2024/11/03

Naujienos

In this place, I am you. Vector cartoon illustration.

Nupirkime politikus kartu su jų partijomis ir priverskime juos dirbti visuomenės labui. Kodėl mes, visuomenės nariai, taip negalime padaryti, taip negalime pasielgti? Kodėl verslas sugeba paveikti politikus, priversti juos dirbti jų interesams, o mes – ne? Nejaugi mes už juos kvailesni?

Mūsų politikai dirba dėl akių. Didelis darbas yra dirbamas tik tam, kad sudarytų vaizdą, jog valdžia dirba visuomenei, ja rūpinasi, kad kažką daro, stengiasi, apie ją galvoja. Spektaklį mes matome kasdien – ir spaudoje, ir televizijoje, ir radijuje. Su realiais darbais ir realiais rezultatais šis darbas nieko bendro neturi.

Mūsų politikai dirba dėl rinkėjų. Prieš visus rinkimus politikai stipriai suaktyvėja, tampa labai energingi, pradeda rūpintis rinkėjais, žadėti jiems aukso kalnus, važiuoja pas juos į namus, veža jiems dovanas ir dovanėles jų vaikams. Politikai neriasi iš kailio, kad tik gautų rinkėjo balsą, kad tik už jį pabalsuotų.

Mūsų politikai dirba dėl asmeninio intereso. Tai yra faktas kaip blynas. Jie dirba tik dėl asmeninio intereso. Kas greičiau ir labiau tą interesą patenkins, tam ir dirbs politikas. Kol kas šiose lenktynėse laimi ne visuomenė, bet verslas. Verslas žino, kaip dirbti. Jis turi pinigų, žinių, aiškiai suvokia, ko nori ir ko siekia, bei žino, pagal kokias žaidimo taisykles žaisti. Jis pats kartu su politikais tas žaidimo taisykles kuria.

Kokį turime rezultatą iš tokios politikų veiklos? Kokią Lietuvą pastatėme per jos nepriklausomybės metus?

Įstatymų bazėje ir ypatingai mokesčių sistemoje vyrauja visiškas chaosas. Nėra jokios sistemos. Nėra jokio aiškumo. Taip nutiko dėl to, kad politikai nuolat tenkino verslo užgaidas, nesigilindami į bendrą kontekstą, bendrą vaizdą, nekurdami aiškios, skaidrios ir visiems suprantamos sistemos. Tuščia vieta niekada nebūna tuščia. Jeigu valstybei mokesčių nesumoka verslas, juos sumoka žmonės. Mokesčių mokėtojai kompensuoja pinigų stygių.

Jeigu politikų veikloje atsiranda kažkokia strategija, sistema, vystymosi planas, taip nutinka dėl privataus intereso. Verslininkas nukėlė politiką nuo šiltos krosnies, įdavė į rankas parengtus įstatymus ar jų pataisas, pažadėjo jam ir jo partijai didelį atlygį, ir įsuko reikalus. Verslininkas privertė dirbti politiką, kuris pradeda suktis, galvoti, diskutuoti, svarstyti, posėdžiauti, aiškinti strategijos privalumus visuomenei ir kitaip projektą stumti. Politikas pradeda tikrąja ta žodžio prasme dirbti. Rodos, pagaliau judėsime į priekį. Tačiau, į valdžią atėjus kitiems politikams, visos iki tol egzistavusios strategijos, įgyvendinti planai yra atšaukiami ir vietoj jų kuriamos bei įgyvendinamos kitos strategijos bei projektai. Vieni politikai skaido monopolijas, kiti politikai jas kuria. Naudą iš šių nesibaigiančių reformų turi tik politikai ir verslas. Kiekviena reforma energetikos sektoriuje mokesčių mokėtojui kainuoja apie 250 mln. litų. Kiekviena reforma energetikos srityje didina energetikos išteklių kainas, kelia mokesčius ir užkrauna ant ir taip vos kvėpuoti galinčių mokesčių mokėtojų kupros papildomą naštą.

Lietuva tapo didžiausia Europos Sąjungoje emigrante. Šioje srityje pasiekėme aukščiausią rezultatą. Per nepriklausomybės metus iš mūsų valstybės išvažiavo 788 tūkst. jaunų, sveikų ir stiprių žmonių. Ir jie vis dar išvažinėja. Dar truputis, ir Lietuvos neliks.

Lietuvoje vidurinioji klasė ne auga, o siaurėja. Siaurėja, kol visiškai susiaurės ir išnyks. Nežinau tikslių duomenų, tačiau galiu drąsiai teigti, kad Lietuvos vidurinioji klasė yra tokia maža, kad ją įžiūrėti gali tik per mikroskopą. Kiekvienoje valstybėje vidurinioji klasė yra valstybės gerovės ir klestėjimo rodiklis. Kuo didesnė vidurinioji klasė, tuo stipresnė ir turtingesnė valstybė. Pažvelkite į save ir atsakykite į klausimą: ar jūs priklausote šiam visuomenės sluoksniui?

Vertinkite save ar savo šeimą pagal šiuos kriterijus. Viduriniosios klasės atstovas nesuka galvos, kaip patenkinti pagrindinius poreikius. Jis užeina į parduotuvę ir perką tą maistą, kuris jam patinka. Jis neriboja savęs ir nežiūri į kainų skirtumą. Mėnesio gale atstovas nesusiduria su finansiniais trūkumais. Jis uždirba tiek pinigų, kad jų jam užtenka pramogoms, kelionėms į užsienį, santaupoms ir panašiai. Viduriniosios klasės atstovas gyvena oriai ir negalvoja, kaip ir iš ko pragyventi.

Skurdas Lietuvoje klesti. Daugiau kaip 600 tūkst. žmonių gyvena žemiau skurdo ribos. Jie be valstybės pagalbos, pašalpų, labdarų negali išgyventi. Šioje srityje esame pasiekę aukštumas ir galime „didžiuotis“. Mūsų nė trijų milijonų nėra, o iš jų vos ne milijonas skurdžių ir vos ne milijonas emigrantų.

Mūsų valstybės skola siekia 60 mlrd. litų. Kiekvienas Lietuvos gyventojas yra skolingas beveik 20 tūkst. litų. Jei mano šeima susideda iš keturių asmenų, tai aš, kaip šeimos galva, esu skolingas 80 tūkst. litų, ir šeimos skola vis dar auga ir auga. Susipažinkite su šiais grėsmingais ir nuolat didėjančiais skaičiais čia.

Štai kokį rezultatą mūsų politikai pasiekė. Štai kokią Lietuvą jie sukūrė. Tam, kad geriau suprastume, kokia kryptimi judame, ir kokiame lygyje esame, palyginsiu Lietuvos ir Vokietijos rodiklius. Lietuvos minimalus atlygis nuo š. m. spalio 1 dienos bus 6,28 litai per valandą. Vokietijos nuo 2015 metų sausio 1 dienos – 29,32 litai. Lietuvos minimali alga per mėnesį (160 val.) yra 1004,64 lt. Vokietijos – 4696,00 lt. Ar jaučiate skirtumą, gerbiamieji?

Pateiksiu juokingą, tačiau realybei atitinkantį pasiūlymą. Kodėl kiti, turiu omeny verslininkus, interesų grupes, gali veikti politikus ir versti juos dirbti, o mes – visuomenė – negalime? Jeigu politikai sukūrė tokias žaidimo taisykles, tai ir mes žaiskime pagal jas. Jeigu tokia yra tikrovė, tai ir elkimės tikroviškai.

Siūlau sukurti organizaciją, kuri privers politikus dirbti visuomenės labui. Siūlau aplenkti verslininkus ir pasiūlyti politikams didesnį bei saldesnį kąsnelį. Jeigu tokios yra žaidimo taisyklės, tai ir žaiskime pagal jas, o vėliau, kai įsitvirtinsime, jas po truputį keisime ir pakeisime.Organizacijos uždaviniai: priversti politikus priimti visuomenės interesams palankius įstatymus ir jų pataisas; priversti politikus blokuoti (vetuoti) įstatymus, kurie prieštarauja visuomenei ir jos interesams, veikia prieš ją ir jos kišenę; priversti politikus aktyviai ir energingai kontroliuoti valdininkus, kad jie laikytųsi įstatymų reikalavimų, būtų sąžiningi ir skaidrūs.Organizacijos finansavimo šaltinis būtų visuomenės nariai, t. y. visi mes. Visi sumetame į bendrą fondą pinigėlius. Jei jų neužtenka, galime dar pridėti. Jei ir tiek neužteks, galime kas mėnesį mokėti. Verslininkus finansiniais rodikliais tikrai aplenktume. Nei vienas iš jų negalėtų su šia organizacija varžytis.

Organizacija galėtų samdyti geriausius specialistus, savo srities ekspertus, kurie rengtų įstatymus, įstatymų pataisas, analizuotų situaciją, prognozuotų ją ir padėtų organizacijai kontroliuoti politikus ir valdininkus. Organizacija galėtų nupirkti bet kurį politiką ir visą to politiko partiją savo uždaviniams spręsti. Tikrai reikalai pajudėtų į priekį ir būtų naudingi visuomenei.

Tačiau… yra vienas didelis klaustukas. Reikalą mes turime su žmogumi!!! Kur rasime sąžiningų, patikimų žmonių, kurie galėtų dirbti organizacijoje, valdyti milžiniškas lėšas, kontroliuoti valstybės valdymą ir atsispirti didelėms pagundoms? Patikėk žmogui didelius pinigus, ir jis pavirs politiku. Tai irgi yra realybė. Sukursime dar vieną korupcinę sistemą, kuri visuomenei naudos neduos, o atneš tik žalą. Užburtas ratas.

P.S.: Jeigu mes meluojame valdžiai, tai esame nusikaltėliai. Jeigu valdžia mums meluoja, tai yra politika.

Nupirkime politikus kartu su jų partijomis ir priverskime juos dirbti visuomenės labui. Kodėl mes, visuomenės nariai, taip negalime padaryti, taip

OEVLWS0

Ar gerai, kad yra viešinami telefoniniai pokalbiai? Ne, negerai. Neteisėtomis priemonėmis arba gudriai naudojantis įstatymo spragomis teisėtos valstybės nesukursime. Toks turėtų būti mano trumpas atsakymas į šį klausimą. Tačiau…

Žiūrint iš visuomenės pusės. Gerai. Tegu velka visas politikų blogybes į dienos šviesą. Skaidrumas ir viešumas padeda kovoti su korupcija, drausmina politikus, valdininkus ir pareigūnus. Viešinimas veikia kaip prevencinė priemonė. Kuo daugiau viešinsime, tuo mažiau bus korupcijos. Jeigu pokalbių viešinimas mažina korupciją, tai reikia viešinti visus visų svarbių, įtakingų asmenų telefoninius pokalbius. Visus, be jokių išlygų.

Žiūrint truputį giliau iš visuomenės pusės. Gerai. Labai smagu skaityti kitų žmonių telefoninius pokalbius. Sužinoti apie jų gyvenimus, problemas. Juk tai kaip gerą knygą skaityti, kurios personažai yra tikri, žinomi ir dabar gyvenantys žmonės. Čia kaip savotiškas šou. Žodžiu, vyksta realybės spektaklis: visuomenė smaginasi, politikai dreba ir pyksta.

Žiūrint dar giliau iš visuomenės pusės. Blogai, kai yra viešinami pokalbiai. Šiandien viešins vienus, rytoj kitus. Įstatymo spragą jau atrado. Ja pradės naudotis politikai, verslininkai, valdininkai, banditai ir visi kiti, kurie prie jos prieis. Prasidės didysis telefoninių pokalbių viešinimas. Ir tavo pokalbius, ir mano pokalbius, ir jų pokalbius galės paviešinti, jei tik atsiras interesas, jei tik norės sugriauti jums karjerą ar gyvenimą. Žodžiu, gali prasidėti kova be taisyklių. Šioje kovoje laimės tas, kas turės galimybę pirmas gauti telefoninius pokalbius. Galų gale prasidės telefoninių pokalbių „prekyba“.

Visuomenei yra gerai, kai yra aiškūs, paprasti ir suprantami įstatymai ir jais griežtai vadovaujasi visi valstybėje gyvenantys žmonės. Įstatymas yra vyraujanti jėga ir valia. Konstitucija sako, kad žmogaus privatus gyvenimas yra neliečiamas. Tai yra didelė vertybė, kurią reikia, tiesiog būtina saugoti nuo valstybės, priešų, konkurentų, kitų žmonių. Slaptosios tarnybos turi teisę sekti tik su motyvuotu teismo leidimu ir tik tuos asmenis, kurie yra įtariami darant nusikaltimą. Slaptųjų tarnybų ypatingomis priemonėmis surinkta informacija turi, pasikartosiu, turi būti naudojama tik nusikaltimams įrodyti. VISKAS. TAŠKAS. Negali būti jokių išimčių.

TV laidoje girdėjau politikų pasisakymus, kad viešinti pokalbius yra labai gerai. Tai, gerbiamieji politikai, priimkite įstatymus, kurie leistų klausytis visų viešų asmenų (politikų, valdininkų) pokalbius ir juos tiesiogiai transliuoti per TV. Politikai, sėdintys Seime, turi visas galimybes ir galias keisti įstatymus, tačiau jie labai daug ir gražiai šneka, o padėties keisti nesiima.

Man svarbu yra žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumas, o ne politikų politinė kova, pagrįsta neva kova prieš korupciją, nors patys tie kovotojai yra tokio paties lygio korupcininkai. Jei paliksime įstatymo spragą, jei padarysime nors mažiausią išimtį įstatyme ir leisime viešinti telefoninius pokalbius, tai juos pradės viešinti tie, kurie turės galimybę prie jų prieiti ir juos paimti. Jie viešins vienus, o kitus slėps. Jie naudos telefoninių pokalbių viešinimą konkurencinei politinei ir kitokiai kovai.

Patikėkite, pokalbių viešinimo įrankis nebus panaudotas geram tikslui – kovai su korupcija. Šis įrankis pats taps korupciniu įrankiu ir bus naudojamas konkurencinėje kovoje.

Ar gerai, kad yra viešinami telefoniniai pokalbiai? Ne, negerai. Neteisėtomis priemonėmis arba gudriai naudojantis įstatymo spragomis teisėtos valstybės nesukursime. Toks

Lietuvoje įsibėgėjus 2017 metams, priešiškos propagandos klausimas niekur nedingo. Dezinformacinės atakos, kaip ir anksčiau, kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, ką parodė ir mėginimai išplatinti žinutę apie seksualinį nusikaltimą, kurį neva įvykdęs Lietuvoje dislokuotų Vokietijos pajėgų karys.

Tačiau Lietuva ne vienintelė susiduria su priešiškos propagandos ir dezinformacijos problemomis. Kaip vyriausybės kovoja su tuo kovoja? Ką galima padaryti?

Nieko nedaryti. Pasitaiko, kad vyriausybės nekreipia dėmesio į informacines atakas, nes yra įsitikinusios, kad jos nepakenks nei joms, nei visuomenei. Pareigūnai tiki, kad žmonės yra išsilavinę ir protingi, o taip pat turi didelę patirtį atpažinti melą nuo tiesos. Manoma, kad žmonės yra sąmoningi ir pajėgūs priimti teisingus sprendimus, todėl propaganda ir dezinformacinės atakos jų sprendimų nepaveiks.

Šis metodas nėra efektyvus. Vyriausybės, užmerkiančios akis informacinių atakų akivaizdoje, daro didelę klaidą. Dauguma žmonių yra labai pažeidžiami; jais lengva manipuliuoti. Asmenys dažnai būna nepatenkinti savo esama padėtimi ir dėl jos kaltina kitus žmones, vyriausybę, parlamentą ar visą valdžią, o ne save pačius. Tokia yra žmogiška prigimtis. Tereikia nepatenkintuosius pakurstyti, sukelti dar daugiau neigiamų emocijų, pykčio, ir jie pradės veikti taip, kaip palanku propagandos iniciatoriams.

 Jei informacinis karas nebūtų efektyvus, valstybės nekurtų atskirų karinių ir civilinių informacinio karo padalinių. Daugelis supranta, kad, jei sugebi užkariauti priešo valstybės gyventojų galvas ir jų mąstymą pakreipti sau naudinga linkme, tos šalies fiziškai pulti nebereikia – ji jau yra užimta ir tau pavaldi.

 

Lietuvoje įsibėgėjus 2017 metams, priešiškos propagandos klausimas niekur nedingo. Dezinformacinės atakos, kaip ir anksčiau, kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, ką parodė

16642-NQR1OX

Profesionalaus  šnipo mergina nežino, kad ji yra jo mergina.

JAV žvalgybos mokyklos mokytojas egzamino metu studentui, kuris yra ruošiamas slaptam darbui Rusijoje, uždavė klausimą: „Kurioje sakinio, – „Vyrai, alus baigėsi! – vietoje reikia pasakyti žodelį „blt“? Jei atsakysi iš karto rašau dešimt.“

Patyręs Britų kontržvalgybininkas moko jaunus žvalgus kaip atpažinti Rusų šnipą, dirbantį  po priedanga. „Jūs įdėmiai stebėkite vyrus, išeinančius iš tualeto. Jei vyras išeidamas užsitraukinės kelnių užtrauktuką, tai bus tas ko jūs ieškote.“

JAV žvalgybos agentūros Ekonominio šnipinėjimo departamente vyksta kandidatų į darbą atranka. Departamento  vadovai kiekvienam kandidatui įteikė voką ir liepė nunešti jį į penktą aukštą ir atiduoti vadovo sekretorei. Vienas kandidatas slapta atplėšė voką, išėmė lapelį ir perskaitė: „Jūs mums tinkate. Laukiame jūsų ketvirtame aukšte.“

Skirtingų šalių žvalgų kodai. Britų žvalgo – 007, Rusų žvalgo – 0,7, Izraelio žvalgo 07:40.

Kalbasi dvi šnipės:
– Šiandien „pakabinsiu“ diplomatą ir karštai pasimylėsiu su juo. Jis man visas paslaptis išpasakos.

-O jei neišpasakos?
Ai, tai nors pasimylėsiu.

Joną iš karto priėmė į antrą šnipų mokyklos kursą, nes jis neatsakė nei  į vieną stojamųjų egzaminų klausimą.

Prekyboje pasirodė naujas žaidimas „Jaunasis žvalgas“. Žaidimo dėžutėje rasite šnipų ryšio priemones bei pripučiamą radistę Olgą.

Žvalgai, išeidami į svarbią užduotį, visus savo vertingus daiktus paliko pasaugoti viršininkui. Kai jie grįžo, tai viršininkas jų neatpažino ir nesuprato ko šie žmonės nori iš jo.

Talentingas Rusijos žvalgas Ivanas, nežiūrint į tai, kad jis be akcento galėjo susikalbėti 15 užsienio kalbomis, patyrė fiasko tuomet, kai ant jo kojos metro traukinyje netyčia užlipo pašalinis praeivis.

Kalbasi du žvalgai:
– Gal žinai už ką Ivaną iš darbo išvijo?
– Už tai, kad jis patekęs prie pagrindinio Pentagono kompiuterio ir monitoriuje pamatęs slapčiausius dokumentus pavogė tik monitorių.

Profesionalaus  šnipo mergina nežino, kad ji yra jo mergina. JAV žvalgybos mokyklos mokytojas egzamino metu studentui, kuris yra ruošiamas slaptam darbui

6 požymiai, kad esate pasiklausomas:

• Akumuliatoriaus temperatūra. Jeigu krį laiką nenaudojate telefono: niekam neskambinote, nesiuntėte žinutės ar nenaršėte internete, o telefono akumuliatorius yra šiltas, kartais net karštas, tai greičiausiai esate pasiklausomas. (…)
• Telefono akumuliatorius greitai išsikrauna. Vieną dieną pastebite, kad jūsų mobiliojo akumuliatorius greičiau išsikrauna. Kone kasdien reikia jį įkrauti, nors praėjusią savaitę jis taip greit neišsikraudavo. Taigi jeigu jūsų telefono akumuliatorius pradėjo greičiau išsikrauti, tai tikriausiai esate tyrimo objektas.
• Ilgai išsijungia. Jei paspaudus išjungimo mygtuką telefono ekranas dar gana ilgai šviečia, o kartais aparatas ir visai neišsijungia arba išjungimo mygtuką reikia spausti kelis kartu, tai galbūt esate sekamas.
• Keistas telefono aparato aktyvumas. Netikėtai telefonas pradeda savarankiškai veikti: įsijungia ekrano apšvietimas, telefonas išsijungia, ekrane matosi kažkokie procesai. Tai dar vienas galimas požymis, kad esate pasiklausomas.
• Pašalinis garsas. Jei kalbėdamas telefonu girdite keistus garsus, aidą, zyzimą, savo balsą, tai tikriausiai esate kontroliuojamas.
• Trikdžiai. Jeigu naudojatės telefonu būdami šali kitų elektroninių prietaisų (televizoriaus) ir kalbėdamiesi matote televizoriaus ekrane trikdžius, tai galbūt jūsų telefono aparate instaliuota pasiklausymo ar sekimo programa.

Apie tai ir daugiau knygoje „Visiškai slaptai“, kurią galite įsigyti „Pegaso“ knygynuose ir internete.

https://www.knygos.lt/lt/knygos/visiskai-slaptai-/

visiskai

6 požymiai, kad esate pasiklausomas: • Akumuliatoriaus temperatūra. Jeigu krį laiką nenaudojate telefono: niekam neskambinote, nesiuntėte žinutės ar nenaršėte internete, o