2024/10/03

Naujienos

Nedažnas sau užduoda tokį klausimą. Tačiau dažnas sau užduoda klausimą apie kito žmogaus sąžiningumą. Beveik kiekvienos bendrovės vadovai, personalo skyriaus darbuotojai visada sau užduoda klausimą, ar kandidatas į darbą yra sąžiningas. Atsakykite į žemiau pateiktus klausimus ir jūs sužinosite, ar jūs esate sąžiningi.

Vakarų valstybėse bendrovės dažnai atlieka kandidato į darbą sąžiningumo testą. Ypač ši praktika yra paplitusi Jungtinėse Amerikos Valstijose. Sąžiningumo testo klausimus rengia ir juos atlieka įvairių universitetų aukšto lygio psichologai. Vyksta nuolatinė diskusija dėl sąžiningumo testo naudingumo bendrovėms.

Sąžiningumo testo tikslas yra išsiaiškinti, ar kandidatas į darbą yra linkęs daryti nusikaltimus, ar kitaip netinkamai elgtis. Jeigu kandidatas į darbą anksčiau darė nusikaltimus ar netinkamai elgėsi, tai jis netinkamai elgsis naujoje darbovietėje. Jeigu kandidato požiūris į netinkamą elgesį yra normalus, jis priima jį kaip tinkamą ir nieko tame elgesyje blogo nemato, tai toks darbuotojas netinkamai elgsis darbe.

Netinkamas elgesys yra melavimas, vėlavimas į darbą, užduočių nevykdymas, sabotažas, piktnaudžiavimas, seksualinis priekabiavimas, sukčiavimas, užgauliojimas, vagystės, netinkamas įmonės nuosavybės naudojimas ir t. t. Toks elgesys ne tik gadina santykius tarp darbuotojų, bet ir daro apčiuopiamą žalą įmonei.

Kodėl darbuotojai netinkamai elgiasi? Dažniausiai sutinkamos priežastys yra šios:

  • a) Man darbdavys moka mažą atlyginimą. Mano indėlis į įmonės veiklą yra didesnis. Todėl aš pasiimu man priklausančią atlyginimo dalį. Aš nevagiu, o paimu tai, kas man teisėtai priklauso.
  • b) Visi taip daro, tai kodėl aš turiu būti kitoks?

Atsakykite į klausimus taip arba ne ir sužinosite savo pagedimo lygį.

Jums, kaip žymiam sportininkui, siūlo už 10 000 EUR reklamuoti produktą, kurio jūs nemėgstate ir niekada nesiruošiate jo naudoti. Ar sutiktumėte?

Jūs kartu su keliomis kitomis kompanijomis dirbate viename projekte. Jūs pastebite, kad viena kompanija sukčiauja ir, naudodama netinkamas bei pigesnes medžiagas, gamina broką. Jei jūs paskųsite kompaniją, tai visas projektas gali būti uždarytas, o jūs prarasite 20 proc. metinių pajamų. Ar jūs atskleisite apgavystę?

Taksi vairuotojas, veždamas jus jūsų nurodytu adresu, neįjungė taksometro. Taksistas nedavė jums kvito. Jis paprašė sumokėti už paslaugą mažesnę sumą pinigų, nei ji būtų, jei būtų įjungtas taksometras. Ar jūs įskųsite taksistą?

Jūs žaidžiate golfą su labai svarbiu klientu, kuris yra įsitikinęs, kad įgūdžiai žaisti golfą yra tokie pat svarbūs, kaip verslo įgūdžiai. Jūsų kamuoliukas nukrito į nepatogią vietą, bet jūs, niekam nematant, galite jį pernešti į tinkamesnę poziciją. Ar perneštumėte kamuoliuką?

Jūs parkuojate automobilį nedidelėje automobilių aikštelėje Vilniaus senamiestyje. Jūs dėl neatsargumo įvažiuojate į kitą automobilį. Žala nedidelė. Truputį įlenkėte automobilio šoną ir jį apibraižėte. Jūs vienas, niekas nematė incidento. Ar prisiimsite atsakomybę ir prisipažinsite?

Ar dažnai sakote tiesą?

Jūsų draugas prašo trumpam paskolinti muzikinį diską. Jis nori jį nusikopijuoti. Jūs žinote, kad toks veiksmas yra neteisėtas. Ar duosite jam diską?

Jūs turite tarnybinį automobilį. Pagal įmonės vidaus taisykles automobiliu galite naudotis tik darbo reikalais. Ar savaitgalį vyksite tarnybiniu automobiliu aplankyti tėvų į kitą miestą?

Jūs esate žavus, sugebate kitiems patikti, tai žinote jūs ir jūsų potencialus klientas. Ar pasinaudosite savo žavesiu tam, kad gautumėte užsakymą ir pasirašytumėte pelningesnį kontraktą?

Jūsų artimas draugas kelis mėnesius ieško darbo. Pažįstami verslininkai paprašė jūsų charakterizuoti jį, pasakyti, ar jis yra tinkamas konkrečiam darbui, ar ne, nes jie nori jį pasamdyti? Jūs žinote, kad jūsų draugo kompetencija neatitinka darbo pobūdžio. Ar garantuotumėte ir rekomenduotumėte draugą?

Kiek žinai žmonių, kurie yra tokie sąžiningi, kad niekada nėra apgavę kitų žmonių, bendrovės, kurioje dirba, valstybės? Jie visada sumoka visus mokesčius.

Internete randate puikų pristatymo šabloną. Jūs žinote, kad jis yra apsaugotas ir jį naudoti be savininkų žinios yra neteisėta. Ar jūs pasinaudotumėte pristatymo šablonu tam, kad geriau atrodytų jūsų pranešimas?

Jūsų biudžetas yra suspaustas. Jūs pirkote paslaugas, kurios jums labai reikalingos. Paslaugų pardavėjas pamiršo jus ir neatsiuntė jums sąskaitos. Jau praėjo pusė metų. Ar paskambinsite jam ir priminsite, kad esate jam skolingas?

Jūsų potencialus tiekėjas, kuris šiuo metu derasi su jumis dėl sutarties, siūlo jums kelis bilietus į roko grupės koncertą. Jis tikisi, kad jūs užtarsite jį ir padėsite jam gauti užsakymą. Roko grupė yra viena mėgstamiausių jūsų grupių. Jūs norėjote nueiti į jų koncertą, tačiau nespėjote nusipirkti bilietų. Visi jie išparduoti. Jūs nesiruošiate potencialiam tiekėjui daryti nuolaidų. Tai puikiai žinote. Jūs esate jau apsisprendęs. Ar paimsite bilietus?

Kiek kartų priėmėte sprendimą vadovaudamiesi asmenine nauda, o ne moraliniais įsitikinimais? Paskaičiuokite ir sužinokite, ar esate sąžiningas.

Alfa.lt

Nedažnas sau užduoda tokį klausimą. Tačiau dažnas sau užduoda klausimą apie kito žmogaus sąžiningumą. Beveik kiekvienos bendrovės vadovai, personalo skyriaus

Asmenų, turinčių asmenybės sutrikimų, rekomenduojama nepriimti į darbą, susijusį su bendrovės paslaptimis. Jiems negalima patikėti itin jautrios informacijos. Jiems negalima leisti vadovauti bendrovėms, rengti strategijas ir įgyvendinti svarbiausius projektus.

JAV ekspertai, dirbantys Gynybos personalo ir saugumo tyrimų centre (angl. „Defence Personnel and Security Research Center“), išskiria dvi asmenybių sutrikimų rūšis, kurios kelia didžiausią pavojų. Tai narcisistinis ir antisocialinis asmenybės sutrikimai.

Narcisistinį asmenybės sutrikimą apibūdina nuolatinis asmens žavėjimasis savimi, reikalavimas, kad kiti jį vertintų, išsakytų komplimentus jam ir jo daromiems veiksmams. Jeigu toks žmogus įsigyja daiktą, tas daiktas yra pats geriausias visame pasaulyje. Jeigu toks žmogus parduoda daiktą, tai parduoda jis patį blogiausią daiktą pasaulyje, tačiau už pačią geriausią kainą. Jeigu toks žmogus padaro kokį nors darbą, tai tas darbas būna pats sunkiausias ir reikalaujantis didžiausių pastangų ir kūrybingumo. Tik narcizo didelėmis pastangomis darbas buvo užbaigtas laiku ir sėkmingai. Niekas kitas taip pasielgti nesugeba. Tik jis.

Narcizai taip pat labai nemėgsta kritikos ir trūkstamo dėmesio. Jie greitai užpyksta, pyktį nešioja ilgai ir laukia progos atkeršyti. Be kita ko, narcizai neturi jausmų kitiems žmonėms. Jie jiems neįdomūs. Šiame pasaulyje įdomiausi ir svarbiausi žmonės yra jie patys, kurie viską žino ir geba viską geriau už kitus padaryti. Narcizai niekada nebūna kalti. Kalti būna kiti, dėl kurių narcizai dažnai patiria didelių nesėkmių.

Antisocialinis asmenybės sutrikimas. Tikriausiai ne vienam teko susidurti su šio tipo asmenybe. Jie laiko save neklystančiais. Jie niekada nedaro klaidų. Šie asmenys nesilaiko nusistovėjusių socialinio elgesio (moralinių) normų, įstatymų, taisyklių. Jie turi ir gyvena pagal savo taisykles. Jie nuolat jaučia didelį nepasitenkinimą aplinka. Juos erzina kiti žmonės, jų elgesys. Todėl šie asmenys dažnai konfliktuoja su kitais žmonėmis, ant jų rėkia, nurodinėja jiems, kaip elgtis, reikalauja neįmanomų dalykų. Nesugebėdami nuslėpti savo susierzinimo, nuolat jausdami nepasitenkinimą, šie asmenys dažnai pasiduoda pagundai be saiko vartoti alkoholinius gėrimus, narkotikus, renkasi ekstremalias sporto rūšis ar kaip nors kitaip nuleidžia susikaupusį garą.

Tokie asmenys atrodo beširdžiai, jie yra bejausmiai kito žmogaus skausmui ar nesėkmei. Jie nerodo pagarbos kitiems žmonėms. Antisocialinė asmenybė nenumato pasekmių dėl savo veiksmų. Jiems svarbiausia daryti tai, kas juos pačius tuo momentu žavi ir jaudina. Visi aplinkui yra arba parsidavę, arba kvaili, kurie nieko nesupranta ir nesugeba imtis aktyvių, ryžtingų veiksmų. Todėl viską reikia daryti pačiam. Patirtas nesėkmes ir padarytą žalą šių sutrikimų turintys asmenys nurašo kitiems žmonėms. Jie yra neklystantys, o kiti ne tik klysta, bet ir apskritai nieko nesugeba.

Jei nebūtų kitų asmenų arba jie besąlygiškai paklustų, asmuo, turintis antisocialinį asmenybės sutrikimą, pasiektų neregėtas aukštumas, o bendrovė, kuriai jis vadovautų, būtų pati pajėgiausia rinkoje. Bent jau jis yra tuo įsitikinęs.

Kodėl šie sutrikimai yra pavojingi? Todėl, kad tokie asmenys nesilaiko įstatymų ir taisyklių reikalavimų. Jie yra neobjektyvūs ir šališki. Dažnai daro grubių klaidų, tačiau jų nepripažįsta, žengia toliau ir bendroves įvelia į dar didesnes problemas. Šie asmenys nepripažįsta kitų nuomonės, kritikos, jų neišklauso ir negirdi. Jie vadovaujasi tik savo supratimu. Dažnai šie asmenys sprendimus priima būdami emocinio pakilimo būsenos arba apimti pykčio.

Nesėkmės atveju, o jų pasitaiko labai daug, tokių tipų žmonės pradeda kaltinti kitus savo bendradarbius, įneša įtampos į darbuotojų santykius, sukelia nereikalingų intrigų. Dėl tokių šių asmenų veiksmų bendrovės patiria didelių nuostolių. Projektai žlunga arba jie tampa per brangūs, nekonkurencingi ir didele našta užgula bendrovę.

Problema, su kuria susiduria specialistai, yra tai, kad labai sunku nustatyti (ir laiku atpažinti), ar žmogus turi aukščiau įvardytų asmenybės sutrikimų. Dažnai tokio tipo asmenys atsiskleidžia, kai užima svarbius postus ir kai žala bendrovei jau būna padaryta. Specialistai ieško būdų, kaip, prieš priimant asmenį į darbą, prieš suteikiant jam didelius įgaliojimus ir leidimą dirbti su itin jautria bendrovės informacija, identifikuoti sutrikimų turintį asmenį ir jo neprileisti prie svarbių bendrovei sprendimų priėmimo. Tai padėtų išvengti problemų ateityje.

Alfa.lt

Asmenų, turinčių asmenybės sutrikimų, rekomenduojama nepriimti į darbą, susijusį su bendrovės paslaptimis. Jiems negalima patikėti itin jautrios informacijos. Jiems negalima

Jeigu bendrovės darbuotojai būtų sąžiningi ir laiku praneštų vadovui apie kolegų įtartiną, amoralų ar bendrovės vidaus tvarkas pažeidžiantį veiksmą, nė viena bendrovė nesusidurtų su konfidencialios informacijos neteisėtu atskleidimu ar kitais nusikaltimais ir nė viena bendrovė nepatirtų didelių nuostolių.

Beveik visi darbuotojai yra linkę pranešti savo tiesioginiam vadovui apie savo kolegų nusikalstamas veikas. Niekas nemėgsta nusikaltėlių ir jų nusikaltimų. Niekas jų netoleruoja. Visi supranta ir nori, kad pasaulyje būtų kuo mažiau banditų, chuliganų, vagių ir kitokių nepriimtinų asmenų.

Beveik visi darbuotojai yra linkę nepranešti savo tiesioginiam vadovui apie savo kolegų įtartinus, bendrovės vidaus taisykles pažeidžiančius arba amoralius veiksmus: „Mes nesame skundikai. Tai yra jo asmeninis reikalas, nematau jokios rimtos priežasties, kodėl turėčiau kištis į jo reikalus ir kodėl turėčiau skųsti jį vadovui.“

Kodėl taip yra? Todėl, kad darbuotojai nežino, negeba atpažinti ir tinkamai įvertinti įtartinus kolegų veiksmus. Jiems niekas neišaiškino, kokie tie veiksmai yra, o jeigu aiškino, tai apibendrintai, bendromis frazėmis, nes darbuotojai nemato ir nesuvokia tiesioginio ryšio tarp įtartinų, amoralių kolegos veiksmų ir nusikaltimo. Yra didelė tikimybė, kad keistai ir įtartinai besielgiantis darbuotojas padarys nusikaltimą, kuris padarys bendrovei didelę žalą.

Jei pastebėjote šiuos požymius savo kolegų elgesyje, tai nedelsdami praneškite savo tiesioginiam vadovui arba už bendrovės konfidencialios informacijos saugumą atsakingam asmeniui.

Požymiai:

Jūs sužinote, kad jūsų bendradarbis neoficialiai (nėra deklaravęs apie tokį ryšį privačių interesų deklaracijoje, slepia jį nuo savo kolegų) kontaktuoja su asmeniu, kuris yra susijęs su konkurentais, nusikalstamu pasauliu, ekstremistinėmis organizacijomis, specialiosiomis tarnybomis.

Jūsų bendradarbis įkalbinėja jus nesilaikyti bendrovės vidaus taisyklių, konfidencialios informacijos apsaugos užtikrinimo tvarkos, pažeidinėti jose numatytus reikalavimus. Jis prašo jūsų prisidėti prie jo ir kartu veikti, nepaisydamas nustatytos tvarkos. Taisyklės sugalvotos tik kvailiams. Protingi jų nesilaiko, o geba jas apeiti. Niekas nesužinos, kad mes jų nesilaikome. Nėra jokios kontrolės. Patys vadovai jų nesilaiko. Tokį požiūrį jums siekia suformuoti kolega.

Jūs pastebite, kad jūsų bendradarbis išsineša konfidencialius dokumentus ir juos skaito viešose vietose (kavinėse, viešajame transporte). Arba jis diskutuodamas su trečiaisiais asmenimis, kurie neturi leidimo dirbti ar susipažinti su bendrovės konfidencialia informacija, atskleidžia tokią informaciją.

Jūsų bendradarbis neturi leidimo susipažinti su visa bendrovės konfidencialia informacija. Šiuo metu vyksta svarbus pirkimas. Bendrovė parengė pasiūlymą. Jūs žinote pasiūlymo kainą ir numatytas nuolaidas. Jūsų bendradarbis prašo jūsų papasakoti jam apie konkurso eigą, prašo atskleisti jam kainą, nuolaidas ir kitas svarbias pirkimo detales.

Bendradarbis prašo jūsų paliudyti ir patvirtinti, kad dingo arba išsitrynė dokumentai, kuriuose buvo konfidenciali informacija. Jūs apie dokumentų dingimą nieko nežinote.

Pastebite, kad jūsų kolega saugumo zonoje (patalpose, kuriose yra laikoma, saugoma ir dirbama su konfidencialia informacija) neteisėtai laiko ar naudoja specialią sekimo techniką (vaizdo kamerą, fotoaparatą, diktofoną, kt.).

Jūsų bendradarbis į namus nešasi konfidencialią informaciją ir ten ją laiko. Jis aiškina, kad turi daug darbų, nespėja visų laiku padaryti, todėl yra priverstas dirbti namuose po darbo ir poilsio dienomis. Arba jis jums nieko neaiškina. Jūs matote, kad jis paima įslaptintus dokumentus ar kompiuterį, kuriame yra konfidenciali informacija, ir išsineša juos iš biuro.

Kolega prašo jūsų leisti jam pasinaudoti jūsų slaptažodžiu ir prieiti prie jam reikalingos informacijos Bendrovės vidaus tinkle. Jis neturi leidimo dirbti su informacija, kurią siekia gauti. Jis neturi prieigos prie jos.

Bendradarbis kopijuoja konfidencialius dokumentus arba atsispausdina jų kelis egzempliorius, nors jūs žinote, kad jam nei kopijų, nei papildomų egzempliorių darbui atlikti nereikia.

Pastebite, kad jūsų kolega bendrovės konfidencialius dokumentus arba informaciją siunčia neteisėtu būdu: neapsaugotu elektroniniu paštu, faksu, perduoda informacijos turinį telefonu.

Jūsų kolega be paaiškinamos priežasties dažnai darbe pasilieka po darbo valandų. Ką jis daro, kuo užsiima, jūs nežinote, tačiau tikrai žinote, kad kolega tikrai nėra apkrautas nepakeliamu darbu, kurio jis nespėtų padaryti darbo metu.

Jūsų bendradarbis staiga netikėtai praturtėjo. Jis švaistosi pinigais: vaišina visus kavinėje, baruose, perka prabangius niekučius, jaučiama, kad pinigų stokos jis neturi. Pasikeitė jo gyvenimo būdas. Vieną dieną matote į darbą jį atvažiuojant prabangia mašina arba sužinote, kad jis nusipirko naują butą ar namą. Jūsų nustebimui, jis bando pasiaiškinti, kad gavo palikimą, kad išlošė žaisdamas, kad jam pasisekė sėkmingai investuoti pinigus arba jo žmona užsiima verslu, kuris yra pelningas.

Žinote, kad jūsų bendradarbis turėjo didelių finansinių problemų. Prasiskolino ir neįstengė sumokėti skolos. Jis jaudinosi, skundėsi, buvo liūdnas ir nepatenkintas. Staiga jo elgesys pasikeičia ir jis iš niūraus žmogaus tampa švytinčiu ir patenkintu gyvenimu žmogumi. Jis išsprendė savo finansines problemas ir atsiskaitė su skolininkais.

Jūsų kolega vis bando ir bando jus suvilioti kokiems nors amoraliems (neteisėtiems) veiksmams, kurie galėtų jus vėliau sukompromituoti. Penktadienio vakarą kviečia į kavinę, bando prigirdyti, samdo laisvo elgesio merginas, kviečia kartu su jomis vykti pas jį ar į jo išnuomotą butą. Arba siūlo savaitgalį važiuoti pas jo gerą pažįstamą, kuris gyvena šalia ežero, kuriame yra daug žuvies. Žada pažvejoti, užmesti tinklus. Drąsina, nebijok, niekas mūsų nepagaus, niekas niekada nebuvo atvažiavęs tikrinti žvejų, žvejojančių tame ežere.

Bendradarbis siekia jus įtraukti į nusikalstamą veiklą. Gali pasiūlyti investuoti pinigų į cigarečių kontrabandą ar prekyba jomis, ar prekyba kitomis uždraustomis prekėmis. Įtikinės, kad grėsmė įkliūti yra labai maža, o pelnas yra labai didelis.

Alfa.lt

Jeigu bendrovės darbuotojai būtų sąžiningi ir laiku praneštų vadovui apie kolegų įtartiną, amoralų ar bendrovės vidaus tvarkas pažeidžiantį veiksmą, nė

„Kurmiai“, šnipai, vagys, informacijos nutekintojai, išdavikai, plepiai. Kaip pavadinsi, taip nepagadinsi. Visi jie vienu ir tuo pačiu būdu daro didelę žalą įmonei. Jie vagia įmonės intelektinę nuosavybę. Tai yra viena didžiausių problemų, su kuria susiduria šių laikų bendrovės.

Prekyba bendrovių, organizacijų ir valstybės institucijų paslaptimis tapo pelningu verslu. JAV valdžia ir verslas susirūpino ir ėmėsi konkrečių veiksmų šiai problemai spręsti. JAV „Carnegie Mellon” universiteto (Pitsburgas, Pensilvanija) mokslininkų grupė, ištyrusi daugiau nei penkis šimtus šnipų bylų, pateikė savo išvadas apie jų veiklą ir motyvus. Susipažinkime su jų išvadomis ir mes.

Vagies portretas

Apie 37 metų amžiaus vyras dirba inžinieriumi, vadybininku, pardavėju, mokslininku, IT specialistu.

65 proc. šnipų vogė informaciją, jau gavę konkurentų pasiūlymą pereiti dirbti pas juos arba nusprendę pradėti savo verslą. 55 proc. vogė paskutinę darbo dieną. 25 proc. veikė ne vieni – jiems padėjo asmenys iš išorės. 20 proc. veikė drauge su kitais bendrovės darbuotojais.

Kokią informaciją vogė?

52 proc. visų atvejų buvo vagiamos komercinės paslaptys. 30 proc. vagių domino kainų politika, 20 proc. – slaptažodžiai,14 proc. – programinė įranga,12 proc. – informacija apie klientus, o 6 proc. – verslo planai.

75 proc. išdavikų turėjo teisę dirbti ir susipažinti su informacija, kurią jie vogė.

Kaip vogė?

Informaciją persiųsdavo elektroniniu paštu. Įrašydavo į savo atmintines. Kopijavo arba fotografavo. Prie bendrovės vidaus tinklo prisijungdavo nuotoliniu būdu ir iš jo parsisiųsdavo reikalingus duomenis. Informaciją laikydavo nešiojamame kompiuteryje, kurį galėdavo išsinešti į namus.

Kodėl vogė?

Kaip bebūtų keista, pagrindinis vagysčių motyvas – ne siekis pasipelnyti, o nepasitenkinimas darbo atmosfera. Galimi įvairūs variantai.

Galbūt darbuotojas nesutarė su įmonės vadovais dėl nuosavybės teisių. Jis dirbo, daug pastangų įdėjo į produkto kūrimą, tačiau jo nuosavybę, jo manymu, pasisavino įmonė.

Darbuotojas kovoja dėl kompensacijos. Jis yra įsitikinęs, kad padarė daugiau, nei jam buvo sumokėta. Jis nori gauti kompensaciją už atliktą darbą. Jį išvaro iš darbo, tačiau nenori išmokėti išeitinės. Jis ją pasiima pats.

Kai įmonėje vyksta reformos dėl susijungimo, prisijungimo ar restruktūrizacijos, darbuotojui siūloma pakeisti darbo vietą ar pareigas. Jis nenori. Jis pradeda prieštarauti įmonės vadovų sprendimams. Jis pyksta, nervinasi ir nusprendžia jai atkeršyti.

Darbuotojas nusivylė ir baisiai įpyko ant savo vadovų, kadangi jie jo nepakėlė pareigose. Jis taip laukė ir tikėjosi. Jie nepripažįsta jo gebėjimų. Vidinis pyktis toks didelis, kad darbuotoją priveda prie išdavystės. Jis nori keršto, jis turi parodyti jiems (vadovams), kad yra už visus geresnis.

Darbuotojas neranda bendros kalbos su savo tiesioginiu vadovu. Jie nuolat pykstasi, nesutaria, ginčijasi. Darbuotojui įgrysta tokia situacija ir jis nusprendžia keršyti.

Noriu atkreipti jūsų dėmesį į dar vieną problemą. Lietuvoje didelis dėmesys skiriamas fizinei apsaugai, apsaugos technikai, IT saugumui. Samdomi ekspertai, perkami brangūs įrenginiai. Tačiau galiausiai įmonės vis vien patiria didelių nuostolių.

Brangūs įrenginiai neapsaugo nuo „kurmių“. Silpniausia vieta yra žmogus. Jeigu jo nemokysi, nelavinsi ir neauklėsi, tai turtą gali saugoti brangiausiomis ir moderniausiomis priemonėmis – vis vien jo neišsaugosi.

www.alfa.lt

„Kurmiai“, šnipai, vagys, informacijos nutekintojai, išdavikai, plepiai. Kaip pavadinsi, taip nepagadinsi. Visi jie vienu ir tuo pačiu būdu daro didelę

Jūs esate didelės bendrovės darbuotojas. Užimate aukštas pareigas ir turite leidimą dirbti su konfidencialia informacija.

Jūsų įmonė nusprendė sudalyvauti valstybės institucijos organizuojamame konkurse. Užsakymas itin pelningas. Kontraktas ilgalaikis. Sėkmės atveju įmonė keletą metų neturėtų finansinių problemų, galėtų atsipalaiduoti nuo nuolatinės aršios konkurencijos ir skirti dalį gautų pajamų plėtrai. Konkursas įmonei labai svarbus.

Jūs esate vienas iš įmonės darbuotojų, kurie rengia pasiūlymą, skaičiuoja sąmatą, bendrauja ir derasi su tiekėjais, dalyvauja pasitarimuose, per kuriuos svarstoma ir nustatoma galutinė pasiūlymo kaina. Jūs esate patikimas darbuotojas, jumis bendrovės savininkai ir vadovai visiškai pasitiki.

Jūsų įmonė kartu su kita bendrove sėkmingai perėjo pirmą konkurso etapą. Žengtas didelis žingsnis į priekį. Atsirado didelių galimybių laimėti konkursą ir gauti pelningą užsakymą. Valstybės institucijos pirkimų komisija nurodė, kad balandžio 28 dieną, dešimtą valandą ryto, jūs privalote pateikti galutinę pasiūlymo kainą. Ji turi būti užrašyta ant lapo, kuris turi būti įdėtas į voką, o vokas užklijuotas. Tas, kuris pateiks žemesnę kainą, laimės konkursą.

Visas pirkimo procesas vyksta skaidriai. Valstybės institucijos pirkimų komisija nustatė vokų atplėšimo tvarką. Dešimtą valandą institucijos patalpose susirenka pirkimų komisijos nariai ir įmonių atstovai su užklijuotais vokais. Komisijos pirmininkas atplėšia vokus ir garsiai, dalyvaujant ir girdint visiems konkurso dalyviams, perskaito galutines įmonių pasiūlytas kainas. Pirkimų komisija, atsižvelgdama į pasiūlytą žemiausią kainą, iš karto paskelbia konkurso nugalėtoją ir pakviečia jį pasirašyti sutartį.

Voką su pasiūlymo kaina jūs turite pristatyti rytoj iki dešimtos valandos ryto. Šiandien anksti ryte sulaukiate skambučio iš teisėsaugos tarnybos (FNTT, VSD, STT) – nesvarbu kurios. Pareigūnas prisistato ir nurodo jums 12 valandą atvykti į tarnybos patalpas pasikalbėti. Pokalbio temos telefonu neatskleidžia.

Jūs nuvykstate. Jus pasitinka du pareigūnai, prisistato vardais. Nusiveda jus į specialų kabinetą. Pradžioje pareigūnai praplauna jums smegenis sakydami, kad nusikaltimai yra didelis blogis, kad su nusikaltimais reikia kovoti. Kiekvienas pilietis turi būti sąžiningas ir padėti teisėsaugai nugalėti blogį. Vėliau jie pradeda uždavinėti klausimų apie bendrovės veiklą, vadovus, turimus užsakymus. Dar vėliau jie konkretizuoja klausimus ir pradeda klausinėti apie vykstantį konkursą, jo užkulisius. Galų gale jie, motyvuodami tuo, kad šalyje klesti korupcija, pareikalauja atskleisti jiems galutinę bendrovės pasiūlymo kainą.

Kaip jūs pasielgsite?

Jūs pasakote kainą. Juk kitaip būti negali. Kainos klausia pareigūnai, kurie kovoja su itin sunkiais korupciniais nusikaltimais. Kiekvieno piliečio pareiga padėti teisėsaugai nugalėti blogį. Savo šalies pareigūnais jūs pasitikite ir nebijote jiems atskleisti didžiausias ir jautriausias įmonės paslaptis. Pareigūnai, jūsų įsitikinimu, turi teisę klausti ir gauti atsakymus į klausimus.

Jūs nesakote kainos. Paaiškinate jiems, kad kaina yra bendrovės konfidenciali informacija, kurios atskleisti jūs neturite teisės. Jūs nenorite pažeisti įstatymų ir bendrovės vidaus taisyklių, o tuo labiau dėl to sėsti į kalėjimą ar būti nubaustas didele pinigine bauda. Pasakote pareigūnams, kad esate prieš nusikalstamumą ir esate pasirengęs teisėsaugai padėti kovoti su nusikaltėliais. Tačiau tai padaryti norite vadovaudamasis valstybės įstatymais ir bendrovės vidaus taisyklėmis, o ne jas pažeisdamas.

Jūs pasiūlote pareigūnams kreiptis į bendrovės generalinį direktorių ir paaiškinti jam, kodėl jiems reikalinga būtent ši informacija, ir paprašyti ją suteikti. Arba galite išsiųsti bendrovei raštišką užklausimą, kuriame būtų išdėstyta, kokios informacijos pageidaujate ir kokiu pagrindu. Dar kartą patvirtinate pareigūnams, kad esate pasirengę padėti jiems, tačiau tik griežtai laikantis įstatymų ir bendrovės vidaus taisyklių reikalavimų.

Kaip manote, kuris pasirinkimas išmintingesnis?

Alfa.lt

Jūs esate didelės bendrovės darbuotojas. Užimate aukštas pareigas ir turite leidimą dirbti su konfidencialia informacija. Jūsų įmonė nusprendė sudalyvauti valstybės institucijos

Sausio 12 dieną Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) nusprendė, kad darbuotojo veikla internete buvo stebima teisėtai ir jis iš darbo atleistas pagrįstai. EŽTT, išnagrinėjęs bylą „Barbulescu v. Romania” (Barbulescu prieš Rumuniją), konstatavo:

  • nebuvo pažeistas Europos žmogaus teisių konvencijos 8 straipsnis (kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo privatumas ir šeimos gyvenimas, būsto neliečiamybė ir susirašinėjimo slaptumas);
  • Barbulescu atleidimas iš darbo dėl darbdavio, privačios bendrovės, interneto naudojimo asmeniniais tikslais darbo metu pažeidė vidaus taisykles;
  • Barbulescu privatus gyvenimas ir susirašinėjimas buvo stebimas, tačiau darbdavys tai darė teisėtai, remdamasis disciplinavimo procedūromis.

Šis EŽTT sprendimas yra svarbus ir Lietuvos darbdaviams bei darbuotojams, nes EŽTT suformuota praktika naudosis Lietuvos teismai.

Ką turi padaryti verslas, kad darbuotojų veiklą internete stebėtų teisėtai?

Pradžioje noriu atkreipti dėmesį į labai svarbią detalę EŽTT nutarime, kurią galbūt daugelis praleido. Darbdavys turi teisę stebėti darbuotojo veiklą internete ir aiškintis, kiek laiko jis praleido bendraudamas ne darbo reikalais, o asmeniniais. Darbdavys turi galimybes fiksuoti darbuotojo darbo taisyklių pažeidimus, nes jis turi prieigą prie darbuotojo darbo kompiuterio, mobiliojo telefono.

Tačiau darbdavys neturi teisės a) susipažinti su darbuotojo pokalbių ar siunčiamos informacijos turiniu, t. y. jis negali skaityti darbuotojo asmeninių el. laiškų, klausytis jo pokalbių „Skype“ ar kita programa; b) kaupti darbuotojo siunčiamos asmeninės informacijos; c) naudoti šią informaciją prieš darbuotoją ar kitais tikslais, t. y. supažindinti su ja kitus darbuotojus ar asmenis, viešinti šią informaciją arba naudoti ją teisminiuose ir ne tik darbdavio ir darbuotojo ginčuose. Ši darbdavio veikla yra neteisėta ir ji pažeidžia darbuotojo teisę į privatumą bei susirašinėjimo neliečiamumą. Darbuotojo teisės į privatumą yra apsaugotos.

Darbdavys turi parengti aiškias, suprantamas ir neprieštaraujančias šalies įstatymams įmonės vidaus taisykles, kurios reglamentuotų darbuotojų teises ir pareigas, pasakytų jiems, ką galima daryti, o kas yra draudžiama, taip pat reglamentuotų darbdavio veiksmus stebint darbuotojų veiklą. Itin svarbi viena aplinkybė: jei nebus įmonės vidaus taisyklių, teismas darbdavio veiksmus pripažins neteisėtais.

Darbdavys privalo supažindinti darbuotoją su vidaus taisyklėmis. Neužtenka numesti darbuotojui ant stalo lapų krūvos ir liepti pasirašyti, kad su taisyklėmis susipažinau. Teismas šį susipažinimą atmes ir darbdavys praloš bylą. Darbuotojai turi būti per metus ne mažiau kaip vieną kartą supažindinami su vidaus taisyklėmis specialiuose kursuose.

Kaip jūs galvojate, ar EŽTT sprendimas yra teisingas?

Šis sprendimas gali būti neteisingas, jeigu:

  • žmonės turi teisę į privatumą ir susirašinėjimo neliečiamumą kaip darbo metu, taip ir nedarbo metu;
  • žmonės yra patikimi ir jais reikia pasitikėti. Darbdavio šnipinėjimas sukels darbuotojų nepasitikėjimą vieni kitais, sukurs įtarumo atmosferą, darbuotojai sieks ne geriau dirbti, o įtikti darbdaviui, pradės skųsti vieni kitus, o visa tai atsilieps įmonės darbo rezultatams;
  • darbdavys piktnaudžiaus surinkta apie darbuotojus informacija: naudos ją savo tikslams, jos pagrindu atleidinės žmones iš darbo, šantažuos darbuotojus, perduos informaciją tretiesiems asmenims.

Šis EŽTT sprendimas yra teisingas, jeigu:

  • žmonės nėra patikimi iš prigimties. Jų veiklą būtina kontroliuoti. Įmonėje turi būti taisyklės, kurios reglamentuotų darbuotojų veiklą. Privalo būti darbuotojų veiklos kontrolė bei atsakomybė. Jei pažeidei taisykles, privalai atsakyti, nes priešingu atveju įmonėje įsivyraus chaosas;
  • darbdavio darbo įrankiai turi būti naudojami pagal paskirtį, t. y darbo uždaviniams spręsti, o ne asmeniniams interesams tenkinti.

Manau, kad EŽTT priėmė teisingą sprendimą.

Alfa.lt

Sausio 12 dieną Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) nusprendė, kad darbuotojo veikla internete buvo stebima teisėtai ir jis iš darbo