Išdėstysiu jums, gerbiamieji, korupcinio išsigimimo stadijas taip kaip aš jas suprantu. Kiekvienas galėsite įvertinti save ir savo draugus.
Pirma stadija, paimkime jaunuolį ką tik baigusį aukštus mokslus ir įsigijusį magistro laipsnį, nes tik tokį skaidrų, tikriausiai galima rasti mūsų tarpe. Jaunuolis įsidarbina kokioje nors kontroliuojančioje valstybės įstaigoje. Tai galėtų būti mokesčių inspekcija, priešgaisrinės apsaugos inspekcija, muitinė, pasienio tarnyba ar kelių policininkas. Svarbiausia, kad darbas būtų susijęs su kontrole ir galimybe nubausti žmogų vietoj ir iškart.
Jaunuolis pradžioje dirba taip kaip priklauso dirbti valstybės tarnautojui ar pareigūnui. Jis sąžiningai vykdo savo pareigas, siūlo vadovybei kaip jį pagerinti. Jis svajoja apie karjerą, apie aukštus postus. Jis yra pilnas gerų ir sąžiningų idėjų. Jis tiki valdžia, tiki spauda, tiki valstybe ir yra pasirengęs dėl jos padaryti viską.
Vieną dieną patikrinimo metu jis aptinka pažeidimą, informuoja apie jį pažeidėją ir pradeda pildyti protokolą. Pažeidėjas blaškosi, sukasi aplink jaunuolį ir pyst į jo striukės šoninę kišenę įdeda dvidešimt eurų. Jaunuolis jų neišima. Jis pasimuisto, paraudonuoja, padaro trumpą pauzę ir pasako pažeidėjui: „Įspėju tave, jei kitą kartą pagausiu, tai stipriai nubausiu. Dabar važiuok greičiau iš čia“. Vairuotojas išvažiuoja be savo dvidešimties eurų.
Kas pasidaro su jaunuoliu po šio incidento. Pirma, jį apima didelė baimė. Jis nemiega naktimis. Kiekvienas garsas, telefono ar durų skambutis jam sukelia paniką. Jis galvoja, kad jis įkliuvo, kad visi apie jo paimtą kyšį sužinos, kad atvažiuos policija ir jį suims ir pasodins į kalėjimą. Antra, jį iš vidaus graužia sąžinė. Pasirodo, kad pas žmogų yra sąžinė ir pradžioje, kaip pas šį jaunuolį, ji yra labai didelė. Kiekvienas iš jūsų esate pajutę savo sąžinę ir jos graužatį. Sąžinė graužia jaunuolį ypatingai naktimis, kai jis lieka vienas pats su savimi ir savo mintimis. Jis galvoja: kaip aš toliau gyvensiu. Juk aš nusikaltimą padariau. Kaip aš žiūrėsiu kolegoms, tėvams, draugams į akis. Juk aš esu kyšininkas.
Tačiau yra toks vaistas kaip laikas, kuris gydo visas ligas. Praeina kelios dienos ir jaunuolis apsiramina. Niekas jo nesuima ir nebaudžia. Baimė praeina. Pasirodo, kad sąžinė prisiderina prie aplinkybių. Ji gali būti didelė, labai didelė arba gali būti mažytė, vos pastebima, kur nors į kampą įsprausta. Jaunuolio sąžinė prisitaikė prie naujos padėties, nusiramino ir daugiau jaunuolio nebegraužė iš vidaus. Jaunuolis pradėjo ramiai ir ilgai miegoti.
Antra stadija, jaunuolis pradėjo nuolat gauti papildomas pajamas. Jam pažeidėjas deda į kišenę ir jis ramiai miega. Jaunuolis įtraukė šias papildomas pajamas į mėnesines pajamas. Jis pradėjo skaičiuoti ką gi gali nusipirkti už šiuos gaunamus pinigus. Atlyginimo gaunu 600 eurų prie jų pridedu dar 400 eurų kyšių. Gaunu tūkstantį eurų. Reiškiasi galiu nusipirkti išsimokėtinai automobilį. Pajamos gautos už kyšius padengs paskolos įmokas. Kaip sugalvojo taip ir padarė. Jaunuolis patenkintas dirba ir gyvena toliau.
Vieną kartą netikėtai pažeidėjas neįdėjo jam į kišenę pinigų, o pasakė: „Rašyk tą savo protokolą. Aš tau kyšio nemokėsiu“. Kas pasidarė su jaunuoliu? Pradžioje jis pasimetė. Vėliau jį apėmė didelis pyktis. „Matai, koks šiknius! Mokėti nenori.“ Iškilo didelė grėsmė jaunuolio pajamoms. Kaip jis dabar išsipirks automobilį? Jaunuolis vėl nemiega naktimis. Akys į lubas įbestos, smegenys sukasi, sukasi ir po kelių dienų jos atranda sprendimą – „reikia ne laukti kol tau įdės, reikia juos, šiknius, priversti duot“. Jis sugalvoja įvairių būdų, kaip pažeidėją priversti duoti kyšį. Žmonės, kai jie netingi ir priverčia smegenis dirbti viena konkrečia kryptimi, yra labai išradingi ir kūrybingi. Taigi jaunuolis greitai atranda būdą ir ne vieną kaip toliau gauti tuos papildomus 400 eurų, o gal net daugiau.
Jaunuolis pradeda specialiai sudaryti įvairias kliūtis žmonėms, pradeda kabinėtis prie smulkmenų, žodžiu, pradeda prievartauti iš žmonių kyšių.
Trečia stadija, jaunuolis pradeda mąstyti korupcinėmis schemomis. Jis jas kuria, į jų įgyvendinimą įtraukia kitus savo bendradarbius, viršininkus ir trečius asmenis. Na pavyzdžiui, jaunuolis dirba muitinėje. Jis žino ir mato, kad vyksta cigarečių kontrabanda. Ji yra itin pelninga. Jis greitai sugalvoja korupcinę schemą ir ją pasiūlo kontrabandininkams. „Per mano pamainą važiuokite drąsiai ir vežkite kuo daugiau, kad kuo daugiau galėtume uždirbti, nes man dar reikia viršininkams daug duoti.“ Jis įtikina kontrabandininkus. Jie patikėję, pabando vieną kartą pravežti, – pasiseka. Pabando dar kartelį, ir vėl viskas yra gerai. Atsiranda pasitikėjimas vieni kitais. Ir užsikuria darbas. Jaunuolis, sukūręs schemą, įkalbėjęs kontrabandininkus dirbti kartu ir jau paėmęs iš jų už kelis reisus kelias dešimtis tūkstančių, eina pas savo viršininką į namus ir deda jam ant stalo dešimt tūkstančių eurų ir sako: „Jei mane dengsi, tai tiek gausi per savaitę.“ O kas gi prieštarautų?
Schema pradeda veikti. Šioje stadijoje atsidūrę žmonės pradeda galvoti ir jaustis „visatos centrais“, jų manymu jie valdo viską ir visus, jų giliu įsitikinimu pinigai ir tik pinigai yra šio pasaulio žmonių gyvenimo tikslas. Pinigai sprendžia visas problemas! Toks yra jų šūkis. Vėliau, kai schemos griūna ir jie atsiduria kalėjime ar praranda viską, pradeda suprasti, kad be pinigų yra kitų daug vertingesnių dalykų, kurie padeda žmogui laimingai gyventi ir džiaugtis gyvenimu.
Kažkada skaičiau evangeliją, kurioje buvo parašyta ši mintis: „ Jei tavo ranka tiesiasi į svetimą daiktą, nukirsk ją, mažesnė nuodėmė bus.“ Arba „Jei tavo akis gundančiai pažiūrėjo į svetimą moterį, išrauk akį, mažesnė nuodėmė bus.“ Galvojau, kokias čia nesąmones evangelija rašo. Tačiau dar giliau ir ilgiau pagalvojus, o tiksliau pragyvenus ilgesnį gyvenimą ir įgavus daugiau gyvenimiškosios patiries, supratau, kad tai yra tikrų tikriausia teisybė, o ne nesąmonė. Neleisk blogoms, nusikalstamoms mintims tavęs užvaldyti, nes jei atidarysi joms duris, tai jos įeis ir tu jų daugiau niekada neišvarysi. Toks yra žmogus ir nieko čia nepadarysi. Tiesa ta pati evangelija toliau aiškina, – matyt, suvokdama žmonių silpnybes ir nenorėdama nubrėžti griežtą liniją, kurią perėjus kelio atgal grįžti nėra, – kad jei padarei nuodėmę, tai eik į bažnyčią ir atgailauk tam tikrą laiką. Tai reiškiasi, kad turi galimybę grįžti į pradinę padėtį t.y. išsigydyti ir vėl tapti sąžiningu ir padoriu žmogumi. Gal?
Išdėstysiu jums, gerbiamieji, korupcinio išsigimimo stadijas taip kaip aš jas suprantu. Kiekvienas galėsite įvertinti save ir savo draugus.
Pirma stadija, paimkime
