl tapti sąžiningu ir padoriu žmogumi. Gal?

Išdėstysiu jums, gerbiamieji, korupcinio išsigimimo stadijas taip kaip aš jas suprantu. Kiekvienas galėsite įvertinti save ir savo draugus. Pirma stadija, paimkime

Gerai užsimaskavusių, svetimoje šalyje kitais asmenimis apsimetusių šnipų vaikų gyvenimas – nepavydėtinas. Jie patiria didelių ir skausmingų išbandymų, paaiškėjus, kad jų mylimi ir gerbiami tėvai šnipinėja kitai valstybei, prisidengę netikrais vardais ir išgalvotomis gyvenimo istorijomis. Tai, kas buvo taip artima ir suprantama, tampa svetima ir tolima. Niekuo dėtų vaikų gyvenimas apsiverčia aukštyn kojomis ir niekam, visiškai niekam tai nerūpi.

Trumpai papasakosiu dviejų jaunuolių istoriją. Jų tėvai buvo demaskuoti ir deportuoti iš šalies. Jų vaikai blaškosi ir po šiai dienai neranda sau tinkamos vietos. Jie nenori pripažinti, kad yra kitos, jiems visai nepažįstamos, šalies piliečiai ir nori sugrįžti į ankstesnį gyvenimą, kurio nebėra.

Plačiau: http://www.alfa.lt/straipsnis/50027178/nepavydetini-snipu-vaiku-likimai

Gerai užsimaskavusių, svetimoje šalyje kitais asmenimis apsimetusių šnipų vaikų gyvenimas – nepavydėtinas. Jie patiria didelių ir skausmingų išbandymų, paaiškėjus, kad

cartoon business man with a red Question mark

Valstiečiai, organizuokite plačią diskusiją visuomenėje urėdijos reformų klausimu. Pradėkite nuo konferencijos Seime. Mes norime žinoti reformų priežastis, siekiamus rezultatus. Valstiečiai, nekenkite žmonėms priimdami sprendimus nežinodami tikrosios padėties, tikrųjų priežasčių, iniciatorių interesų. Netinkama urėdijų reforma pakenks daugeliui žmonių, dirbančių jose, ir jų šeimų nariams. Jie neteks darbų. Valstiečiai, priimdami sprendimus neįsigiline į klausimo esmę ir neatlikę kaštų bei naudos analizės bei neišdiskutavo šio klausimo visuomenėje, jūs tik  padidinsite emigraciją ir socialinę atskirtį.

Iš kur atsirado iniciatyva reformuoti urėdijas?

Iniciatyvininkas turi būti ne šiaip sau eilinis žmogus, kurių Lietuvoje yra daugiausia. Paprasto žmogelio ar net žmogelių grupės niekas neklausys. Gali iniciatyvas kelti iki apalpimo, niekas į tavo siūlymus nereaguos. Esi beveik niekas ir neturi jokios įtakos ne tik sprendimų priėmimui, bet siūlymų teikimui. Seime esančių kabinetų darbiniuose stalčiuose bei spintose yra pridėta tūkstančiai pasiūlymų, kurių aukščiausias pasiekimas yra tai, kad jie atsidūrė Seimo spintoje. Dabar pasiūlymas laukia eilės kada bus supakuotas ir išmestas į šiukšlyną.

Šiuo metu tik prezidentės ir valstiečių frakcijos teikiami siūlymai gali būti labai greitai įgyvendinti, nes tik jie turi itin didelę įtaką sprendimų priėmimams. Tačiau grįžkime prie klausimo: Iš kur atsirado iniciatyva?

Iniciatyva galėtų būti:

  • Iš pačių urėdų. Jie mato, kad dabartinė miškų priežiūros ir tvarkymo sistema yra netinkama, nes ji trukdo jiems efektyviai vykyti uždavinius, nes miškai genda, praranda kokybę, o urėdijos dirba nuostolingai. Jeigu laiku nebus atliktos kardinalios urėdijų reformos, tai urėdijos bankrutuos, o valstybė patirs didelių nuostolių. Urėdų interesas gelbėti miškus bei urėdijas.

Tačiau taip nėra. Atvirkščiai, urėdijos dirba efektyviai. Jos gauna pelną, laiku sumoka atlyginimus darbuotojams, tinkamai prižiūri miškus. Įmonės yra pelningos, o miškai yra sveiki ir gerai prižiūrėti. Urėdai nenori kardinaliai keisti padėties. Jie nemato priežasčių šioms reformoms.

  • iš medienos verslu užsiimančių verslininkų. Jie susidūrė su problema, kad urėdijos jiems trukdo vykdyti verslą: kabinėjasi prie jų, reikalauja kyšių; piktnaudžiauja tarnybine padėtimi; be pagrindo baudžia; kišasi į verslo reikalus; remia savo giminių įmones, o konkurentus žlugdo. Verslininkų netenkina ši urėdijų sistema ir jie nori ją pakeisti.

Tačiau taip nėra. Atvirkščiai, medienos verslininkai neturi pretenzijų urėdijoms. Jie perka medieną be jokių kliūčių, jie vykdo verslą stabiliai ir jie nenori nieko keisti nebent pagerinti verslui sąlygas. Bet siūlomos reformos jiems kelia nerimą, nes jos siūlo įkurti valstybinę monopoliją, o ten kur yra monopolija ten yra kainų ir sąlygų diktatas. Verslo sąlygos keisis ne medienos verslininkų naudai.

  • iš gyventojų. Jie yra nepatenkinti urėdijų darbu, nes mato kokia didelė ten vyksta korupcija, kaip smarkiai urėdai piktnaudžiauja savo tarnybine padėtimi. Urėdai be pagrindo kišasi į miško privačių savininkų reikalus, juos baudžia, reikalauja iš jų kyšių. Žmonėms nusibodo tokia betvarkė ir jie reikalauja kardinaliai reformuoti urėdijas.

Tačiau tikrovėje taip nėra. Gyventojai savo pykčio neišreiškė mitingais, piketais, peticijomis, žodiniais reikalavimais. Atvirkščiai, jie neturi pretenzijų urėdijų darbui. Dauguma provincijos žmonių yra priklausomo nuo urėdijų, nes jos suteikia jiems darbus, moka atlyginimus. Dabartinė reforma numato visiems urėdijų darbuotojams išdalinti atleidimo lapelius ir atleisti Aplinkos ministerijos pasakymu 400, o miškininkų paskaičiavimu 3000 žmonių. Ar įsivaizduojate koks nerimas dėl ateities kils urėdijų darbuotojų ir jų šeimų galvose? Joks miškininko darbas jiems artimiausius du metus nerūpės. Jiems rūpės tik vienas dalykas – kaip išlikti darbe, kaip jo neprarasti, nes provincijoje netekti darbo prilygsta arba susitaikyti su skurdžiaus gyvenimu, arba krautis daiktus ir emigruoti. Taigi gyventojai nenori kardinalių reformų. Jos jiems jokios naudos neduos. Negalima valstybės įmonės gyventojams duodamą naudą skaičiuoti tik valstybės įmonės gaunamu pelno skaičiukais, reikia žiūrėti į gyventojų interesus ir jiems teikiamą naudą.

  • Iš politikų. Politikai, paskaičiavę kaštus ir naudą, nusprendė, kad urėdijos galėtų dirbti efektyviau. Jos dabar gauna pelną, bet jos galėtų dar ir pataupyti. Politikų interesas padaryti taip, kad urėdijos dirbtų dar efektyviau, nei jos dirba dabar.

Remiantis mano ilgamete patirtimi dirbant darbą valstybės saugumo departamente ir matant kaip politikai „rūpinasi“ valstybės interesais veiksmai, o ne žodžiais, tai aukščiau pateiktas teiginys sukelia garsų ir ilgą juoką.

Tikrovėje yra taip, kad politikų interesas atsiranda tuomet kai jie prieš savo akis pamato ir savo nosimi užuodžia asmeninę naudą. Ši nauda gali pasireikšti įvairiomis formomis: vienam pinigai, kitam pelninga jo žmonos įmonei sutartis, trečiam svarbus postas valstybės aparate, dar kitam tik didelis pažadas. Iki šio laiko nei politikai, nei valdininkai nėra parengę kaštų ir naudos analizės, neparengę reformų vykdymo projekto ir net nežino kaip ją pradėti ir kuo užbaigti. Valdantieji politikai buldozeriu stumia šį projektą, nes užuodžia asmeninę naudą.

  • Iš prezidentinės įtakos grupės, taip aš ją vadinu. Jos pagrindą sudaro teisininkų ir konsultantų kelios kontoros. Jie labai aiškiai mato savo interesą ir apčiuopiamą pelną iš konsultacijų bei teisinių paslaugų. Kiekviena reforma reikalauja šių specialistų pagalbos. Prisimenant jų veiklą energetikos sektoriuje, kai jų pagalba buvo šis sektorius reformuotas iš eilės keletą kartų ir jie ekonominės krizės metų uždirbo šimtus milijonus litų, tai klausimų dėl jų intereso visiškai nebelieka. Jie yra suinteresuoti reformuoti urėdijas ir jas reformuos kuo greičiau ir gal net po kelis kartus. J
  • Iniciatyva atėjo iš baldų gamyba ir prekyba užsiimančios užsienio įmonės „IKEA“. Ši įmonė Baltijos šalyse turi didelį interesą supirkti miškus. Ji jau dabar šiose šalyse turi įsigijusi virš 38 000 hektarų miškų.

Na pažiūrėkite patys į veiksmų seką. Prieš gerą dešimtmetį Švedų mokslininkai užsakė studiją, kurios išvada buvo tokia, kad Lietuvai reikia miškus padalinti į komercinius ir tuos, kurios reikia saugoti. Komercinius miškus reikia privatizuoti. 2008 m. Švedų įmonės IKEA atstovai susitiko su Lietuvos premjeru Kirkilu ir išsakė norą dalyvauti Lietuvos miškų privatizavime ir jeigu Lietuva reformuos urėdijas, tai ji yra pasirengusi investuoti į „Girių bizoną“. 2015 m. spalio mėnesį pasirodė straipsniai apie Švedų domėjimąsi Lietuvos miškais. 2016 m. rugsėjo mėnesį IKEA įsigijo urėdijos dydžio miško valdą Lietuvoje. 2013 metais rugpjūčio mėnesį IKEA parduotuvės atidaryme dalyvavo Lietuvos prezidentė D.Grybauskaitė.

Taigi IKEA interesas yra didelis, konkretus ir buvo gana aiškiai išsakytas.

Labai gaila, kad valstiečių frakcija ir jų atstovai vyriausybėje bei Aplinkos ministerijoje, neįsigilinę į jo esmę ir nesupratę iki galo reformos priežasčių, iš visų jėgų stumia šią reformą. Būtina plati diskusija visuomenėje. Tiesiog yra privalu sužinoti visų suinteresuotų asmenų poziciją, išgirsti jų argumentus. Taip pat būtų gerai susipažinti su reformos projektu, kaštų ir naudos analizės išvadomis ir tik tada spręsti ar yra reikalinga urėdijų reforma ir jeigu ji yra reikalinga, tai kokia ji turi būti.

Siūlau valstiečių frakcijai Seime nulipti nuo šiltos krosnies ir organizuoti šiuo klausimu plačią diskusiją visuomenėje. Būtų gerai ją pradėti specialia šiam klausimui konferencija Seime.

Valstiečiai, organizuokite plačią diskusiją visuomenėje urėdijos reformų klausimu. Pradėkite nuo konferencijos Seime. Mes norime žinoti reformų priežastis, siekiamus rezultatus. Valstiečiai,

27

Vitalijus (vardas pakeistas) – profesionalus informatorius. Jis pasakoja : „Dirbau trijose kompanijose – dideliame prekybos centre, banke ir tarptautinėje naftos prekyba užsiimančioje kompanijoje. Viskas prasidėjo prieš penkerius metus, kai dirbau pardavėju-konsultantu prekybos centre. Mano bendradarbis kartu su tiesioginiu vadovu susitarė su sandėliu viršininku pavogti nedidelę partiją kompiuterinės ir buitinės technikos. Kelias savaites jie kūrė planus. Nuo manęs neslėpė savo ketinimų. Net pasiūlė pačiam sudalyvauti. Išsigandau, kad apie vagystę gali sužinoti kompanijos vadovai ir istorija baigsis liūdnai. Papasakojau kompanijos saugumo tarnybos darbuotojui. Jokio skandalo nebuvo. Paprasčiausiai per kelis mėnesius visus atleido iš darbo“
„ Man sumokėjo trijų mėnesių dydžio atlyginimo premiją. Pasikvietė saugumo tarnybos darbuotojas ir pasiūlė tapti nuolatiniu informatoriumi. Prašė pranešinėti apie visus prekybos centro darbuotojų pažeidimus ir ketinimus. Už bendradarbiavimą saugumo darbuotojas pažadėjo mokėti premijas. Sutikau. Per dvejus metus iš paprasto pardavėjo tapau pardavimų skyriaus vadovo pavaduotoju.”

„ Tokio tipo informatorių, kurie, išsigandę bausmės ar būdami labai sąžiningi, ateina pas saugumo darbuotoją ir praneša apie blogybes, yra mažai. Dažniau reikia pačiam ieškoti informatorių” – teigia stambios kompanijos vidaus saugumo tarnybos vadovas.

Plačiau: http://www.alfa.lt/straipsnis/15051695/informatoriai-kompanijose

Vitalijus (vardas pakeistas) – profesionalus informatorius. Jis pasakoja : „Dirbau trijose kompanijose – dideliame prekybos centre, banke ir tarptautinėje naftos

Top-Secret2

Vakar vakare žiūrėjau R.Janutienės laidą, – visada žiūriu jos laidas, man patinka, nes laidose susirenka skirtingų pozicijų žmonės ir jie ginčijasi tarpusavyje, tai yra daug įdomiau, nei klausyti kaip į vieną dūdą pučia laidų svečiai kitose laidose, – ir noriu pasidalinti savo pastebėjimu.

Laidoje Lietuvos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Bakas garsiai ir viešai išsakė mintį, tiksliai jo žodžiais nepasakysiu, bet pasakysiu esmę. Jis sakė,kad žvalgybos institucijų teikiama slapta informacija Lietuvoje yra slapta, o štai būnant Estijoje ar Vokietijoje ir diskutuojant su jų politikais bei karininkais ši informacija yra vieša ir visiems prieinama. Žodžiu Lietuvoje slapta, o užsienyje neslapta. Kodėl taip yra?

Apie žvalgybų šaltinius

Žvalgybos institucijos pagal savo paskirtį privalo žvalgytis užsienyje. Jie turi rasti informacijos šaltinius, kurie juos nuolat informuotų apie užsienyje vykstančius ir mūsų žvalgus dominančius procesus. Tačiau kur tokių šaltinių rasti? Juk sukurti agentūrinį tinklą Maskvos gynybos ministerijoje ar kariniame štabe, ar kariniuose daliniuose yra be galo sudėtinga ir, sakyčiau, neįmanoma, o Lietuvos žvalgybai tokia užduotis prilygsta fantastikos sričiai.

Tačiau žvalgai privalo gauti informacijos ir jie ją gauna. Jie ją gauna iš viešųjų informacijos šaltinių. Sėdi būrys karininkų prie kompiuterio ir nuo ryto iki vakaro skaito Rusijos žiniasklaidos pranešimus, valstybės ir karinių įmonių, bei dalinių turimus internetinius saitus. Jie surenka informaciją ir jos pagrindu parašo informacinį pranešimą, analitinę pažymą ar apžvalgą.

Taigi pagrindiniai žvalgų šaltiniai yra vieši ir visiems prieinami informacijos šaltiniai.

Apie žvalgų galias

Žvalgai turi ypatingas galias valstybėje. Jie gali savo surinktą informaciją, nežiūrint į tai, kad ji nėra slapta, įslaptinti, suteikti informacijai aukščiausią slaptumo žymą „Visiškai slaptai“. Karininkai tai daro paprastu būdu. Surenka informaciją iš interneto, surašo pažymą ir ant jos uždeda slaptumo grifą. Viskas, šis dokumentas yra slaptas ir jeigu tu atskleisi jo turinį, tai būsi patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

Neseniai įvyko Lietuvos Valstybės gynimo tarybos posėdis. Po posėdžio LR prezidentės D.Grybauskaitės vyriausioji patarėja nacionalinio saugumo klausimais Ž.Šatūnienė pareiškė: „Beveik viskas, kas buvo aptarinėjama Valstybės gynimo tarybos posėdyje, yra įslaptinta informacija. Kaip mes suprantame, tokia informacija labai domėtųsi ir ji būtų labai įdomi šalių, kurios turi priešiškų interesų Lietuvos atžvilgiu, tarnyboms, todėl dėl mūsų visų saugumo nenorėčiau net sakyti, kam teiksime prioritetą“.

Geras pasakymas ar ne? „Dėl mūsų visų saugumo nenorėčiau net sakyti, kam teiksime prioritetą“. Tačiau 200 000 000 eurų duokit. Kokiems tikslams? Nesakysime, nes tai yra paslaptis. O tuo tarpu šios itin slaptos valstybės paslaptys tampa viešomis diskutuojant Estijos ar Vokietijos valdžių koridoriuose. Tai nuo ko slepiam informaciją? Nuo mūsų žmonių?

Apie slaptų pažymų poveikį

Lietuvos žvalgybos institucijų slaptos pažymos turi itin didelį poveikį mūsų politikams. Kai Žvalgybos institucijos pažymą su vieša informacija, tačiau slaptu grifu žvalgai nuveža politikams, ją atiduoda ir dar įspėja dėl slaptos informacijos apsaugos, tai politikus apima nerimas ir siaubas. Vėliau ar anksčiau jie nusprendžia laikytis nuo tų „slaptų“ pažymų atokiau, nes dar žiūrėk problemų prisidarysi. O pridaryti jas yra labai lengva. Pamenate istoriją su prezidentės patarėja Ulbinaite, VSD slapta pažyma ir Artūrų Paulausku? Dirigento lazdele mostelėjus VSD pažyma tapo slapta, dirigento lazdele dar kartą mostelėjus VSD slapta pažyma tapo vieša. Pažyma keičia savo slaptumo grifą pagal įtakingo asmens norus ir užgaidas, o ne pagal įstatymų reikalavimus.

Žvalgybų įslaptinta vieša informacija tampa puikiu įrankiu valdyti politikus ir manipuliuoti visuomene.  Vakar laidoje šis manipuliavimas gražiai atsiskleidė. „Kur dėsite tuos du šimtus milijonus eurų? Kodėl jums jų prireikė dabar?“-  atsakingo asmens klausė laidos dalyviai ir sulaukė atsakymo. „Negaliu kalbėti, nes tai yra valstybės paslaptis. Tačiau galiu jums pasakyti, kad TOSE pažymose yra aprašyta labai baisi Lietuvai iškilusi grėsmė.“

 

 

Vakar vakare žiūrėjau R.Janutienės laidą, - visada žiūriu jos laidas, man patinka, nes laidose susirenka skirtingų pozicijų žmonės ir jie