2022/05/17

Naujienos

9

Pasaulyje įtampa auga su kiekviena diena. Didžiosios šalys – Jungtinės Valstijos, Kinija ir Rusija – viena kitai demonstruoja raumenis. Kibernetinėje erdvėje karas tarp valstybių jau vyksta: jos ne tik viena kitą šnipinėja, vagia paslaptis, bet kišasi į viena kitos vidaus reikalus, bando paveikti politinius procesus. Karas taip pat jau vyksta ir dėl žmonių „galvų“ – pasaulėžiūros, požiūrio į svarbius įvykius, jų vertinimą. Šiame kare aktyviai naudojama propaganda, dezinformacija ir informacinės diversijos.

Tikras karas, kaip mes jį dažniausiai suprantame, jau vyksta tarp didžiųjų valstybių, tik tiek, kad jis vykdomas svetimomis rankomis. Sirijos pilietiniame kare Rusija aktyviai remia tos šalies prezidento Basharo al Assado kariauną, padeda jai ginklais, žiniomis, bombomis, pati bombarduoja Sirijos miestus ir gyvenvietes. Jungtinės Valstijos ne taip aktyviai, bet vis dėlto remia sukilėlius, kovojančius prieš B. al Assadą.

Plačiau: http://www.alfa.lt/straipsnis/50114651/busimas-karas-kosmose-kamikadzes-grobikai-ir-lazeriai

Pasaulyje įtampa auga su kiekviena diena. Didžiosios šalys – Jungtinės Valstijos, Kinija ir Rusija – viena kitai demonstruoja raumenis. Kibernetinėje

Native-Advertising-Theres-Nothing-New-Here-Folks

Vyriausybė šiemet skatins, didins, rems ir žadės, o piliečiai toliau intensyviai emigruos. Seimas kitą savaitę nagrinės Vyriausybės programą ir spręs pritarti jai ar ne. Keisti programos Seimo nariai neturi teisės. Taigi pažvelkime į programos pagrindines dalis ir jas įvertinkime iš „savo stogo“:

  • Svaigalai ir tabakas: alkoholį perkels į spec. parduotuves, didins alkoholio kainą;
  • Savivalda: daugiau lėšų vietos keliams taisyti;
  • Parama šeimoms: skatins auginančius vaikus;
  • Sveikatos apsauga: žadama vaistų kainų mažinimas;
  • Aplinkosauga: didins baudas už taršą;
  • Žemės ūkis: rems ūkininkų kooperaciją;
  • Energetika: šilumos ūkio nenori atiduoti privačiam verslui;
  • Transportas: peržiūrės „Lietuvos geležinkelių“struktūrą.
  • Finansai: progresiniai mokesčiai – galbūt;
  • Socialinė ir darbo politika: žadama Darbo kodekso peržiūra;
  • Švietimas ir mokslas: „mokinių krepšelių“ neliks;
  • Valstybės valymas: žada jungti ministerija.

Žinot ką jums pasakysiu? Ir aš noriu tokio darbo: skirstyti lėšas, skatinti, žadėti, didinti, remti, nenorėti atiduoti, peržiūrėti, galbūt daryti, o galbūt ne. Realius darbus matau tik alkoholio, švietimo srityse, nors ir ten velniava. Argi tai yra darbas – naikinti „mokinių krepšelius“. Ką veiki, ministre? Naikinu ir taip visus metus ministrė užsiims krepšelių naikinimu. Iš kitos  pusės jų visoje Lietuvoje yra labai daug. Gali būti taip, kad keturių metų neužteks jiems sunaikinti.

Nematau aš čia jokių proveržių ir reformų, išskyrus tas sritis kur prezidentės įtakos grupės žmonės dirbs, bet vėlgi jie daugiau dirbs ne žmonių naudai, o sau ir savo buvusioms konsultacijų ir teisinių paslaugų kontoroms. Spėju, kad jau dabar sutartys su jais yra pasirašomos dėl reformų, dėl verčių nustatymo, dėl auditų, dėl įstatymo pataisų rengimo, dėl teisinių paslaugų suteikimo.

Taigi galima daryti išvadą, kad nieko naujo šioje pasaulio žemės lopinėlyje nenusimato. Kas krovėsi lagaminus, gali juos toliau krautis, nes niekas net nežada jų išvažiavimo stabdyti.

Vyriausybė šiemet skatins, didins, rems ir žadės, o piliečiai toliau intensyviai emigruos. Seimas kitą savaitę nagrinės Vyriausybės programą ir spręs

Pakalbėkime apie provokaciją – skatinimą, raginimą daryti nusikaltimą. Mūsų baudžiamojo proceso kodekse parašyta, kad teisėsauga turi teisę imituoti nusikalstamą veiką. Tokiu būdu ji greičiau surenka įrodymų apie asmenų nusikaltimus. Žodžiu, geras informacijos rinkimo ir kovos su nusikalstamomis grupuotėmis darbo metodas. Geras ir priimtinas.

Tačiau dažnai šis metodas yra taikomas ne ten, kur reikia, ne prieš nusikalstamas grupuotes, o prieš konkretų asmenį, siekiant jį išprovokuoti nusikalstamiems veiksmas. Tame pačiame baudžiamajame procese yra draudžiama provokuoti. Tačiau…

Pamenu, kartą nagrinėjome tikrą istoriją, kuri įvyko sovietiniais laikais. Mums reikėjo priimti sprendimą, ar prasikaltusį, nebūtinai nusikaltusį, asmenį reikia nuteisti, kitaip nubausti, o gal išteisinti. Vyko įdomi, arši diskusija. Ši istorija aktuali ir šiai dienai. Taigi nusprendžiau su ja jus supažindinti ir jos pabaigoje užduoti jums peno pamąstytii: kokį sprendimą priimtumėte ir kodėl?

Kartą gyveno jaunuolis. Jis mokėsi Jūrų karo akademijoje ir norėjo tapti povandeninio laivo kapitonu. Vieną dieną į jo galvą šovė mintis: bėgti į Ameriką. Ši idėja neapleido jo, ji vystėsi, augo ir užaugo iki sprendimo priėmimo ir konkrečių veiksmų. Anais sovietiniais laikais didesnė jaunuolių dalis, mano aplinkoje tai jau tikrai, apie Ameriką mąstė kaip apie svajonių šalį. O gyvenimą joje įsivaizdavo kaip gyvenimą rojuje. Tai buvo kažkas nepasiekiamo, tolimo, tai buvo svajonė. Aišku, vėliau šios svajonės suduždavo, susidūrusios su realiu sovietiniu gyvenimu.

Plačiau: http://www.alfa.lt/straipsnis/50017140/kada-nusikaltimo-imitacija-virsta-provokacija

Pakalbėkime apie provokaciją – skatinimą, raginimą daryti nusikaltimą. Mūsų baudžiamojo proceso kodekse parašyta, kad teisėsauga turi teisę imituoti nusikalstamą veiką.

corruption

Išdėstysiu jums, gerbiamieji, korupcinio išsigimimo stadijas taip kaip aš jas suprantu. Kiekvienas galėsite įvertinti save ir savo draugus.

Pirma stadija, paimkime jaunuolį ką tik baigusį aukštus mokslus ir įsigijusį magistro laipsnį, nes tik tokį skaidrų, tikriausiai galima rasti mūsų tarpe. Jaunuolis įsidarbina kokioje nors kontroliuojančioje valstybės įstaigoje. Tai galėtų būti mokesčių inspekcija, priešgaisrinės apsaugos inspekcija, muitinė, pasienio tarnyba ar kelių policininkas. Svarbiausia, kad darbas būtų susijęs su kontrole ir galimybe nubausti žmogų vietoj ir iškart.

Jaunuolis pradžioje dirba taip kaip priklauso dirbti valstybės tarnautojui ar pareigūnui. Jis sąžiningai vykdo savo pareigas, siūlo vadovybei kaip jį pagerinti. Jis svajoja apie karjerą, apie aukštus postus. Jis yra pilnas gerų ir sąžiningų idėjų. Jis tiki valdžia, tiki spauda, tiki valstybe ir yra pasirengęs dėl jos padaryti viską.

Vieną dieną patikrinimo metu jis aptinka pažeidimą, informuoja apie jį pažeidėją ir pradeda pildyti protokolą. Pažeidėjas blaškosi, sukasi aplink jaunuolį ir pyst į jo striukės šoninę kišenę įdeda dvidešimt eurų. Jaunuolis jų neišima. Jis pasimuisto, paraudonuoja, padaro trumpą pauzę ir pasako pažeidėjui: „Įspėju tave, jei kitą kartą pagausiu, tai stipriai nubausiu. Dabar važiuok greičiau iš čia“. Vairuotojas išvažiuoja be savo dvidešimties eurų.

Kas pasidaro su jaunuoliu po šio incidento. Pirma, jį apima didelė baimė. Jis nemiega naktimis. Kiekvienas garsas, telefono ar durų skambutis jam sukelia paniką. Jis galvoja, kad jis įkliuvo, kad visi apie jo paimtą kyšį sužinos, kad atvažiuos policija ir jį suims ir pasodins į kalėjimą. Antra, jį iš vidaus graužia sąžinė. Pasirodo, kad pas žmogų yra sąžinė ir pradžioje, kaip pas šį jaunuolį, ji yra labai didelė. Kiekvienas iš jūsų esate pajutę savo sąžinę ir jos graužatį. Sąžinė graužia jaunuolį ypatingai naktimis, kai jis lieka vienas pats su savimi ir savo mintimis. Jis galvoja: kaip aš toliau gyvensiu. Juk aš nusikaltimą padariau. Kaip aš žiūrėsiu kolegoms, tėvams, draugams į akis. Juk aš esu kyšininkas.

Tačiau yra toks vaistas  kaip laikas, kuris gydo visas ligas. Praeina kelios dienos ir jaunuolis apsiramina. Niekas jo nesuima ir nebaudžia. Baimė praeina. Pasirodo, kad sąžinė prisiderina prie aplinkybių. Ji gali būti didelė, labai didelė arba gali būti mažytė, vos pastebima, kur nors į kampą įsprausta. Jaunuolio sąžinė prisitaikė prie naujos padėties, nusiramino ir daugiau jaunuolio nebegraužė iš vidaus. Jaunuolis pradėjo ramiai ir ilgai miegoti.

Antra stadija, jaunuolis pradėjo nuolat gauti papildomas pajamas. Jam pažeidėjas deda į kišenę ir jis ramiai miega. Jaunuolis įtraukė šias papildomas pajamas į mėnesines pajamas. Jis pradėjo skaičiuoti ką gi gali nusipirkti už šiuos gaunamus pinigus. Atlyginimo gaunu 600 eurų prie jų pridedu dar 400 eurų kyšių. Gaunu tūkstantį eurų. Reiškiasi galiu nusipirkti išsimokėtinai automobilį. Pajamos gautos už kyšius padengs paskolos įmokas. Kaip sugalvojo taip ir padarė. Jaunuolis patenkintas dirba ir gyvena toliau.

Vieną kartą netikėtai pažeidėjas neįdėjo jam į kišenę pinigų, o pasakė: „Rašyk tą savo protokolą. Aš tau kyšio nemokėsiu“. Kas pasidarė su jaunuoliu? Pradžioje jis pasimetė. Vėliau jį apėmė didelis pyktis. „Matai, koks šiknius! Mokėti nenori.“ Iškilo didelė grėsmė jaunuolio pajamoms. Kaip jis dabar išsipirks automobilį? Jaunuolis vėl nemiega naktimis. Akys į lubas įbestos, smegenys sukasi, sukasi ir po kelių dienų jos atranda sprendimą – „reikia ne laukti kol tau įdės, reikia juos, šiknius, priversti duot“. Jis sugalvoja įvairių būdų, kaip pažeidėją priversti duoti kyšį. Žmonės, kai jie netingi ir priverčia smegenis dirbti viena konkrečia kryptimi, yra labai išradingi ir kūrybingi. Taigi jaunuolis greitai atranda būdą ir ne vieną kaip toliau gauti tuos papildomus 400 eurų, o gal net daugiau.

Jaunuolis pradeda specialiai sudaryti įvairias kliūtis žmonėms, pradeda kabinėtis prie smulkmenų, žodžiu, pradeda prievartauti iš žmonių kyšių.

Trečia stadija, jaunuolis pradeda mąstyti korupcinėmis schemomis. Jis jas kuria, į jų įgyvendinimą įtraukia kitus savo bendradarbius, viršininkus ir trečius asmenis. Na pavyzdžiui, jaunuolis dirba muitinėje. Jis žino ir mato, kad vyksta cigarečių kontrabanda. Ji yra itin pelninga. Jis greitai sugalvoja korupcinę schemą ir ją pasiūlo kontrabandininkams. „Per mano pamainą važiuokite drąsiai ir vežkite kuo daugiau, kad kuo daugiau galėtume uždirbti, nes man dar reikia viršininkams daug duoti.“ Jis įtikina kontrabandininkus. Jie patikėję, pabando vieną kartą pravežti, – pasiseka. Pabando dar kartelį, ir vėl viskas yra gerai. Atsiranda pasitikėjimas vieni kitais. Ir užsikuria darbas. Jaunuolis, sukūręs schemą, įkalbėjęs kontrabandininkus dirbti kartu ir jau paėmęs iš jų  už kelis reisus kelias dešimtis tūkstančių, eina pas savo viršininką į namus ir deda jam ant stalo dešimt tūkstančių eurų ir sako: „Jei mane dengsi, tai tiek gausi per savaitę.“ O kas gi prieštarautų?

Schema pradeda veikti. Šioje stadijoje atsidūrę žmonės pradeda galvoti ir jaustis „visatos centrais“, jų manymu jie valdo viską ir visus, jų giliu įsitikinimu pinigai ir tik pinigai yra šio pasaulio žmonių gyvenimo tikslas. Pinigai sprendžia visas problemas! Toks yra jų šūkis. Vėliau, kai schemos griūna ir jie atsiduria kalėjime ar praranda viską, pradeda suprasti, kad be pinigų yra kitų daug vertingesnių dalykų, kurie padeda žmogui laimingai gyventi ir džiaugtis gyvenimu.

Kažkada skaičiau evangeliją, kurioje buvo parašyta ši mintis: „ Jei tavo ranka tiesiasi į svetimą daiktą, nukirsk ją, mažesnė nuodėmė bus.“ Arba „Jei tavo akis gundančiai pažiūrėjo į svetimą moterį, išrauk akį, mažesnė nuodėmė bus.“ Galvojau, kokias čia nesąmones evangelija rašo. Tačiau dar giliau ir ilgiau pagalvojus, o tiksliau pragyvenus ilgesnį gyvenimą ir įgavus daugiau gyvenimiškosios patiries, supratau, kad tai yra tikrų tikriausia teisybė, o ne nesąmonė. Neleisk blogoms, nusikalstamoms mintims tavęs užvaldyti, nes jei atidarysi joms duris, tai jos įeis ir tu jų daugiau niekada neišvarysi. Toks yra žmogus ir nieko čia nepadarysi. Tiesa ta pati evangelija toliau aiškina, – matyt, suvokdama žmonių silpnybes ir nenorėdama nubrėžti griežtą liniją, kurią perėjus kelio atgal grįžti nėra, – kad jei padarei nuodėmę, tai eik į bažnyčią ir atgailauk tam tikrą laiką. Tai reiškiasi, kad turi galimybę grįžti į pradinę padėtį t.y. išsigydyti ir vėl tapti sąžiningu ir padoriu žmogumi. Gal?

Išdėstysiu jums, gerbiamieji, korupcinio išsigimimo stadijas taip kaip aš jas suprantu. Kiekvienas galėsite įvertinti save ir savo draugus. Pirma stadija, paimkime

Gerai užsimaskavusių, svetimoje šalyje kitais asmenimis apsimetusių šnipų vaikų gyvenimas – nepavydėtinas. Jie patiria didelių ir skausmingų išbandymų, paaiškėjus, kad jų mylimi ir gerbiami tėvai šnipinėja kitai valstybei, prisidengę netikrais vardais ir išgalvotomis gyvenimo istorijomis. Tai, kas buvo taip artima ir suprantama, tampa svetima ir tolima. Niekuo dėtų vaikų gyvenimas apsiverčia aukštyn kojomis ir niekam, visiškai niekam tai nerūpi.

Trumpai papasakosiu dviejų jaunuolių istoriją. Jų tėvai buvo demaskuoti ir deportuoti iš šalies. Jų vaikai blaškosi ir po šiai dienai neranda sau tinkamos vietos. Jie nenori pripažinti, kad yra kitos, jiems visai nepažįstamos, šalies piliečiai ir nori sugrįžti į ankstesnį gyvenimą, kurio nebėra.

Plačiau: http://www.alfa.lt/straipsnis/50027178/nepavydetini-snipu-vaiku-likimai

Gerai užsimaskavusių, svetimoje šalyje kitais asmenimis apsimetusių šnipų vaikų gyvenimas – nepavydėtinas. Jie patiria didelių ir skausmingų išbandymų, paaiškėjus, kad

27

Vitalijus (vardas pakeistas) – profesionalus informatorius. Jis pasakoja : „Dirbau trijose kompanijose – dideliame prekybos centre, banke ir tarptautinėje naftos prekyba užsiimančioje kompanijoje. Viskas prasidėjo prieš penkerius metus, kai dirbau pardavėju-konsultantu prekybos centre. Mano bendradarbis kartu su tiesioginiu vadovu susitarė su sandėliu viršininku pavogti nedidelę partiją kompiuterinės ir buitinės technikos. Kelias savaites jie kūrė planus. Nuo manęs neslėpė savo ketinimų. Net pasiūlė pačiam sudalyvauti. Išsigandau, kad apie vagystę gali sužinoti kompanijos vadovai ir istorija baigsis liūdnai. Papasakojau kompanijos saugumo tarnybos darbuotojui. Jokio skandalo nebuvo. Paprasčiausiai per kelis mėnesius visus atleido iš darbo“
„ Man sumokėjo trijų mėnesių dydžio atlyginimo premiją. Pasikvietė saugumo tarnybos darbuotojas ir pasiūlė tapti nuolatiniu informatoriumi. Prašė pranešinėti apie visus prekybos centro darbuotojų pažeidimus ir ketinimus. Už bendradarbiavimą saugumo darbuotojas pažadėjo mokėti premijas. Sutikau. Per dvejus metus iš paprasto pardavėjo tapau pardavimų skyriaus vadovo pavaduotoju.”

„ Tokio tipo informatorių, kurie, išsigandę bausmės ar būdami labai sąžiningi, ateina pas saugumo darbuotoją ir praneša apie blogybes, yra mažai. Dažniau reikia pačiam ieškoti informatorių” – teigia stambios kompanijos vidaus saugumo tarnybos vadovas.

Plačiau: http://www.alfa.lt/straipsnis/15051695/informatoriai-kompanijose

Vitalijus (vardas pakeistas) – profesionalus informatorius. Jis pasakoja : „Dirbau trijose kompanijose – dideliame prekybos centre, banke ir tarptautinėje naftos