2023/12/02

Naujienos

Visokiausio plauko valstybės tarnautojai ir jiems prilyginami asmenys, būkite budrūs, nes jūsų aukso amžiaus laikams gali ateiti galas. Jeigu anksčiau turėjote ypatingų teisių, jeigu anksčiau buvote apsaugoti nuo raudonųjų, mėlynųjų ar žaliųjų, tai dabar galite likti be teisių, be laisvių ir be savo asmeninės nuomonės. Aišku, aš juokauju, tačiau juokas juokais grėsmė jūsų, gerbiamieji, ramiam gyvenimui iškilo reali.

Grupė seimo narių įregistravo Korupcijos prevencijos įstatymo pataisas (http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=487680). Intuicija man sako, kad šioms pataisoms jau yra įjungta žalia šviesa – jos be didelio pasipriešinimo bus priimtos.

Įstatymo pataisas parengė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Seimo kanceliarijoje jas užregistravo ir stumia seimo narių grupė, kurią sudaro seimo konservatorių (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – TS-LKD) ir Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai.

Korupcijos prevencijos įstatymo pataisas reikėtų vertinti dvejopai. Iš vienos pusės šiose pataisose, mano manymu, yra rimtų ir tikrai reikalingų dalykų. STT siūlo įstatyme įtvirtinti dvi institucijas: korupcijos rizikos nustatymą ir korupcijos rizikos analizę. Pirmu atveju korupcijos riziką įstaigoje ar bendrovėje privalės nustatyti vadovas su savo komanda. Jie nuolat analizuotų situaciją, vertintų ją iš korupcijos pusės, o suradę silpnų ir pažeidžiamų vietų nedelsiant imtųsi priemonių joms ištaisyti.

Korupcijos rizikos analizę atliktų STT pareigūnai, kurie yra šios srities tikri profesionalai. Jie įvertintų įmonės ar įstaigos veiklą, vidaus teisės aktus, kovą su korupcijos apraiškomis, teiktų siūlymus ir rekomendacijas įmonės vadovams. Manau, kad jeigu šie du kovai su korupcija skirti įrankiai bus priimti ir bus realiai taikomi, tai po kelerių metų korupcijos lygis Lietuvoje ryškiai sumažės.

Iš kitos pusės kiti įstatymo pataisose siūlomi kovos su korupcija įrankiai – privalomas pranešimas apie veikas, turinčias korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių, ir elgesio rizikos vertinimas – yra pavojingi visuomenei ir neveiksmingi. Jie darys neigiamą įtaką valstybės valdymo sistemai ir gali pridaryti jai daug žalos. Pradėkime viską nuo pradžių.

Įstatymo iniciatoriai siūlo įstatyme įtvirtinti valstybės tarnautojui ir jam prilyginamam asmeniui prievolę pranešti apie veikas, turinčias korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių. Kiekvienas valstybės tarnautojas privalės per 48 valandas STT, prokuratūrai arba policijai pranešti apie veikas, turinčias korupcinių nusikaltimų veikų požymių. Tai bus tarnautojo pareiga. Jeigu jis nepraneš STT apie galimas nusikalstamas veikas, jis padarys tarnybinį nusižengimą. Jeigu jis padarys tarnybinį nusižengimą, tai bus nubaustas arba papeikimu, arba griežtu papeikimu, arba atleistas iš darbo.

Drebėkite, valstybės tarnautojai, visų valstybės ir savivaldybių įmonių darbuotojai, visų bendrovių, kurių nuosavybė visiškai ar dalinai priklauso valstybei, vadovai. Bėkite aiškintis skundų pateikimo tvarką. Mokykitės, kas yra korupcinis nusikaltimas, kokie yra korupciniai nusikaltimai, kokie yra veikų, turinčių korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos, požymiai, kaip laiku atpažinti korupcinių veikų požymius.

Šiame įstatymo pataisos pasiūlyme yra daugiau klausimų nei atsakymų. Pavyzdžiui, valstybės tarnautojui nustatyti, ar asmens veika turi korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių, ar ne, labai sunku, nes Baudžiamojo kodekso straipsniai, kalbantys apie kyšio davimą, priėmimą ir prekybą poveikiu, yra nekonkretūs ir neaiškūs. 226 straipsnyje – Prekyba poveikiu – yra aprašoma korupcinio nusikaltimo objektyvioji pusė – tiesiogiai ar netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį. Vadinasi, jeigu siūlomos Korupcijos prevencijos pataisos bus priimtos, tai valstybės tarnautojas, per kolegos gimtadienio šventę išgirdęs kolegų pasakojimus apie korupciją, apie kyšio siūlymus ir duotus pažadus, privalės nedelsdamas bėgti ir rašyti pranešimą STT.

Įstatymo pataisų iniciatoriai siūlo įstatyme įtvirtinti valstybės tarnautojo ar jam prilygstančio asmens elgesio rizikos vertinimą. Taigi vadovas ar būsimasis vadovas, ar į pareigas skiriantysis asmuo, ar STT pareigūnas įgaus teisę atlikti ir įvertinti valstybės tarnautojo elgesio riziką. Jeigu, jų manymu, tarnautojo elgesys yra ar gali būti tam tikrose situacijose rizikingas, tai jo atžvilgiu siūloma imtis prevencinių priemonių, o pretendento į naujas pareigas neskirti.

Elgesys bus tikrinamas ir vertinimas naudojant įvairias metodikas ir tvarkas. Jas nustatys Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, greičiausiai, tai bus STT. Vertinimas galės būti vykdomas slapta ar viešai. Vertinant valstybės tarnautoją bus galima tikrinti poligrafu, jo atžvilgiu atlikti psichologinius, situacijos modeliavimo testus ir kt. Situacijos modeliavimas, mano supratimu, gali būti toks, kad į valstybės tarnautoją kreipsis asmuo ir pasiūlys jam kyšį už vienų ar kitų veiksmų atlikimą arba neatlikimą. Jeigu valstybės tarnautojas sutiks arba pasakys, kad pagalvos, tai jos elgesys bus įvertintas kaip rizikingas elgesys.

Kad mažiau prirašyčiau skambių ir sausų teisinių žodelių, pasakysiu paprastai: tarnautojo vadovas arba tarnautoją skiriantis asmuo, arba pati STT galės bet kada atlikti tarnautojo, pretendento į tarnautojus ar vadovus elgesio rizikos vertinimą. Jie jį atliks, jie jį įvertins ir jie priims galutinį sprendimą. Valstybės tarnautojo likimas ir karjera atsiduria tikrintojų rankose.

Spėju, kad šios įstatymo pataisos atsirado po viceministrų skandalo. Pamenate juoduosius sąrašus? Viceministrai dėl STT sudarytų juodųjų sąrašų privalėjo pasitraukti iš užimamų pareigų. Jų atžvilgiu nei STT nei kokia kita teisėsaugos institucija nevykdė ikiteisminio tyrimo. Jų atžvilgiu nebuvo atliekama kitų viešų tyrimų. Teisinio pagrindo viceministrus atleisti iš darbo nebuvo. Jeigu bus priimtos įstatymo pataisos, ši problema bus išspręsta. Netinkami asmenys nebus priimami į darbą, o dirbantieji privalės arba paklusti, arba pasitraukti.

Valstybės tarnautojai ir jiems prilyginti asmenys neturės jokių realių teisių, bus neapsaugoti ir neramūs dėl rytojaus. Nepaklusi vadovui, prieštarausi jam ar šiaip neįtiksi – ne elgesys ,,bet elgesio rizika“ bus patikrinta ir „deramai“ įvertinta. Yra posakis: „Jeigu viršininkas meilina tavo žmoną, tylėk, o tai be duonos kąsnio liksi.“

Jeigu šios įstatymo pataisos bus priimtos, tai per kelerius metus Lietuvos valstybės aparatas išsigims ir išaugs nauja valstybės tarnautojų karta, kurioje dominuos skundikai, padlaižiai, „besmegeniai“ ir savo nuomonės neturinčios būtybės. Visi jie žiūrės ne kaip darbą atlikti, o kaip įtikti viršininkui.

Teisėsauga įgaus dar iki šiol neregėtas teises ir galimybes verbuoti valdininkus. Jeigu atsisakysi bendradarbiauti, tai mes vadovams pranešime, kad žinojai apie veikas, turinčias korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių, bet nustatyta tvarka nepranešei. Mes tave ir tavo karjerą sužlugdysime. Kaip galvojate, šiais neramiais laikais ar daug valstybės tarnautojų atsispirs šiems gąsdinimams ir atsisakys bendradarbiauti?

Alfa.lt

Visokiausio plauko valstybės tarnautojai ir jiems prilyginami asmenys, būkite budrūs, nes jūsų aukso amžiaus laikams gali ateiti galas. Jeigu anksčiau

Šių metų balandžio mėnesį Valstybės saugumo departamentas (VSD) pasiūlė Lietuvos Respublikos Seimui Baudžiamojo kodekso pataisas.VSD pasiūlymas numato, kad tas, kas viešai skleidžia melagingą informaciją arba iškreipia faktus apie Lietuvos Respublikos vykdomą politiką, gynybinius pajėgumus, valstybės institucijas, strateginę ar svarbią reikšmę valstybei turinčius objektus, siekdamas pakenkti šalies interesams ar destabilizuoti joje padėtį, baudžiamas laisvės atėmimu iki 7 metų. Už tokias veikas, daromas vykdant kitos valstybės ar jos organizacijos užduotį, grėstų bauda iki 10 metų nelaisvės.

„Mes pateikėme pasiūlymų paketą, vertindami informacines grėsmes, kai prieš mus vykdamos informacinės atakos. Konstatuojame, kad patekome į informacinio karo sąlygas ir tas informacinis karas turi turėti tam tikras taisykles, o valstybė turi turėti demokratinių būdų apsiginti, nusibrėždama raudonas ribas ir sakydama, kad jis ginsis“ – žurnalistams sakė VSD direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Budrys.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai priėmė šį pasiūlymą svarstyti. Jie jo neatmetė, bet ir nepuolė aklai, kaip įprastai daro gavę Saugumo pasiūlymą, vykdyti. Jie suabejojo šios pataisos teisėtumu, išsakė savo abejones žurnalistams.

„Dėl dezinformacijos kriminalizavimo vienareikšmiško atsakymo neturiu, reikia pasitarti su baudžiamosios teisės specialistais, pasikalbėti su komiteto nariais, nes matėt, kad yra daug abejojančių, ar ta sąvoka „dezinformacija“ netaps pagrindu persekioti kitaip manančius, ar nebus per daug ribojama žodžio laisvė“, – sakė komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas.

Pasiūlymą įdėjo į pirmininko darbastalio stalčių. Tačiau… jo neužmiršo.

Praėjus daugiau nei dviem mėnesiams, Komiteto nariai dar kartą svarstė šį pasiūlymą. Jo neatmetė, bet svarstymą atidėjo rudeniui. „Mes išsiuntėme (projektus) teisės institutams, universitetams. Šis paketas dabar pas mus, neforsuojame, rudenį grįšime“ – sakė A. Paulauskas.

Politikų sprendimas logiškas, žiūrint nuo jų namų stogo. Jie nenori erzinti rinkėjų. Būtų kvaila „stumti“ abejotinas Baudžiamojo kodekso pataisas prieš rinkimus.

Kokiais motyvais vadovavosi Saugumo departamentas, parengęs šias Baudžiamojo kodekso pataisas? Galime tik spėlioti ir kelti versijas.

Pirma, jis nori kovoti su asmenimis, kurių vieši pasisakymai kelia grėsmę valstybės nacionaliniams interesams. Saugumiečius galima suprasti. Jie taip pat skaito laikraščius ir mato, ką išdarinėja Kremlius ir kokiais metodais jis veikia. Kremlius „plauna smegenis“ žmonėms, kiršina juos, vykdo informacinį karą. Jis dirba per savo rėmėjus, kurie dezinformaciją aktyviai skleidžia socialiniuose tinkluose, spaudoje, televizijos laidose ir t.t. Saugumiečiai nori turėti efektyvesnių įrankių kovai su Kremliaus 5-ąja kolona Lietuvoje.

Antra, Saugumo departamentas siekia tramdyti kitaminčius, kurie burnoja prieš valdžią, politinę sistemą, aukščiausius šalies vadovus. Saugumas nori rinkti apie juos informaciją, kontroliuoti jų elgesį, kištis į jų gyvenimus ir nurodinėti ką, kada ir kaip sakyti, rodyti, rašyti. Jie nori kontroliuoti visuomenę. Dažnai po avino kailiu slepiasi vilkas.

Tikriausiai, daugelis jūsų prisimenate, kaip saugumo pareigūnas kreipėsi į žinomą žurnalistą, filosofą, politikos apžvalgininką Kęstutį Girnių ir įspėjo jį nerašyti valdžią kritikuojančių straipsnių, nes tai, pareigūno manymu, padeda Kremliui kovoti prieš Lietuvą. Tai, matyt, buvo pirmieji VSD žingsniai, kišantis į nepriklausomo apžvalgininko veiklą ir nurodant jam, kaip jis turi elgtis. Jūs tik įsivaizduokite vaizdelį. Pas filosofijos mokslų daktarą K. Girnių, baigusį Čikagos ir Harvardo (!) universitetus ir ilgus metus dirbusį laisvajame pasaulyje, ateina lietuvišką Mykolo Romerio universitetą baigęs, bakalauro mokslo laipsnį įsigijęs saugumietis ir aiškina K. Girniui „demokratines vertybes“.

Gal taip pat pamenate, kai VSD sekė žurnalistus, klausėsi jų telefoninių pokalbių, skaitė jų elektroninius laiškus, domėjosi jų aplinka. Kai ši informacija iškilo į viešumą, kilo skandalas. Seimo nariai tyrė šiuos faktus, ir, kas svarbiausia, jie pasitvirtino. Saugumas sekė žurnalistus ir kišosi į jų gyvenimą. Tai, matyt, buvo antras VSD žingsnis, kišantis į nepriklausomų ir nusikaltimų nedarančių žurnalistų darbą bei gyvenimus.

Mano įsitikinimu, VSD siūlymas kriminalizuoti dezinformaciją yra nepriimtinas, nes jis suteikia saugumo departamentui ir tiems aukštiems valstybės pareigūnams, kurie valdo Saugumo departamentą, galimybę sekti valdžią kritikuojančius žmones bei kontroliuoti jų veiklą.

Tokios Baudžiamojo kodekso pataisos gal būtų priimtinos, jei vieni kitais pasitikėtume, jei nemeluotume ir nesukčiautume. Juk, pripažinkite, didžiausi veidmainiai yra politikai ir aukšti valstybės pareigūnai.

Ką iš tiesų reiškia „viešai skleidžia melagingą informaciją apie Lietuvos Respublikos vykdomą politiką“? Mano įsitikinimu, didžiausi tokios informacijos skleidėjai yra patys politikai. Tai nejaugi juos teisime ir bausime laisvės atėmimo bausmėmis? Labai sunku, paskaičius naujienų portalus, atpažinti, kuri informacija yra melaginga, o kuri – ne. Kas spręs, kad informacija yra melaginga?!

Ką reiškia melaginga informacija apie „Lietuvos Respublikos politiką, institucijas“? O kokia yra nemelaginga Lietuvos Respublikos politika? Kur ji yra surašyta? Vos ne kasdien matome, kaip mūsų premjeras keičia politiką.

Klausimų daug, o atsakymų mažai. Įstatymai turi būti aiškūs, suprantami ir nedviprasmiški. Jeigu tik yra galimybė kokią nors sąvoką traktuoti dviprasmiškai, iš karto atsiranda galimybė piktnaudžiauti. Kai piktnaudžiauti pradeda Saugumas, gero nelauk.

Alfa.lt

Šių metų balandžio mėnesį Valstybės saugumo departamentas (VSD) pasiūlė Lietuvos Respublikos Seimui Baudžiamojo kodekso pataisas.VSD pasiūlymas numato, kad tas, kas

Jungtinių Amerikos Valstijų saugumo tarnyba FTB nuo 6-ojo iki 8-ojo dešimtmečio vykdė slaptą kontržvalgybinę operaciją kodiniu pavadinimu „COINTELPRO“ („COunter INTELligence PROgram”), kuria siekė kontroliuoti aktyviausių visuomenės veikėjų veiklą, o pačius aktyviausius veikėjus eliminuoti.

Tie metai Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo neramūs. Aktyviai reiškėsi įvairios ekstremistinės, kairiosios pakraipos (dabar vadintume leftistinėmis) visuomeninės organizacijos. Jos organizavo demonstracijas, streikus, piketus, griežtai kritikavo valstybės vyriausybę, pasisakė prieš karą Vietname. Aktyvistai reikalavo daugiau laisvių bei teisių.

Šis laikotarpis mums įdomus tuo, kad ir mūsų valstybė vis dar kuriasi, žmonių mąstymas keičiasi. Jie po truputį pradeda suprasti demokratinės valstybės veiklos principus, pradeda suvokti savo teises ir laisves.Valstybėje pradeda kurtis bei reikštis įvairios visuomeninės organizacijos.

Valdžiai nestabilumas šalyje nepatinka. Ji nori ir siekia, kad procesai vyktų ramiai, stabiliai ir be jokių kataklizmų. Todėl ji siekia įvairiais būdais kontroliuoti visuomeninius judėjimus, aktyviausius jų veikėjus bei kištis į jų privačius gyvenimus, nurodant kada, ką ir kaip jie turi daryti. Toks valdžios noras, kaip ir visuomeninių organizacijų siekiai, yra suprantamas.

Štai 6-ajame dešimtmetyje JAV vyriausybė, susidūrusi su itin dideliu visuomenės aktyvumu, ėmėsi priemonių šiam procesui valdyti. Federalinis tyrimų biuras (FTB) parengė slaptą kontržvalgybinę programą COINTELPRO, kuria siekė kontroliuoti ir valdyti padėtį šalyje.

Pradžioje saugumo pareigūnai sekė tik JAV komunistų partijos narius, vėliau pradėjo sekti kitas ekstremistines organizacijas, o dar vėliau organizacijas, kurios kovojo už žmogaus teises ir laisves. Faktiškai visos tuo metu JAV veikiančios leftistinės organizacijos buvo prižiūrimos FTB vyrukų.

Kontržvalgybinėje programoje buvo numatytos šios darbo priemonės:

Pirma, agentai. Saugumiečiai verbuodavo jau esamus organizacijų narius arba į organizacijas infiltruodavo jau užverbuotus agentus. Pagrindiniai jų uždaviniai buvo a) rinkti informaciją apie organizacijos veiklą, ryšius, rėmėjus ir jos pagrindinius lyderius, jų silpnąsias ir stipriąsias vietas, b) vykdyti organizacijos viduje ardomąją veiklą, siekiant ją sukompromituoti jos rėmėjų ir visuomenės akyse. Agentai organizacijos viduje skleisdavo gandus, apkalbėdavo lyderius, keldavo intrigas.

Kartais, kai organizacijoje atsirasdavo daug agentų, jie faktiškai perimdavo jos valdymą.

Antra, psichologinis karas. Šio karo taikiniai buvo organizacija ir jos aktyviausi lyderiai. Žurnalistai, papirkti saugumiečių, rašydavo apie organizacijas neigiamus straipsnius, rengdavo laidas. Dažnai jie straipsniuose minėdavo laiškus, organizacijos lyderių pareiškimus, pasisakymus, kurie būdavo išgalvoti ir neatitikdavo tikrovės. Kartais remdavosi anoniminiais laiškais.

Organizacijų aktyviausi lyderiai buvo puolami atskirai. Svarbiausias uždavinys būdavo juos sukompromituoti ne tik visuomenės akyse, bet ir savos organizacijos narių akyse. Kartais saugumiečiams pavykdavo pakirsti lyderių patikimumą. Būdavo, kad kiti organizacijos nariai, praradę pasitikėjimą lyderiu, jį sumušdavo, išvarydavo iš organizacijos ar net, kraštutiniais atvejais, užmušdavo.

Trečia, legalios priemonės. Saugumiečiai kartu su policijos pareigūnais nuolat kabinėdavosi prie aktyviausių visuomeninių organizacijų lyderių. Stabdydavo juos gatvėje ir reikalaudavo parodyti dokumentus, sulaikydavo juos už įvairius administracinius pažeidimus, kartais išgalvotus. Klastodavo jų atžvilgiu įrodymus, melagingai liudydavo teisme. Dažnai lyderiai būdavo neteisėtai nuteisiami laisvės atėmimo bausmėmis.

Ketvirta, nelegalios priemonės. Saugumiečiai kartais savarankiškai, o kartais agentų pagalba užpuldavo aktyvistą gatvėje ir jį sumušdavo, slapta įsibraudavo į jo namus ir sunaikindavo jo turtą, šantažuodavo šeimos narius. Saugumiečiai trukdydavo aktyvistui įsidarbinti arba atakuodavo jo darbdavį tol, kol jis, praradęs kantrybę, išmesdavo visuomenininką iš darbo. Pagrindinis saugumiečių tikslas buvo įbauginti lyderį taip, kad jis atsisakytų savo visuomeninės veiklos.

Tačiau 1971 metais grupė studentų slapta įsibrovė į FTB Pensilvanijos štabą ir išsinešė slaptas saugumiečių bylas. Jas nusiuntė visų pagrindinių žiniasklaidos leidinių redakcijoms. Kilo didelis triukšmas. FTB vadovas J. Edgar Hooveris nutraukė programos vykdymą. JAV Senatas atliko tyrimą dėl saugumo tarnybos FTB kontržvalgybinės programos ir nustatė, kad ji neteisėta. Buvo pažeidžiamos JAV piliečių konstitucinės teisės.

Tolesnę skandalo eigą netrukus užgožė gerokai plačiau pagarsėjusi „Watergate” istorija, privertusi pasitraukti JAV prezidentą Richardą Nixoną.

Norėčiau pažymėti, kad stipri šalis yra ta šalis, kuri sugeba ne tik nustatyti vyriausybės įstaigų neteisėtas veikas, bet ir jas ištirti, paviešinti ir ištaisyti padarytas klaidas bei įstatymų spragas, kad ateityje panašūs dalykai nepasikartotų.

Jungtinių Amerikos Valstijų saugumo tarnyba FTB nuo 6-ojo iki 8-ojo dešimtmečio vykdė slaptą kontržvalgybinę operaciją kodiniu pavadinimu „COINTELPRO“ („COunter INTELligence

Interpolo duomenimis, vidutiniškai tik apie 25 proc. eilinės bendrovės darbuotojų yra jai lojalūs. Jie niekada, niekam ir jokiomis aplinkybėmis neišduos bendrovės ir neparduos informacijos. Verslo savininkai, darbdaviai gali būti ramūs. Jie yra saugūs. Jų turtas patikimose rankose.

Tačiau apie 50 proc. bendrovės darbuotojų, nors ir yra gana lojalūs bendrovei, išduotų ją ir parduotų informaciją, susiklosčius tam tikrai situacijai. Todėl verslo savininkai, darbdaviai, turi imtis priemonių, kad situacijos, skatinančios darbuotojus parduoti informaciją konkurentams, niekada bendrovėje nesusiklostytų.

Apie 25 proc. bendrovės darbuotojų yra pasirengę bet kada, bet kam ir prie bet kokių aplinkybių parduoti informaciją. Jie – visiškai nepatikimi. Tokio tipo darbuotojų jokiais būdais negalima įdarbinti. Juos reikia atpažinti iš karto ir nedelsiant atsisakyti jų paslaugų.

Pagal atliktus tyrimus, JAV bendrovės per metus patiria apie 62 mlrd. 244 mln. dolerių nuostolių: 25 mlrd. – dėl sukčiavimo ir sąmoningo skolų neatidavimo; 27 mlrd. – dėl darbuotojų vagysčių, neteisėtai pasisavintų bendrovių lėšų; 10 mlrd. – dėl vandalizmo ir sabotažo; 241 mln. – dėl kompiuterinių įsilaužimų.

2012 metais JAV kompanijos dėl darbuotojų išdavysčių patyrė 13 mlrd. JAV dolerių nuostolių. 60 proc. apklaustų bendrovių teigė, kad tiesiogiai susidūrė su bandymais vogti intelektualinę nuosavybę.

Bendrovių vadovų vidurinioji grandis – pati silpniausia ir labiausiai pažeidžiama. Vidurinės grandies vadovai yra labai gerai informuoti. Jie žino, kas darosi įmonėje. Jie nuolat tarpusavyje bendrauja, žino visus gandus, priimamus sprendimus, įmonės problemas ir nesutarimus tarp vadovų. Jie turi puikias žvalgybines galimybes rinkti informaciją. Vidurinės grandies vadovai yra labai pažeidžiami dėl to, kad jie nuolat nepatenkinti esama padėtimi: atlyginimu ar neišmokėta premija, o gal tuo, kad vadovas jų nepripažįsta, o gal kartą pažemino ar ne taip pasižiūrėjo, nepakėlė pareigose, neskyrė automobilio, kritiškai įvertino darbą. Kiekvienas žmogus save vertina itin gerai, o jei tokio vertinimo nesulaukia iš vadovų, jis pradeda bręsti išdavystei.

Tuo metu aukščiausia vadovų grandis yra patenkinta savo statusu. Ji gauna didelius atlyginimus, turi puikų socialinį paketą, o taip pat valdžią, kas žmogui yra labai svarbi ir aktuali. Jie priima sprendimus, sprendžia kitų žmonių likimą. Jeigu aukščiausios grandies vadovas yra nepatenkintas savo padėtimi, tai jis karjerą gali daryti tik išėjęs iš darbo, nes šioje bendrovėje jam jau nėra kur kilti.

Žemiausios grandies bendrovės darbuotojai niekam neįdomūs. Jie neturi žvalgybinių galimybių gauti konkurentui reikalingos informacijos. Jie nedalyvauja susirinkimuose, jie neprieina prie dokumentų, jie neturi prieigos prie bendrovės intraneto. Jie gali papasakoti tik tai, ką patys konkrečiai veikia: kaip automobilį vairuoja, kaip žemę kasą, kaip vinį kala.

Turint galvoje, kad 25 proc. darbuotojų yra visiškai nepatikimi, akivaizdu, kad jų negalima prileisti prie materialinių ir intelektualinių gėrybių. Kiekvienas kandidatas, pretenduojantis užimti vidurinės grandies vadovo pareigas, turi būti kruopščiai patikrintas ir ištirtas. Kam įdarbinti vaikščiojančią problemą? Vėliau bus sunku tokio darbuotojo atsikratyti, ir tik pats Dievas žino, kiek žalos jis gali pridaryti.

Kaip yra tikrinama kandidatūra į darbą, mes jau ne vieną kartą aptarėme. Šį kartą pakalbėsime apie tai, ko reikia ieškoti, atliekant kandidato patikrinimą.

Darbdavys, besižvalgantis internete, nagrinėjantis kandidato dokumentus, biografiją, kalbinantis jo buvusius bendradarbius ir jį patį, gauna krūvą informacijos. Kurie duomenys svarbūs? Kas nurodo, kad kandidatas yra linkęs prasižengti, kad jis – visiškai nepatikimas?

Atliekant kandidato patikrinimą, reikia ieškoti šios informacijos:

Asmuo tiesiogiai ar per savo artimus žmones palaiko ryšius su konkurentais, priešais, nusikalstamomis struktūromis, ar kitomis su rizika siejamomis organizacijomis ar asmenimis. Jei jis bendrauja su įtartinais asmenimis, šie gali turėti jam įtakos. Vėliau ar anksčiau jie gali priversti žmogų veikti prieš įmonės interesus, daryti jai žalą, pažeidinėti taisykles, įstatymus.

Asmuo serga ar sirgo psichine liga. Kaip žinia, psichinės ligos yra sunkiai išgydomos. Jos bet kuriuo metu gali atsinaujinti. Tuomet žmogus pradeda nekontroliuoti savo veiksmų, nenumato galimų pasekmių. Jeigu jis savęs nekontroliuoja, tai kaip jūs jį galėsite kontroliuoti? Ir kam jums to reikia?

Asmuo yra priklausomas nuo alkoholio, narkotikų, azartinių žaidimų. Žmogus, kuris turi priklausomybę, yra labai pažeidžiamas. Jo galvoje sukasi vien tik mintys, kaip greičiau patenkinti savo aistrą. Jo darbas dažniausiai būna menkavertis. Priklausomas žmogus beveik visada krenta į gilią finansinę duobę, prisiskolina pinigų ir įsigyja daug priešų. Jis, norėdamas išspręsti savo finansines problemas arba gauti papildomų pinigų aistrai malšinti, yra pasirengęs išdavystei ar vagystei.

Asmuo turi išankstinį nusistatymą, kuris trukdo jam priimti objektyvius sprendimus. Asmuo save laiko vieninteliu neklystančiu žmogumi, visažiniu ir visuomet teisiu. Jis žino geriausius sprendimus. Jis niekada nenumato ir net negalvoja apie jo priimtų sprendimų pasekmes. Jeigu dėl jo sprendimų įmonė patiria nuostolių, jis kaltina kitus darbuotojus, vadovus, tik ne save. Vėliau ar anksčiau toks žmogus kolektyve pasidaro nepriimtinas. Tuomet jis užsigauna ir pradeda veikti prieš įmonę, darydamas jai žalą. Jis viduje jaučia didelį pasitenkinimą dėl to, kad keršija bendradarbiams ir vadovams.

Asmuo anksčiau darė nusikaltimus, pažeidinėjo kitus teisės aktus ar bendrovių vidaus taisykles. Tokio asmens taip pat nerekomenduojama priimti į darbą. Jeigu jis anksčiau pažeidinėjo nustatytas taisykles, tai jis pažeidinės jas ir ateityje. Ar jums to reikia? Žmogus gali paslysti vieną kartą. Tai suprantama ir netgi pateisinama. Jis nežinojo arba netinkamai įvertino pasekmes. Tačiau jeigu žmogus įstatymą pažeidė kelis kartus, tai jau yra vaikščiojanti problema. Tai reiškia, kad žmogaus mastymas yra nusikalstamas. Nuo jo reikia laikytis kuo toliau.

Asmuo apie save pateikė melagingus duomenis, pokalbio su jumis metu melavo. Jis siekė nuslėpti nuo jūsų jam nepalankius faktus. Jis, dar nepradėjęs dirbti, jau yra nesąžiningas. Specialistai rekomenduoja tokio asmens nepriimti į darbą, net nesiaiškinus motyvų, kodėl jis nuslėpė faktus apie save, kodėl meluoja. Jeigu yra vienas melas, tai tų melų ateityje gali būti dar daugiau.

Alfa.lt

Interpolo duomenimis, vidutiniškai tik apie 25 proc. eilinės bendrovės darbuotojų yra jai lojalūs. Jie niekada, niekam ir jokiomis aplinkybėmis neišduos

Nedažnas sau užduoda tokį klausimą. Tačiau dažnas sau užduoda klausimą apie kito žmogaus sąžiningumą. Beveik kiekvienos bendrovės vadovai, personalo skyriaus darbuotojai visada sau užduoda klausimą, ar kandidatas į darbą yra sąžiningas. Atsakykite į žemiau pateiktus klausimus ir jūs sužinosite, ar jūs esate sąžiningi.

Vakarų valstybėse bendrovės dažnai atlieka kandidato į darbą sąžiningumo testą. Ypač ši praktika yra paplitusi Jungtinėse Amerikos Valstijose. Sąžiningumo testo klausimus rengia ir juos atlieka įvairių universitetų aukšto lygio psichologai. Vyksta nuolatinė diskusija dėl sąžiningumo testo naudingumo bendrovėms.

Sąžiningumo testo tikslas yra išsiaiškinti, ar kandidatas į darbą yra linkęs daryti nusikaltimus, ar kitaip netinkamai elgtis. Jeigu kandidatas į darbą anksčiau darė nusikaltimus ar netinkamai elgėsi, tai jis netinkamai elgsis naujoje darbovietėje. Jeigu kandidato požiūris į netinkamą elgesį yra normalus, jis priima jį kaip tinkamą ir nieko tame elgesyje blogo nemato, tai toks darbuotojas netinkamai elgsis darbe.

Netinkamas elgesys yra melavimas, vėlavimas į darbą, užduočių nevykdymas, sabotažas, piktnaudžiavimas, seksualinis priekabiavimas, sukčiavimas, užgauliojimas, vagystės, netinkamas įmonės nuosavybės naudojimas ir t. t. Toks elgesys ne tik gadina santykius tarp darbuotojų, bet ir daro apčiuopiamą žalą įmonei.

Kodėl darbuotojai netinkamai elgiasi? Dažniausiai sutinkamos priežastys yra šios:

  • a) Man darbdavys moka mažą atlyginimą. Mano indėlis į įmonės veiklą yra didesnis. Todėl aš pasiimu man priklausančią atlyginimo dalį. Aš nevagiu, o paimu tai, kas man teisėtai priklauso.
  • b) Visi taip daro, tai kodėl aš turiu būti kitoks?

Atsakykite į klausimus taip arba ne ir sužinosite savo pagedimo lygį.

Jums, kaip žymiam sportininkui, siūlo už 10 000 EUR reklamuoti produktą, kurio jūs nemėgstate ir niekada nesiruošiate jo naudoti. Ar sutiktumėte?

Jūs kartu su keliomis kitomis kompanijomis dirbate viename projekte. Jūs pastebite, kad viena kompanija sukčiauja ir, naudodama netinkamas bei pigesnes medžiagas, gamina broką. Jei jūs paskųsite kompaniją, tai visas projektas gali būti uždarytas, o jūs prarasite 20 proc. metinių pajamų. Ar jūs atskleisite apgavystę?

Taksi vairuotojas, veždamas jus jūsų nurodytu adresu, neįjungė taksometro. Taksistas nedavė jums kvito. Jis paprašė sumokėti už paslaugą mažesnę sumą pinigų, nei ji būtų, jei būtų įjungtas taksometras. Ar jūs įskųsite taksistą?

Jūs žaidžiate golfą su labai svarbiu klientu, kuris yra įsitikinęs, kad įgūdžiai žaisti golfą yra tokie pat svarbūs, kaip verslo įgūdžiai. Jūsų kamuoliukas nukrito į nepatogią vietą, bet jūs, niekam nematant, galite jį pernešti į tinkamesnę poziciją. Ar perneštumėte kamuoliuką?

Jūs parkuojate automobilį nedidelėje automobilių aikštelėje Vilniaus senamiestyje. Jūs dėl neatsargumo įvažiuojate į kitą automobilį. Žala nedidelė. Truputį įlenkėte automobilio šoną ir jį apibraižėte. Jūs vienas, niekas nematė incidento. Ar prisiimsite atsakomybę ir prisipažinsite?

Ar dažnai sakote tiesą?

Jūsų draugas prašo trumpam paskolinti muzikinį diską. Jis nori jį nusikopijuoti. Jūs žinote, kad toks veiksmas yra neteisėtas. Ar duosite jam diską?

Jūs turite tarnybinį automobilį. Pagal įmonės vidaus taisykles automobiliu galite naudotis tik darbo reikalais. Ar savaitgalį vyksite tarnybiniu automobiliu aplankyti tėvų į kitą miestą?

Jūs esate žavus, sugebate kitiems patikti, tai žinote jūs ir jūsų potencialus klientas. Ar pasinaudosite savo žavesiu tam, kad gautumėte užsakymą ir pasirašytumėte pelningesnį kontraktą?

Jūsų artimas draugas kelis mėnesius ieško darbo. Pažįstami verslininkai paprašė jūsų charakterizuoti jį, pasakyti, ar jis yra tinkamas konkrečiam darbui, ar ne, nes jie nori jį pasamdyti? Jūs žinote, kad jūsų draugo kompetencija neatitinka darbo pobūdžio. Ar garantuotumėte ir rekomenduotumėte draugą?

Kiek žinai žmonių, kurie yra tokie sąžiningi, kad niekada nėra apgavę kitų žmonių, bendrovės, kurioje dirba, valstybės? Jie visada sumoka visus mokesčius.

Internete randate puikų pristatymo šabloną. Jūs žinote, kad jis yra apsaugotas ir jį naudoti be savininkų žinios yra neteisėta. Ar jūs pasinaudotumėte pristatymo šablonu tam, kad geriau atrodytų jūsų pranešimas?

Jūsų biudžetas yra suspaustas. Jūs pirkote paslaugas, kurios jums labai reikalingos. Paslaugų pardavėjas pamiršo jus ir neatsiuntė jums sąskaitos. Jau praėjo pusė metų. Ar paskambinsite jam ir priminsite, kad esate jam skolingas?

Jūsų potencialus tiekėjas, kuris šiuo metu derasi su jumis dėl sutarties, siūlo jums kelis bilietus į roko grupės koncertą. Jis tikisi, kad jūs užtarsite jį ir padėsite jam gauti užsakymą. Roko grupė yra viena mėgstamiausių jūsų grupių. Jūs norėjote nueiti į jų koncertą, tačiau nespėjote nusipirkti bilietų. Visi jie išparduoti. Jūs nesiruošiate potencialiam tiekėjui daryti nuolaidų. Tai puikiai žinote. Jūs esate jau apsisprendęs. Ar paimsite bilietus?

Kiek kartų priėmėte sprendimą vadovaudamiesi asmenine nauda, o ne moraliniais įsitikinimais? Paskaičiuokite ir sužinokite, ar esate sąžiningas.

Alfa.lt

Nedažnas sau užduoda tokį klausimą. Tačiau dažnas sau užduoda klausimą apie kito žmogaus sąžiningumą. Beveik kiekvienos bendrovės vadovai, personalo skyriaus

Asmenų, turinčių asmenybės sutrikimų, rekomenduojama nepriimti į darbą, susijusį su bendrovės paslaptimis. Jiems negalima patikėti itin jautrios informacijos. Jiems negalima leisti vadovauti bendrovėms, rengti strategijas ir įgyvendinti svarbiausius projektus.

JAV ekspertai, dirbantys Gynybos personalo ir saugumo tyrimų centre (angl. „Defence Personnel and Security Research Center“), išskiria dvi asmenybių sutrikimų rūšis, kurios kelia didžiausią pavojų. Tai narcisistinis ir antisocialinis asmenybės sutrikimai.

Narcisistinį asmenybės sutrikimą apibūdina nuolatinis asmens žavėjimasis savimi, reikalavimas, kad kiti jį vertintų, išsakytų komplimentus jam ir jo daromiems veiksmams. Jeigu toks žmogus įsigyja daiktą, tas daiktas yra pats geriausias visame pasaulyje. Jeigu toks žmogus parduoda daiktą, tai parduoda jis patį blogiausią daiktą pasaulyje, tačiau už pačią geriausią kainą. Jeigu toks žmogus padaro kokį nors darbą, tai tas darbas būna pats sunkiausias ir reikalaujantis didžiausių pastangų ir kūrybingumo. Tik narcizo didelėmis pastangomis darbas buvo užbaigtas laiku ir sėkmingai. Niekas kitas taip pasielgti nesugeba. Tik jis.

Narcizai taip pat labai nemėgsta kritikos ir trūkstamo dėmesio. Jie greitai užpyksta, pyktį nešioja ilgai ir laukia progos atkeršyti. Be kita ko, narcizai neturi jausmų kitiems žmonėms. Jie jiems neįdomūs. Šiame pasaulyje įdomiausi ir svarbiausi žmonės yra jie patys, kurie viską žino ir geba viską geriau už kitus padaryti. Narcizai niekada nebūna kalti. Kalti būna kiti, dėl kurių narcizai dažnai patiria didelių nesėkmių.

Antisocialinis asmenybės sutrikimas. Tikriausiai ne vienam teko susidurti su šio tipo asmenybe. Jie laiko save neklystančiais. Jie niekada nedaro klaidų. Šie asmenys nesilaiko nusistovėjusių socialinio elgesio (moralinių) normų, įstatymų, taisyklių. Jie turi ir gyvena pagal savo taisykles. Jie nuolat jaučia didelį nepasitenkinimą aplinka. Juos erzina kiti žmonės, jų elgesys. Todėl šie asmenys dažnai konfliktuoja su kitais žmonėmis, ant jų rėkia, nurodinėja jiems, kaip elgtis, reikalauja neįmanomų dalykų. Nesugebėdami nuslėpti savo susierzinimo, nuolat jausdami nepasitenkinimą, šie asmenys dažnai pasiduoda pagundai be saiko vartoti alkoholinius gėrimus, narkotikus, renkasi ekstremalias sporto rūšis ar kaip nors kitaip nuleidžia susikaupusį garą.

Tokie asmenys atrodo beširdžiai, jie yra bejausmiai kito žmogaus skausmui ar nesėkmei. Jie nerodo pagarbos kitiems žmonėms. Antisocialinė asmenybė nenumato pasekmių dėl savo veiksmų. Jiems svarbiausia daryti tai, kas juos pačius tuo momentu žavi ir jaudina. Visi aplinkui yra arba parsidavę, arba kvaili, kurie nieko nesupranta ir nesugeba imtis aktyvių, ryžtingų veiksmų. Todėl viską reikia daryti pačiam. Patirtas nesėkmes ir padarytą žalą šių sutrikimų turintys asmenys nurašo kitiems žmonėms. Jie yra neklystantys, o kiti ne tik klysta, bet ir apskritai nieko nesugeba.

Jei nebūtų kitų asmenų arba jie besąlygiškai paklustų, asmuo, turintis antisocialinį asmenybės sutrikimą, pasiektų neregėtas aukštumas, o bendrovė, kuriai jis vadovautų, būtų pati pajėgiausia rinkoje. Bent jau jis yra tuo įsitikinęs.

Kodėl šie sutrikimai yra pavojingi? Todėl, kad tokie asmenys nesilaiko įstatymų ir taisyklių reikalavimų. Jie yra neobjektyvūs ir šališki. Dažnai daro grubių klaidų, tačiau jų nepripažįsta, žengia toliau ir bendroves įvelia į dar didesnes problemas. Šie asmenys nepripažįsta kitų nuomonės, kritikos, jų neišklauso ir negirdi. Jie vadovaujasi tik savo supratimu. Dažnai šie asmenys sprendimus priima būdami emocinio pakilimo būsenos arba apimti pykčio.

Nesėkmės atveju, o jų pasitaiko labai daug, tokių tipų žmonės pradeda kaltinti kitus savo bendradarbius, įneša įtampos į darbuotojų santykius, sukelia nereikalingų intrigų. Dėl tokių šių asmenų veiksmų bendrovės patiria didelių nuostolių. Projektai žlunga arba jie tampa per brangūs, nekonkurencingi ir didele našta užgula bendrovę.

Problema, su kuria susiduria specialistai, yra tai, kad labai sunku nustatyti (ir laiku atpažinti), ar žmogus turi aukščiau įvardytų asmenybės sutrikimų. Dažnai tokio tipo asmenys atsiskleidžia, kai užima svarbius postus ir kai žala bendrovei jau būna padaryta. Specialistai ieško būdų, kaip, prieš priimant asmenį į darbą, prieš suteikiant jam didelius įgaliojimus ir leidimą dirbti su itin jautria bendrovės informacija, identifikuoti sutrikimų turintį asmenį ir jo neprileisti prie svarbių bendrovei sprendimų priėmimo. Tai padėtų išvengti problemų ateityje.

Alfa.lt

Asmenų, turinčių asmenybės sutrikimų, rekomenduojama nepriimti į darbą, susijusį su bendrovės paslaptimis. Jiems negalima patikėti itin jautrios informacijos. Jiems negalima