Naujienos

Ar reikia viešinti telefoninius pokalbius?

Ar gerai, kad yra viešinami telefoniniai pokalbiai? Ne, negerai. Neteisėtomis priemonėmis arba gudriai naudojantis įstatymo spragomis teisėtos valstybės nesukursime. Toks turėtų būti mano trumpas atsakymas į šį klausimą. Tačiau…

Žiūrint iš visuomenės pusės. Gerai. Tegu velka visas politikų blogybes į dienos šviesą. Skaidrumas ir viešumas padeda kovoti su korupcija, drausmina politikus, valdininkus ir pareigūnus. Viešinimas veikia kaip prevencinė priemonė. Kuo daugiau viešinsime, tuo mažiau bus korupcijos. Jeigu pokalbių viešinimas mažina korupciją, tai reikia viešinti visus visų svarbių, įtakingų asmenų telefoninius pokalbius. Visus, be jokių išlygų.

Žiūrint truputį giliau iš visuomenės pusės. Gerai. Labai smagu skaityti kitų žmonių telefoninius pokalbius. Sužinoti apie jų gyvenimus, problemas. Juk tai kaip gerą knygą skaityti, kurios personažai yra tikri, žinomi ir dabar gyvenantys žmonės. Čia kaip savotiškas šou. Žodžiu, vyksta realybės spektaklis: visuomenė smaginasi, politikai dreba ir pyksta.

Žiūrint dar giliau iš visuomenės pusės. Blogai, kai yra viešinami pokalbiai. Šiandien viešins vienus, rytoj kitus. Įstatymo spragą jau atrado. Ja pradės naudotis politikai, verslininkai, valdininkai, banditai ir visi kiti, kurie prie jos prieis. Prasidės didysis telefoninių pokalbių viešinimas. Ir tavo pokalbius, ir mano pokalbius, ir jų pokalbius galės paviešinti, jei tik atsiras interesas, jei tik norės sugriauti jums karjerą ar gyvenimą. Žodžiu, gali prasidėti kova be taisyklių. Šioje kovoje laimės tas, kas turės galimybę pirmas gauti telefoninius pokalbius. Galų gale prasidės telefoninių pokalbių „prekyba“.

Visuomenei yra gerai, kai yra aiškūs, paprasti ir suprantami įstatymai ir jais griežtai vadovaujasi visi valstybėje gyvenantys žmonės. Įstatymas yra vyraujanti jėga ir valia. Konstitucija sako, kad žmogaus privatus gyvenimas yra neliečiamas. Tai yra didelė vertybė, kurią reikia, tiesiog būtina saugoti nuo valstybės, priešų, konkurentų, kitų žmonių. Slaptosios tarnybos turi teisę sekti tik su motyvuotu teismo leidimu ir tik tuos asmenis, kurie yra įtariami darant nusikaltimą. Slaptųjų tarnybų ypatingomis priemonėmis surinkta informacija turi, pasikartosiu, turi būti naudojama tik nusikaltimams įrodyti. VISKAS. TAŠKAS. Negali būti jokių išimčių.

TV laidoje girdėjau politikų pasisakymus, kad viešinti pokalbius yra labai gerai. Tai, gerbiamieji politikai, priimkite įstatymus, kurie leistų klausytis visų viešų asmenų (politikų, valdininkų) pokalbius ir juos tiesiogiai transliuoti per TV. Politikai, sėdintys Seime, turi visas galimybes ir galias keisti įstatymus, tačiau jie labai daug ir gražiai šneka, o padėties keisti nesiima.

Man svarbu yra žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumas, o ne politikų politinė kova, pagrįsta neva kova prieš korupciją, nors patys tie kovotojai yra tokio paties lygio korupcininkai. Jei paliksime įstatymo spragą, jei padarysime nors mažiausią išimtį įstatyme ir leisime viešinti telefoninius pokalbius, tai juos pradės viešinti tie, kurie turės galimybę prie jų prieiti ir juos paimti. Jie viešins vienus, o kitus slėps. Jie naudos telefoninių pokalbių viešinimą konkurencinei politinei ir kitokiai kovai.

Patikėkite, pokalbių viešinimo įrankis nebus panaudotas geram tikslui – kovai su korupcija. Šis įrankis pats taps korupciniu įrankiu ir bus naudojamas konkurencinėje kovoje.

Ar gerai, kad yra viešinami telefoniniai pokalbiai? Ne, negerai. Neteisėtomis priemonėmis arba gudriai naudojantis įstatymo spragomis teisėtos valstybės nesukursime. Toks

Kova Dėl Žmonių Protų: Kaip Įveikti Priešo Propagandą?

Lietuvoje įsibėgėjus 2017 metams, priešiškos propagandos klausimas niekur nedingo. Dezinformacinės atakos, kaip ir anksčiau, kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, ką parodė ir mėginimai išplatinti žinutę apie seksualinį nusikaltimą, kurį neva įvykdęs Lietuvoje dislokuotų Vokietijos pajėgų karys.

Tačiau Lietuva ne vienintelė susiduria su priešiškos propagandos ir dezinformacijos problemomis. Kaip vyriausybės kovoja su tuo kovoja? Ką galima padaryti?

Nieko nedaryti. Pasitaiko, kad vyriausybės nekreipia dėmesio į informacines atakas, nes yra įsitikinusios, kad jos nepakenks nei joms, nei visuomenei. Pareigūnai tiki, kad žmonės yra išsilavinę ir protingi, o taip pat turi didelę patirtį atpažinti melą nuo tiesos. Manoma, kad žmonės yra sąmoningi ir pajėgūs priimti teisingus sprendimus, todėl propaganda ir dezinformacinės atakos jų sprendimų nepaveiks.

Šis metodas nėra efektyvus. Vyriausybės, užmerkiančios akis informacinių atakų akivaizdoje, daro didelę klaidą. Dauguma žmonių yra labai pažeidžiami; jais lengva manipuliuoti. Asmenys dažnai būna nepatenkinti savo esama padėtimi ir dėl jos kaltina kitus žmones, vyriausybę, parlamentą ar visą valdžią, o ne save pačius. Tokia yra žmogiška prigimtis. Tereikia nepatenkintuosius pakurstyti, sukelti dar daugiau neigiamų emocijų, pykčio, ir jie pradės veikti taip, kaip palanku propagandos iniciatoriams.

Lietuvoje įsibėgėjus 2017 metams, priešiškos propagandos klausimas niekur nedingo. Dezinformacinės atakos, kaip ir anksčiau, kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, ką parodė

Anekdotai apie Šnipus

Profesionalaus  šnipo mergina nežino, kad ji yra jo mergina.

JAV žvalgybos mokyklos mokytojas egzamino metu studentui, kuris yra ruošiamas slaptam darbui Rusijoje, uždavė klausimą: „Kurioje sakinio, – „Vyrai, alus baigėsi! – vietoje reikia pasakyti žodelį „blt“? Jei atsakysi iš karto rašau dešimt.“

Patyręs Britų kontržvalgybininkas moko jaunus žvalgus kaip atpažinti Rusų šnipą, dirbantį  po priedanga. „Jūs įdėmiai stebėkite vyrus, išeinančius iš tualeto. Jei vyras išeidamas užsitraukinės kelnių užtrauktuką, tai bus tas ko jūs ieškote.“

JAV žvalgybos agentūros Ekonominio šnipinėjimo departamente vyksta kandidatų į darbą atranka. Departamento  vadovai kiekvienam kandidatui įteikė voką ir liepė nunešti jį į penktą aukštą ir atiduoti vadovo sekretorei. Vienas kandidatas slapta atplėšė voką, išėmė lapelį ir perskaitė: „Jūs mums tinkate. Laukiame jūsų ketvirtame aukšte.“

Skirtingų šalių žvalgų kodai. Britų žvalgo – 007, Rusų žvalgo – 0,7, Izraelio žvalgo 07:40.

Kalbasi dvi šnipės:
– Šiandien „pakabinsiu“ diplomatą ir karštai pasimylėsiu su juo. Jis man visas paslaptis išpasakos.

-O jei neišpasakos?
Ai, tai nors pasimylėsiu.

Joną iš karto priėmė į antrą šnipų mokyklos kursą, nes jis neatsakė nei  į vieną stojamųjų egzaminų klausimą.

Prekyboje pasirodė naujas žaidimas „Jaunasis žvalgas“. Žaidimo dėžutėje rasite šnipų ryšio priemones bei pripučiamą radistę Olgą.

Žvalgai, išeidami į svarbią užduotį, visus savo vertingus daiktus paliko pasaugoti viršininkui. Kai jie grįžo, tai viršininkas jų neatpažino ir nesuprato ko šie žmonės nori iš jo.

Talentingas Rusijos žvalgas Ivanas, nežiūrint į tai, kad jis be akcento galėjo susikalbėti 15 užsienio kalbomis, patyrė fiasko tuomet, kai ant jo kojos metro traukinyje netyčia užlipo pašalinis praeivis.

Kalbasi du žvalgai:
– Gal žinai už ką Ivaną iš darbo išvijo?
– Už tai, kad jis patekęs prie pagrindinio Pentagono kompiuterio ir monitoriuje pamatęs slapčiausius dokumentus pavogė tik monitorių.

Profesionalaus  šnipo mergina nežino, kad ji yra jo mergina. JAV žvalgybos mokyklos mokytojas egzamino metu studentui, kuris yra ruošiamas slaptam darbui

6 Požymiai, kad Esate Pasiklausomas

6 požymiai, kad esate pasiklausomas:

• Akumuliatoriaus temperatūra. Jeigu krį laiką nenaudojate telefono: niekam neskambinote, nesiuntėte žinutės ar nenaršėte internete, o telefono akumuliatorius yra šiltas, kartais net karštas, tai greičiausiai esate pasiklausomas. (…)
• Telefono akumuliatorius greitai išsikrauna. Vieną dieną pastebite, kad jūsų mobiliojo akumuliatorius greičiau išsikrauna. Kone kasdien reikia jį įkrauti, nors praėjusią savaitę jis taip greit neišsikraudavo. Taigi jeigu jūsų telefono akumuliatorius pradėjo greičiau išsikrauti, tai tikriausiai esate tyrimo objektas.
• Ilgai išsijungia. Jei paspaudus išjungimo mygtuką telefono ekranas dar gana ilgai šviečia, o kartais aparatas ir visai neišsijungia arba išjungimo mygtuką reikia spausti kelis kartu, tai galbūt esate sekamas.
• Keistas telefono aparato aktyvumas. Netikėtai telefonas pradeda savarankiškai veikti: įsijungia ekrano apšvietimas, telefonas išsijungia, ekrane matosi kažkokie procesai. Tai dar vienas galimas požymis, kad esate pasiklausomas.
• Pašalinis garsas. Jei kalbėdamas telefonu girdite keistus garsus, aidą, zyzimą, savo balsą, tai tikriausiai esate kontroliuojamas.
• Trikdžiai. Jeigu naudojatės telefonu būdami šali kitų elektroninių prietaisų (televizoriaus) ir kalbėdamiesi matote televizoriaus ekrane trikdžius, tai galbūt jūsų telefono aparate instaliuota pasiklausymo ar sekimo programa.

6 požymiai, kad esate pasiklausomas: • Akumuliatoriaus temperatūra. Jeigu krį laiką nenaudojate telefono: niekam neskambinote, nesiuntėte žinutės ar nenaršėte internete, o

Laiku Nugalėk Sabotažą

Pasakyk, gerbiamas kolega, ar tavo bendrovėje dirba vertingi darbuotojai? Tie, kurie dirba daug metų, reguliariai viršija pardavimo planus, turi sukurtą platų klientų ratą ir t. t.? Manau, kad dauguma iš jūsų atsakytų teigiamai. Užduosiu dar kelis klausimus. Ar pasitikite šiais darbuotojais? Ar jais pasitikėsite visu šimtu procentų, kai ateis sunkūs laikai? Ar jie bus su jumis iki pabaigos? Ar jie dės visas pastangas gelbėti bendrovę? Ar jie sutiks aukotis dėl bendrovės?
Vienos bendrovės savininkas nuoširdžiai tikėjo ir pasitikėjo savo darbuotojais. Lepino juos premijomis ir kitomis gėrybėmis. Galvojo, kad darbuotojai jo neišduos ir, atėjus sunkiems laikams, nepaliks likimo valiai – juk meilė amžina. Sunkūs laikai atėjo ir lojalūs darbuotojai atsiskleidė pačiu gražumu. O viskas buvo taip.

Viena palyginus jauna bendrovė, rinkoje dirbanti apie dvejus metus, susidūrė su sunkumais.

Bendrovėje buvo blogai organizuotas darbas. Buvo sunku suprasti, kas už ką yra atsakingas, kas kokius darbus ir per kiek laiko turi padaryti, kokių siekia tikslų, kas yra atsakingas už padarytas klaidas, kur kontrolė, kokie kiekvieno darbuotojo uždaviniai, funkcijos. Darbuotojai, užimdami vienodas pareigas, dirbo skirtingais darbo krūviais. Vieni beveik nieko nedarydavo, kiti dirbdavo sąžiningai ir daug, tačiau visi gaudavo vienodus atlyginimus. Buvo daug chaoso ir netvarkos. Nebuvo jokios kontrolės ir atsakomybės. Viskas paleista savieigai. Prasidėjus sunkumams, šis chaosas bendrovėje pradėjo nešti nuostolius.

Susipažinau su šios bendrovės savininku ir vadovu tuo metu, kai jie sprendė, jog reikėtų dalį verslo parduoti ir tokiu būdu padengti patirtus nuostolius. Užteko kelių susitikimų įtikinti savininką neparduoti verslo, o pabandyti atgaivinti. Išsiaiškinti silpnąsias vietas, jų atsiradimo priežastis ir imtis priemonių joms stiprinti (panaikinti).

Kadangi pagrindinė bendrovės veikla buvo pardavimas, nusprendėme pirmoje vietoje patikrinti pardavimo skyrių.

Pirma, pakeitėme nevangius, tingius darbuotojus į pajėgesnius ir labiau motyvuotus. Parengėme ir supažindinome kiekvieną darbuotoją su naujomis darbo taisyklėmis (jų uždaviniais, pareigomis, teisėmis, atsakomybe). Sukūrėme atlyginimo mokėjimo modelį – alga buvo mokama pagal gautus darbo rezultatus. Toks modelis labiau motyvuoja darbuotojus ieškoti naujų klientų, daugiau parduoti, nenuleisti rankų, o atkakliai dirbti.

Atlikome darbuotojų atestaciją. Pagal jos rezultatus kiekvienam darbuotojui suteikėme kvalifikaciją, nuo kurios taip pat priklausė atlyginimo dydis. Parengėme ir pradėjome darbuotojų mokymus. Įvedėme efektyvią kontrolės sistemą, kuria galėjome kiekvieną mėnesį įvertinti kiekvieno darbuotojo darbą ir gautus rezultatus. Už padarytus nusižengimus, darbo drausmės pažeidimus kiekvienas darbuotojas, nežiūrint į jo nuopelnus bendrovei, privalėjo atsakyti asmeniškai.

Pertvarkos procesas prasidėjo. Su būsimomis pertvarkomis supažindinome visus bendrovės darbuotojus. Dauguma jų pajuto grėsmę ir pradėjo veikti prieš mus.

Darbuotojai ignoravo vadovybės sprendimus. Atvirai reiškė nepasitenkinimą ir nesutikimą. Elgėsi išskirtinai agresyviai. Prieštaravo viskam, ką siūlė vadovai, net ir tiems sprendimams, kurie jiems buvo naudingi. Jie atsisakė atsakinėti į testo klausimus. Nė vienas negalėjo paaiškinti, kodėl jis taip elgiasi, kokios yra tikrosios priežastys. Prasidėjo grasinimai: „Aš išeisiu iš darbo, jeigu toliau spausite mane ir liepsite pildyti nereikalingas anketas.“ Kai kurie nervinosi ir verkė. Atrodė, kad kažkas už jų nugarų diriguoja, kursto darbuotojus būti nelojalius, prieštarauti ir nesutikti su vadovų sprendimais. Kulminacija buvo pasiekta tada, kai bendrovės vadovas (geriausias ir patikimiausias visų laikų darbuotojas) užėmė darbuotojų poziciją ir pradėjo kritikuoti savininko siūlomas pertvarkas.

Ar žinote, kuo skiriasi geras vadovas nuo blogo vadovo? Geras vadovas yra tas, kuris geba situaciją bendrovėje matyti savininko akimis, kurio tikslas mažinti išlaidas ir didinti pelną, o ne stengtis įtikti vienai ar kitai darbuotojų pusei.

Kitą dieną bendrovės vadovas su pavaduotoju parašė pareiškimus dėl išėjimo iš darbo savo noru.

Pažiūrėkime, kas vis dėlto įvyko.

Darbuotojai nieko nenorėjo keisti. Juos visiškai tenkino esama padėtis. Kai nėra atsakomybės, kontrolės, kai darbus galima permesti kitam, kai nėra aiškiai parašytų pareiginių instrukcijų, suformuluotų uždavinių, galima imituoti darbą ir už tai nebūti nubaustam. Tuo labiau kad atlyginimai buvo mokami laiku ir nepriklausomai nuo pasiektų rezultatų. Todėl darbuotojų pasipriešinimas permainoms yra suprantamas ir paaiškinamas.

Abejojau, kad darbuotojai patys organizuotai galėjo pasipriešinti permainoms. Jie žinojo daugiau, nei jie galėjo žinoti. Jie iš anksto nuspėdavo, kokie bus veiksmai, ir imdavosi aktyvių atoveiksmių. Akivaizdu, kad jiems kažkas vadovauja. Greičiausiai – bendrovės vadovas, kuris žinojo apie permainas bendrovėje, pats dalyvavo pasitarimuose pas savininką.

Pakeisti darbuotojus kitais nebuvo didelė problema, nežiūrint į tai, kad jie tikrai gerai dirbo ir kažkada buvo lojalūs bendrovei. Dėl to turiu labai tvirtą poziciją: tas, kas nelojalus bendrovei, turi būti nedelsiant atleistas, nes priešingu atveju ateityje tikrai patirsite dar didesnių nuostolių. Kam reikalingas talentingas, tačiau visiškai nepatikimas darbuotojas? Juk jis visą talentą skirs kovai su jumis, o ne sieks geresnių darbo rezultatų.

Sunkesnė situacija – dėl vadovo ir jo pavaduotojo noro išeiti iš darbo. Šantažas. Bandymas manipuliuoti. Tuo metu, kai savininkui reikia paramos darant permainas, jo bendrovės vadovas ir pavaduotojas, du pagrindiniai bendrovės žmonės, nutarė išeiti iš darbo. Tai sudėtinga, tuo labiau kad savininkas visada jais rūpinosi ir, nežiūrint į nuostolingą bendrovės veiklą, mokėjo didelius atlyginimus. Įdomiausia buvo tai, kad permainos lietė tik žemesnio rango darbuotojus, o vadovams jokių priekaištų nebuvo.

Nors yra sakoma, kad nepakeičiamų nėra, tačiau šiuo atveju šie vadovai tam tikra prasme buvo nepakeičiami. Juk bendrovėje vyravo netvarka, niekas nebuvo fiksuojama dokumentuose. Vadovai duodavo nurodymus tam, kam norėjo. Direktorius ir jo pavaduotojas žinojo daug svarbių dalykų apie bendrovės veiklą, įsipareigojimus ir kitus svarbius dalykus, kurių nežinojo niekas. Išeidami iš darbo jie padarytų didelę žalą. Normaliai situacijai atkurti reikėtų ne vieno mėnesio. Manau, kad vadovai šią situaciją puikiai perprato, todėl net negalvojo išeiti iš darbo, bet tokiu savo elgesiu spaudė savininką ir tikėjosi, kad jis nusileis ir nedarys permainų.

Susiklostė sudėtinga situacija. Savininkui reikia priimti sprendimą. Jeigu jis sutiks su vadovo ir jo pavaduotojo reikalavimais, paliks juos darbe, tai savininkas praras autoritetą ir parodys kitiems, kad jį galima įbauginti, paspausti, manipuliuoti.

Jeigu juos atleis iš darbo, o tai yra geriausias sprendimas šioje situacijoje, tai bendrovė praras laiko ir pinigų naujų darbuotojų paieškai, mokymams ir t. t. Bendrovė negalės laiku įvykdyti duotų įsipareigojimų, padarys daug klaidų. Visa tai atneš didelių nuostolių. Nesu įsitikinęs, ar bendrovė, faktiškai bankrutuojanti, yra pajėgi atlaikyti tokius sunkumus. Vienintelis pliusas – savininkas išlaikys savo autoritetą ir parodys visiems, kad jis yra savo bendrovės šeimininkas ir jis nustato žaidimo taisykles.

Šios istorijos moralas paprastas, tačiau ne visada suprantamas mūsų mentalitetui. Juk mes esame patys kiečiausi ir protingiausi pasaulyje. Yra gera rusų patarlė: „Kol griausmas netrenks…“ Jeigu bendrovėje būtų laiku padaryta tvarka, įvestos pareiginės instrukcijos (o ne ištrauktos iš interneto ir patvirtintos, nors neturi nieko bendro su realiu darbuotojo darbu, esą tiesiog jos turi būti, nes yra toks reikalavimas), darbuotojai žinotų savo darbą, užduotis, teises ir pareigas, taip pat atsakomybę, būtų sukurta efektyvi kontrolės sistema, tokia situacija nebūtų susiklosčiusi. Bendrovė nebūtų priklausoma nuo darbuotojų arba nuo jos vadovų. Ji efektyviai susidorotų su visomis iškilusiomis problemomis. Ji, esant reikalui, galėtų neskausmingai, nepraradusi nė vieno vertingo darbuotojo atlikti rimtas pertvarkas, prisiderinti prie rinkos reikalavimų.

Kurti reikalingas instrukcijas, aiškinti darbuotojams taisykles, jų užduotis, kontroliuoti juos, o, padarius pažeidimus, bausti ir tokiu būdu apsaugoti savo verslą nuo bankroto ar viską palikti likimo valioje „Viskas išsispręs…“, „Mums nieko negali atsitikti..“ yra savininko apsisprendimas.

http://www.alfa.lt/straipsnis/15057555/laiku-nugalek-sabotaza

Pasakyk, gerbiamas kolega, ar tavo bendrovėje dirba vertingi darbuotojai? Tie, kurie dirba daug metų, reguliariai viršija pardavimo planus, turi sukurtą

Kaip Manipuliuoti Žmonėmis?

Manipuliavimas žmonių sąmone – tai slaptas įteigimas, minčių, ketinimų, jausmų, santykių, nuostatų ir elgesio programavimas.

Vieni žmonės gimsta ir jau moka manipuliuoti kitais žmonėmis. Kiti turi daug mokytis, kad galėtų praktikoje panaudoti manipuliavimo meną. Dar kitiems nepadeda nei genai, nei mokslai, nei praktika.

Specialiosios tarnybos, privačios saugos kompanijos ir kompanijų vindikacijos tarnybos dažnai manipuliuoja žmonėmis, siekia priversti juos prieš savo valią priimti bendrovėms naudingus sprendimus, veikti bendrovėms naudinga linkme, suformuoti ir turėti joms palankų požiūrį.

Manipuliavimo žmonėmis būdai:

Klaidinantis klausimo performulavimas. Manipuliatorius nuolatos nutraukia pašnekovą ir užduoda jam klausimus. Jis sąmoningai performuluoja klausimus, pakeičia jų esmę. Jis naudoja naujus žodžius, juos akcentuoja. Manipuliatorius tai daro atsargiai, neleisdamas pašnekovui suprasti apgaulės. Nauji klausimai neva savaime išplaukia iš pokalbio. Manipuliatorius, keisdamas diskusijos esmę ir nukreipdamas ją jam naudinga linkme, formuoja pašnekovui savo požiūrį arba išvengia jam nemalonių klausimų.

Abejingumas. Manipuliatorius pokalbio metu demonstruoja abejingumą. Jam neįdomu. Jis nuobodžiauja. Pašnekovas, siekdamas sudominti manipuliatorių, nustebinti ar šokiruoti jį, įrodyti jam savo tiesas, įtikinti jį, išduoda faktus, informaciją, kuri yra svarbi manipuliatoriui. Normaliomis sąlygomis pašnekovas šios informacijos jokiu būdu neišsakytų. Manipuliatorius, demonstruodamas abejingumą ir išvesdamas iš kantrybės pašnekovą, siekia gauti jam reikalingą informaciją.

Šokinėjimas nuo temos prie temos. Manipuliatorius keičia temą, šokinėja nuo vienos temos prie kitos. Tai daro sąmoningai. Pašnekovas bando palaikyti pokalbį, paklūsta manipuliatoriaus primestoms pokalbio taisyklėms. Pašnekovas nespėja reaguoti į naujas temas, nespėja permąstyti, normaliai atsakinėti, nespėja prieštarauti, išsakyti abejones, paneigti teiginius. Jis spėja tik suprasti ir įsisavinti manipuliatoriaus primestus žodžius ir mintis. Manipuliatorius, naudodamas šį būdą, siekia pašnekovui suformuoti jam palankų požiūrį, įtvirtinti pašnekovo sąmonėje jam reikalingas nuostatas, informaciją. Jau vėliau, kai pašnekovas subręs, kai jo smegenys apdirbs primestą informaciją, manipuliatorius pasinaudos savo darbo vaisiais.

Silpnavalis žmogus. Manipuliatorius demonstruoja silpnumą, jis savimi nepasitiki, o ką jau kalbėti apie savo poziciją, priimamus sprendimus. Jis iš prigimties yra silpnavalis, neryžtingas žmogus. Manipuliatorius gudriai vaidina pažeidžiamo, silpno žmogaus vaidmenį. Pašnekovas pradeda gailėtis ir užjausti manipuliatorių. Jo dėmesingumas, susitvardymas, susikoncentravimas į pokalbį ir budrumas sumenksta. Jis atsipalaiduoja. Jis neaštrina pokalbio, neužduoda nepatogių manipuliatoriui klausimų, nereikalauja susitarime pasirašytų įsipareigojimų vykdymo. Manipuliatorius, naudodamas šį metodą, siekia gauti nuolaidų, atleidimo.

Garbinimas ir žavėjimasis. Manipuliatorius pašnekovui sako komplimentus, giria jį dėl jo veiksmų, dėl priimtų sprendimų, dėl jo išvaizdos, gebėjimo kalbėti, derėtis ir dėl viso kito. Jis tiesiog garbina pašnekovą ir juo žavisi. Rodo jam didelį nuolankumą bei pagarbą. Manipuliatorius elgiasi atsargiai. Jis gudrus ir lazdos neperlenkia. Žavėjimąsi ir garbinimą išsako natūraliai. Pašnekovas priima komplimentus. Jis viduje džiaugiasi ir yra patenkintas savimi. Štai koks žmogus atsirado. Supranta ir vertina mane. Jis nori atsilyginti manipuliatoriui tuo pačiu. Manipuliatorius, naudodamas šį būdą, gauna daugiau naudos nei tiesiai paprašęs pašnekovo.

Apsimestinis skubėjimas. Manipuliatorius vaizduoja, kad labai skuba. Jis atbėga ir leidžia pašnekovui suprasti, kad jis labai skuba, kad jis turi labai rimtų reikalų ar problemų. Jis greitai išsako pašnekovui savo poziciją, prastumia savo idėjas ir išbėga. Pašnekovas nespėja suvokti, kas įvyko, kas atsitiko. Jis nespėjo paprieštarauti, paneigti, išsakyti savo poziciją. Kartais pašnekovas nesiima jokių papildomų veiksmų, o priima manipuliatoriaus išsakytas mintis ir teiginius.

Pasiteisinimas. Manipuliatorius pokalbio metu pradeda įtarinėti pašnekovą, kaltina jį ir tokiu būdu tarsi priverčia pašnekovą teisintis. Pašnekovas užmiršta budrumą, pasako daugiau, nei reikia, o manipuliatorius tuo pačiu metu jam į pasąmonę įdiegia savo mintis ir idėjas.

Netikras nuovargis. Manipuliatorius parodo, kad pavargo nuo diskusijos, ginčo ir daugiau neturi jėgų jo tęsti. Pašnekovas pradeda gailėtis ir užjausti manipuliatorių. Jis neprieštarauja manipuliatoriaus idėjoms, pozicijai, priima jas, nenorėdamas dar labiau jo nuvarginti.

Spaudimas autoritetu. Manipuliatorius, norėdamas naudoti šį būdą, privalo turėti autoritetą. Kitaip šio metodo jis negalės panaudoti. Jis nei diskutuoja, nei ginčijasi su pašnekovu, o spaudžia jį, reikalauja, kad pašnekovas priimtų jo poziciją. Pašnekovas pasiduoda manipuliatoriaus spaudimui ir vykdo visus jo nurodymus bei užgaidas.

Kuždėjimas į ausį. Manipuliatorius prie kitų bendradarbių, kolegų pasako pašnekovui, kad jis gavo svarbių žinių ir nori jas pasakyti jam vienam. Tokiu būdu manipuliatorius sukelia papildomą pašnekovo susidomėjimą. Manipuliatorius kažką slaptai pakužda pašnekovui į ausį, pataria, kaip geriau elgtis, įtikinėja jį priimti kokį nors sprendimą, kritikuoja savo oponentus. Visais atvejais manipuliatorius įrodinėja pašnekovui jo siūlomo veiksmo naudingumą.

Detalė ir bendras vaizdas. Manipuliatorius pašnekovui neparodo viso vaizdo, nepaaiškina jo. Manipuliatorius iš bendro vaizdo ištraukia vieną konkrečią detalę, kuri yra jam naudingiausia, ir apie ją kalba.

Kartojimas. Manipuliatorius pokalbio metu nuolatos kartoja vieną ir tą pačią mintį ar žodžius. Jis siekia, kad šie žodžiai pasiliktų pašnekovo sąmonėje, kad jie nesąmoningai priverstų pašnekovą kartas nuo karto apie juos pagalvoti. Tokiu būdu pašnekovo galvoje formuojamos manipuliatoriui naudingos nuostatos ar požiūris.

Netikras pykčio ir nepasitenkinimo demonstravimas. Manipuliatorius pokalbio metu staiga supyksta ir pradeda rodyti didelį nepasitenkinimą. Visa savo esybe jis rodo pašnekovui buvęs įžeistas ir sumenkintas. Pašnekovas, siekdamas „susigrąžinti“ manipuliatorių, nuolaidžiauja jam, tenkina jo interesus, nusileidžia vienoje ar kitoje pozicijoje.

Citavimas. Manipuliatorius pradeda cituoti neva anksčiau pašnekovo išsakytas mintis, teiginius, žodžius. Nesvarbu, ar jis juos pasakė, ar ne. Jeigu pašnekovas pradeda prieštarauti ir neva neigti anksčiau išsakytus savo teiginius, manipuliatorius pradeda įrodinėti, kad jis tikrai sakė, kad jo požiūris buvo toks ir toks, kad negražu meluoti ir vaidinti, kad neprisimena savo žodžių. Pokalbis pereina į ginčą, ar pašnekovas sakė ką nors, ar nesakė. Pašnekovas pasimeta. Jis jaučiasi apkaltintas. Jis neprisimena, ar tikrai sakė, pradeda abejoti savimi, o agresyviai ir aktyviai manipuliatoriaus spaudžiamas pasiduoda ir nusileidžia jam. Manipuliatorius, naudodamas šį būdą, siekia panaudoti neva pašnekovo anksčiau išsakytas mintis kaip argumentą savo teiginiams paremti, savo tiesai įrodyti.

http://www.alfa.lt/straipsnis/16095194/kaip-manipuliuoti-zmonemis?p=1

Manipuliavimas žmonių sąmone – tai slaptas įteigimas, minčių, ketinimų, jausmų, santykių, nuostatų ir elgesio programavimas. Vieni žmonės gimsta ir jau moka