2020/09/25

Naujienos

Šių metų balandžio mėnesį Valstybės saugumo departamentas (VSD) pasiūlė Lietuvos Respublikos Seimui Baudžiamojo kodekso pataisas.VSD pasiūlymas numato, kad tas, kas viešai skleidžia melagingą informaciją arba iškreipia faktus apie Lietuvos Respublikos vykdomą politiką, gynybinius pajėgumus, valstybės institucijas, strateginę ar svarbią reikšmę valstybei turinčius objektus, siekdamas pakenkti šalies interesams ar destabilizuoti joje padėtį, baudžiamas laisvės atėmimu iki 7 metų. Už tokias veikas, daromas vykdant kitos valstybės ar jos organizacijos užduotį, grėstų bauda iki 10 metų nelaisvės.

„Mes pateikėme pasiūlymų paketą, vertindami informacines grėsmes, kai prieš mus vykdamos informacinės atakos. Konstatuojame, kad patekome į informacinio karo sąlygas ir tas informacinis karas turi turėti tam tikras taisykles, o valstybė turi turėti demokratinių būdų apsiginti, nusibrėždama raudonas ribas ir sakydama, kad jis ginsis“ – žurnalistams sakė VSD direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Budrys.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai priėmė šį pasiūlymą svarstyti. Jie jo neatmetė, bet ir nepuolė aklai, kaip įprastai daro gavę Saugumo pasiūlymą, vykdyti. Jie suabejojo šios pataisos teisėtumu, išsakė savo abejones žurnalistams.

„Dėl dezinformacijos kriminalizavimo vienareikšmiško atsakymo neturiu, reikia pasitarti su baudžiamosios teisės specialistais, pasikalbėti su komiteto nariais, nes matėt, kad yra daug abejojančių, ar ta sąvoka „dezinformacija“ netaps pagrindu persekioti kitaip manančius, ar nebus per daug ribojama žodžio laisvė“, – sakė komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas.

Pasiūlymą įdėjo į pirmininko darbastalio stalčių. Tačiau… jo neužmiršo.

Praėjus daugiau nei dviem mėnesiams, Komiteto nariai dar kartą svarstė šį pasiūlymą. Jo neatmetė, bet svarstymą atidėjo rudeniui. „Mes išsiuntėme (projektus) teisės institutams, universitetams. Šis paketas dabar pas mus, neforsuojame, rudenį grįšime“ – sakė A. Paulauskas.

Politikų sprendimas logiškas, žiūrint nuo jų namų stogo. Jie nenori erzinti rinkėjų. Būtų kvaila „stumti“ abejotinas Baudžiamojo kodekso pataisas prieš rinkimus.

Kokiais motyvais vadovavosi Saugumo departamentas, parengęs šias Baudžiamojo kodekso pataisas? Galime tik spėlioti ir kelti versijas.

Pirma, jis nori kovoti su asmenimis, kurių vieši pasisakymai kelia grėsmę valstybės nacionaliniams interesams. Saugumiečius galima suprasti. Jie taip pat skaito laikraščius ir mato, ką išdarinėja Kremlius ir kokiais metodais jis veikia. Kremlius „plauna smegenis“ žmonėms, kiršina juos, vykdo informacinį karą. Jis dirba per savo rėmėjus, kurie dezinformaciją aktyviai skleidžia socialiniuose tinkluose, spaudoje, televizijos laidose ir t.t. Saugumiečiai nori turėti efektyvesnių įrankių kovai su Kremliaus 5-ąja kolona Lietuvoje.

Antra, Saugumo departamentas siekia tramdyti kitaminčius, kurie burnoja prieš valdžią, politinę sistemą, aukščiausius šalies vadovus. Saugumas nori rinkti apie juos informaciją, kontroliuoti jų elgesį, kištis į jų gyvenimus ir nurodinėti ką, kada ir kaip sakyti, rodyti, rašyti. Jie nori kontroliuoti visuomenę. Dažnai po avino kailiu slepiasi vilkas.

Tikriausiai, daugelis jūsų prisimenate, kaip saugumo pareigūnas kreipėsi į žinomą žurnalistą, filosofą, politikos apžvalgininką Kęstutį Girnių ir įspėjo jį nerašyti valdžią kritikuojančių straipsnių, nes tai, pareigūno manymu, padeda Kremliui kovoti prieš Lietuvą. Tai, matyt, buvo pirmieji VSD žingsniai, kišantis į nepriklausomo apžvalgininko veiklą ir nurodant jam, kaip jis turi elgtis. Jūs tik įsivaizduokite vaizdelį. Pas filosofijos mokslų daktarą K. Girnių, baigusį Čikagos ir Harvardo (!) universitetus ir ilgus metus dirbusį laisvajame pasaulyje, ateina lietuvišką Mykolo Romerio universitetą baigęs, bakalauro mokslo laipsnį įsigijęs saugumietis ir aiškina K. Girniui „demokratines vertybes“.

Gal taip pat pamenate, kai VSD sekė žurnalistus, klausėsi jų telefoninių pokalbių, skaitė jų elektroninius laiškus, domėjosi jų aplinka. Kai ši informacija iškilo į viešumą, kilo skandalas. Seimo nariai tyrė šiuos faktus, ir, kas svarbiausia, jie pasitvirtino. Saugumas sekė žurnalistus ir kišosi į jų gyvenimą. Tai, matyt, buvo antras VSD žingsnis, kišantis į nepriklausomų ir nusikaltimų nedarančių žurnalistų darbą bei gyvenimus.

Mano įsitikinimu, VSD siūlymas kriminalizuoti dezinformaciją yra nepriimtinas, nes jis suteikia saugumo departamentui ir tiems aukštiems valstybės pareigūnams, kurie valdo Saugumo departamentą, galimybę sekti valdžią kritikuojančius žmones bei kontroliuoti jų veiklą.

Tokios Baudžiamojo kodekso pataisos gal būtų priimtinos, jei vieni kitais pasitikėtume, jei nemeluotume ir nesukčiautume. Juk, pripažinkite, didžiausi veidmainiai yra politikai ir aukšti valstybės pareigūnai.

Ką iš tiesų reiškia „viešai skleidžia melagingą informaciją apie Lietuvos Respublikos vykdomą politiką“? Mano įsitikinimu, didžiausi tokios informacijos skleidėjai yra patys politikai. Tai nejaugi juos teisime ir bausime laisvės atėmimo bausmėmis? Labai sunku, paskaičius naujienų portalus, atpažinti, kuri informacija yra melaginga, o kuri – ne. Kas spręs, kad informacija yra melaginga?!

Ką reiškia melaginga informacija apie „Lietuvos Respublikos politiką, institucijas“? O kokia yra nemelaginga Lietuvos Respublikos politika? Kur ji yra surašyta? Vos ne kasdien matome, kaip mūsų premjeras keičia politiką.

Klausimų daug, o atsakymų mažai. Įstatymai turi būti aiškūs, suprantami ir nedviprasmiški. Jeigu tik yra galimybė kokią nors sąvoką traktuoti dviprasmiškai, iš karto atsiranda galimybė piktnaudžiauti. Kai piktnaudžiauti pradeda Saugumas, gero nelauk.

Alfa.lt

Šių metų balandžio mėnesį Valstybės saugumo departamentas (VSD) pasiūlė Lietuvos Respublikos Seimui Baudžiamojo kodekso pataisas.VSD pasiūlymas numato, kad tas, kas

Jungtinių Amerikos Valstijų saugumo tarnyba FTB nuo 6-ojo iki 8-ojo dešimtmečio vykdė slaptą kontržvalgybinę operaciją kodiniu pavadinimu „COINTELPRO“ („COunter INTELligence PROgram”), kuria siekė kontroliuoti aktyviausių visuomenės veikėjų veiklą, o pačius aktyviausius veikėjus eliminuoti.

Tie metai Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo neramūs. Aktyviai reiškėsi įvairios ekstremistinės, kairiosios pakraipos (dabar vadintume leftistinėmis) visuomeninės organizacijos. Jos organizavo demonstracijas, streikus, piketus, griežtai kritikavo valstybės vyriausybę, pasisakė prieš karą Vietname. Aktyvistai reikalavo daugiau laisvių bei teisių.

Šis laikotarpis mums įdomus tuo, kad ir mūsų valstybė vis dar kuriasi, žmonių mąstymas keičiasi. Jie po truputį pradeda suprasti demokratinės valstybės veiklos principus, pradeda suvokti savo teises ir laisves.Valstybėje pradeda kurtis bei reikštis įvairios visuomeninės organizacijos.

Valdžiai nestabilumas šalyje nepatinka. Ji nori ir siekia, kad procesai vyktų ramiai, stabiliai ir be jokių kataklizmų. Todėl ji siekia įvairiais būdais kontroliuoti visuomeninius judėjimus, aktyviausius jų veikėjus bei kištis į jų privačius gyvenimus, nurodant kada, ką ir kaip jie turi daryti. Toks valdžios noras, kaip ir visuomeninių organizacijų siekiai, yra suprantamas.

Štai 6-ajame dešimtmetyje JAV vyriausybė, susidūrusi su itin dideliu visuomenės aktyvumu, ėmėsi priemonių šiam procesui valdyti. Federalinis tyrimų biuras (FTB) parengė slaptą kontržvalgybinę programą COINTELPRO, kuria siekė kontroliuoti ir valdyti padėtį šalyje.

Pradžioje saugumo pareigūnai sekė tik JAV komunistų partijos narius, vėliau pradėjo sekti kitas ekstremistines organizacijas, o dar vėliau organizacijas, kurios kovojo už žmogaus teises ir laisves. Faktiškai visos tuo metu JAV veikiančios leftistinės organizacijos buvo prižiūrimos FTB vyrukų.

Kontržvalgybinėje programoje buvo numatytos šios darbo priemonės:

Pirma, agentai. Saugumiečiai verbuodavo jau esamus organizacijų narius arba į organizacijas infiltruodavo jau užverbuotus agentus. Pagrindiniai jų uždaviniai buvo a) rinkti informaciją apie organizacijos veiklą, ryšius, rėmėjus ir jos pagrindinius lyderius, jų silpnąsias ir stipriąsias vietas, b) vykdyti organizacijos viduje ardomąją veiklą, siekiant ją sukompromituoti jos rėmėjų ir visuomenės akyse. Agentai organizacijos viduje skleisdavo gandus, apkalbėdavo lyderius, keldavo intrigas.

Kartais, kai organizacijoje atsirasdavo daug agentų, jie faktiškai perimdavo jos valdymą.

Antra, psichologinis karas. Šio karo taikiniai buvo organizacija ir jos aktyviausi lyderiai. Žurnalistai, papirkti saugumiečių, rašydavo apie organizacijas neigiamus straipsnius, rengdavo laidas. Dažnai jie straipsniuose minėdavo laiškus, organizacijos lyderių pareiškimus, pasisakymus, kurie būdavo išgalvoti ir neatitikdavo tikrovės. Kartais remdavosi anoniminiais laiškais.

Organizacijų aktyviausi lyderiai buvo puolami atskirai. Svarbiausias uždavinys būdavo juos sukompromituoti ne tik visuomenės akyse, bet ir savos organizacijos narių akyse. Kartais saugumiečiams pavykdavo pakirsti lyderių patikimumą. Būdavo, kad kiti organizacijos nariai, praradę pasitikėjimą lyderiu, jį sumušdavo, išvarydavo iš organizacijos ar net, kraštutiniais atvejais, užmušdavo.

Trečia, legalios priemonės. Saugumiečiai kartu su policijos pareigūnais nuolat kabinėdavosi prie aktyviausių visuomeninių organizacijų lyderių. Stabdydavo juos gatvėje ir reikalaudavo parodyti dokumentus, sulaikydavo juos už įvairius administracinius pažeidimus, kartais išgalvotus. Klastodavo jų atžvilgiu įrodymus, melagingai liudydavo teisme. Dažnai lyderiai būdavo neteisėtai nuteisiami laisvės atėmimo bausmėmis.

Ketvirta, nelegalios priemonės. Saugumiečiai kartais savarankiškai, o kartais agentų pagalba užpuldavo aktyvistą gatvėje ir jį sumušdavo, slapta įsibraudavo į jo namus ir sunaikindavo jo turtą, šantažuodavo šeimos narius. Saugumiečiai trukdydavo aktyvistui įsidarbinti arba atakuodavo jo darbdavį tol, kol jis, praradęs kantrybę, išmesdavo visuomenininką iš darbo. Pagrindinis saugumiečių tikslas buvo įbauginti lyderį taip, kad jis atsisakytų savo visuomeninės veiklos.

Tačiau 1971 metais grupė studentų slapta įsibrovė į FTB Pensilvanijos štabą ir išsinešė slaptas saugumiečių bylas. Jas nusiuntė visų pagrindinių žiniasklaidos leidinių redakcijoms. Kilo didelis triukšmas. FTB vadovas J. Edgar Hooveris nutraukė programos vykdymą. JAV Senatas atliko tyrimą dėl saugumo tarnybos FTB kontržvalgybinės programos ir nustatė, kad ji neteisėta. Buvo pažeidžiamos JAV piliečių konstitucinės teisės.

Tolesnę skandalo eigą netrukus užgožė gerokai plačiau pagarsėjusi „Watergate” istorija, privertusi pasitraukti JAV prezidentą Richardą Nixoną.

Norėčiau pažymėti, kad stipri šalis yra ta šalis, kuri sugeba ne tik nustatyti vyriausybės įstaigų neteisėtas veikas, bet ir jas ištirti, paviešinti ir ištaisyti padarytas klaidas bei įstatymų spragas, kad ateityje panašūs dalykai nepasikartotų.

Jungtinių Amerikos Valstijų saugumo tarnyba FTB nuo 6-ojo iki 8-ojo dešimtmečio vykdė slaptą kontržvalgybinę operaciją kodiniu pavadinimu „COINTELPRO“ („COunter INTELligence

Interpolo duomenimis, vidutiniškai tik apie 25 proc. eilinės bendrovės darbuotojų yra jai lojalūs. Jie niekada, niekam ir jokiomis aplinkybėmis neišduos bendrovės ir neparduos informacijos. Verslo savininkai, darbdaviai gali būti ramūs. Jie yra saugūs. Jų turtas patikimose rankose.

Tačiau apie 50 proc. bendrovės darbuotojų, nors ir yra gana lojalūs bendrovei, išduotų ją ir parduotų informaciją, susiklosčius tam tikrai situacijai. Todėl verslo savininkai, darbdaviai, turi imtis priemonių, kad situacijos, skatinančios darbuotojus parduoti informaciją konkurentams, niekada bendrovėje nesusiklostytų.

Apie 25 proc. bendrovės darbuotojų yra pasirengę bet kada, bet kam ir prie bet kokių aplinkybių parduoti informaciją. Jie – visiškai nepatikimi. Tokio tipo darbuotojų jokiais būdais negalima įdarbinti. Juos reikia atpažinti iš karto ir nedelsiant atsisakyti jų paslaugų.

Pagal atliktus tyrimus, JAV bendrovės per metus patiria apie 62 mlrd. 244 mln. dolerių nuostolių: 25 mlrd. – dėl sukčiavimo ir sąmoningo skolų neatidavimo; 27 mlrd. – dėl darbuotojų vagysčių, neteisėtai pasisavintų bendrovių lėšų; 10 mlrd. – dėl vandalizmo ir sabotažo; 241 mln. – dėl kompiuterinių įsilaužimų.

2012 metais JAV kompanijos dėl darbuotojų išdavysčių patyrė 13 mlrd. JAV dolerių nuostolių. 60 proc. apklaustų bendrovių teigė, kad tiesiogiai susidūrė su bandymais vogti intelektualinę nuosavybę.

Bendrovių vadovų vidurinioji grandis – pati silpniausia ir labiausiai pažeidžiama. Vidurinės grandies vadovai yra labai gerai informuoti. Jie žino, kas darosi įmonėje. Jie nuolat tarpusavyje bendrauja, žino visus gandus, priimamus sprendimus, įmonės problemas ir nesutarimus tarp vadovų. Jie turi puikias žvalgybines galimybes rinkti informaciją. Vidurinės grandies vadovai yra labai pažeidžiami dėl to, kad jie nuolat nepatenkinti esama padėtimi: atlyginimu ar neišmokėta premija, o gal tuo, kad vadovas jų nepripažįsta, o gal kartą pažemino ar ne taip pasižiūrėjo, nepakėlė pareigose, neskyrė automobilio, kritiškai įvertino darbą. Kiekvienas žmogus save vertina itin gerai, o jei tokio vertinimo nesulaukia iš vadovų, jis pradeda bręsti išdavystei.

Tuo metu aukščiausia vadovų grandis yra patenkinta savo statusu. Ji gauna didelius atlyginimus, turi puikų socialinį paketą, o taip pat valdžią, kas žmogui yra labai svarbi ir aktuali. Jie priima sprendimus, sprendžia kitų žmonių likimą. Jeigu aukščiausios grandies vadovas yra nepatenkintas savo padėtimi, tai jis karjerą gali daryti tik išėjęs iš darbo, nes šioje bendrovėje jam jau nėra kur kilti.

Žemiausios grandies bendrovės darbuotojai niekam neįdomūs. Jie neturi žvalgybinių galimybių gauti konkurentui reikalingos informacijos. Jie nedalyvauja susirinkimuose, jie neprieina prie dokumentų, jie neturi prieigos prie bendrovės intraneto. Jie gali papasakoti tik tai, ką patys konkrečiai veikia: kaip automobilį vairuoja, kaip žemę kasą, kaip vinį kala.

Turint galvoje, kad 25 proc. darbuotojų yra visiškai nepatikimi, akivaizdu, kad jų negalima prileisti prie materialinių ir intelektualinių gėrybių. Kiekvienas kandidatas, pretenduojantis užimti vidurinės grandies vadovo pareigas, turi būti kruopščiai patikrintas ir ištirtas. Kam įdarbinti vaikščiojančią problemą? Vėliau bus sunku tokio darbuotojo atsikratyti, ir tik pats Dievas žino, kiek žalos jis gali pridaryti.

Kaip yra tikrinama kandidatūra į darbą, mes jau ne vieną kartą aptarėme. Šį kartą pakalbėsime apie tai, ko reikia ieškoti, atliekant kandidato patikrinimą.

Darbdavys, besižvalgantis internete, nagrinėjantis kandidato dokumentus, biografiją, kalbinantis jo buvusius bendradarbius ir jį patį, gauna krūvą informacijos. Kurie duomenys svarbūs? Kas nurodo, kad kandidatas yra linkęs prasižengti, kad jis – visiškai nepatikimas?

Atliekant kandidato patikrinimą, reikia ieškoti šios informacijos:

Asmuo tiesiogiai ar per savo artimus žmones palaiko ryšius su konkurentais, priešais, nusikalstamomis struktūromis, ar kitomis su rizika siejamomis organizacijomis ar asmenimis. Jei jis bendrauja su įtartinais asmenimis, šie gali turėti jam įtakos. Vėliau ar anksčiau jie gali priversti žmogų veikti prieš įmonės interesus, daryti jai žalą, pažeidinėti taisykles, įstatymus.

Asmuo serga ar sirgo psichine liga. Kaip žinia, psichinės ligos yra sunkiai išgydomos. Jos bet kuriuo metu gali atsinaujinti. Tuomet žmogus pradeda nekontroliuoti savo veiksmų, nenumato galimų pasekmių. Jeigu jis savęs nekontroliuoja, tai kaip jūs jį galėsite kontroliuoti? Ir kam jums to reikia?

Asmuo yra priklausomas nuo alkoholio, narkotikų, azartinių žaidimų. Žmogus, kuris turi priklausomybę, yra labai pažeidžiamas. Jo galvoje sukasi vien tik mintys, kaip greičiau patenkinti savo aistrą. Jo darbas dažniausiai būna menkavertis. Priklausomas žmogus beveik visada krenta į gilią finansinę duobę, prisiskolina pinigų ir įsigyja daug priešų. Jis, norėdamas išspręsti savo finansines problemas arba gauti papildomų pinigų aistrai malšinti, yra pasirengęs išdavystei ar vagystei.

Asmuo turi išankstinį nusistatymą, kuris trukdo jam priimti objektyvius sprendimus. Asmuo save laiko vieninteliu neklystančiu žmogumi, visažiniu ir visuomet teisiu. Jis žino geriausius sprendimus. Jis niekada nenumato ir net negalvoja apie jo priimtų sprendimų pasekmes. Jeigu dėl jo sprendimų įmonė patiria nuostolių, jis kaltina kitus darbuotojus, vadovus, tik ne save. Vėliau ar anksčiau toks žmogus kolektyve pasidaro nepriimtinas. Tuomet jis užsigauna ir pradeda veikti prieš įmonę, darydamas jai žalą. Jis viduje jaučia didelį pasitenkinimą dėl to, kad keršija bendradarbiams ir vadovams.

Asmuo anksčiau darė nusikaltimus, pažeidinėjo kitus teisės aktus ar bendrovių vidaus taisykles. Tokio asmens taip pat nerekomenduojama priimti į darbą. Jeigu jis anksčiau pažeidinėjo nustatytas taisykles, tai jis pažeidinės jas ir ateityje. Ar jums to reikia? Žmogus gali paslysti vieną kartą. Tai suprantama ir netgi pateisinama. Jis nežinojo arba netinkamai įvertino pasekmes. Tačiau jeigu žmogus įstatymą pažeidė kelis kartus, tai jau yra vaikščiojanti problema. Tai reiškia, kad žmogaus mastymas yra nusikalstamas. Nuo jo reikia laikytis kuo toliau.

Asmuo apie save pateikė melagingus duomenis, pokalbio su jumis metu melavo. Jis siekė nuslėpti nuo jūsų jam nepalankius faktus. Jis, dar nepradėjęs dirbti, jau yra nesąžiningas. Specialistai rekomenduoja tokio asmens nepriimti į darbą, net nesiaiškinus motyvų, kodėl jis nuslėpė faktus apie save, kodėl meluoja. Jeigu yra vienas melas, tai tų melų ateityje gali būti dar daugiau.

Alfa.lt

Interpolo duomenimis, vidutiniškai tik apie 25 proc. eilinės bendrovės darbuotojų yra jai lojalūs. Jie niekada, niekam ir jokiomis aplinkybėmis neišduos

Nedažnas sau užduoda tokį klausimą. Tačiau dažnas sau užduoda klausimą apie kito žmogaus sąžiningumą. Beveik kiekvienos bendrovės vadovai, personalo skyriaus darbuotojai visada sau užduoda klausimą, ar kandidatas į darbą yra sąžiningas. Atsakykite į žemiau pateiktus klausimus ir jūs sužinosite, ar jūs esate sąžiningi.

Vakarų valstybėse bendrovės dažnai atlieka kandidato į darbą sąžiningumo testą. Ypač ši praktika yra paplitusi Jungtinėse Amerikos Valstijose. Sąžiningumo testo klausimus rengia ir juos atlieka įvairių universitetų aukšto lygio psichologai. Vyksta nuolatinė diskusija dėl sąžiningumo testo naudingumo bendrovėms.

Sąžiningumo testo tikslas yra išsiaiškinti, ar kandidatas į darbą yra linkęs daryti nusikaltimus, ar kitaip netinkamai elgtis. Jeigu kandidatas į darbą anksčiau darė nusikaltimus ar netinkamai elgėsi, tai jis netinkamai elgsis naujoje darbovietėje. Jeigu kandidato požiūris į netinkamą elgesį yra normalus, jis priima jį kaip tinkamą ir nieko tame elgesyje blogo nemato, tai toks darbuotojas netinkamai elgsis darbe.

Netinkamas elgesys yra melavimas, vėlavimas į darbą, užduočių nevykdymas, sabotažas, piktnaudžiavimas, seksualinis priekabiavimas, sukčiavimas, užgauliojimas, vagystės, netinkamas įmonės nuosavybės naudojimas ir t. t. Toks elgesys ne tik gadina santykius tarp darbuotojų, bet ir daro apčiuopiamą žalą įmonei.

Kodėl darbuotojai netinkamai elgiasi? Dažniausiai sutinkamos priežastys yra šios:

  • a) Man darbdavys moka mažą atlyginimą. Mano indėlis į įmonės veiklą yra didesnis. Todėl aš pasiimu man priklausančią atlyginimo dalį. Aš nevagiu, o paimu tai, kas man teisėtai priklauso.
  • b) Visi taip daro, tai kodėl aš turiu būti kitoks?

Atsakykite į klausimus taip arba ne ir sužinosite savo pagedimo lygį.

Jums, kaip žymiam sportininkui, siūlo už 10 000 EUR reklamuoti produktą, kurio jūs nemėgstate ir niekada nesiruošiate jo naudoti. Ar sutiktumėte?

Jūs kartu su keliomis kitomis kompanijomis dirbate viename projekte. Jūs pastebite, kad viena kompanija sukčiauja ir, naudodama netinkamas bei pigesnes medžiagas, gamina broką. Jei jūs paskųsite kompaniją, tai visas projektas gali būti uždarytas, o jūs prarasite 20 proc. metinių pajamų. Ar jūs atskleisite apgavystę?

Taksi vairuotojas, veždamas jus jūsų nurodytu adresu, neįjungė taksometro. Taksistas nedavė jums kvito. Jis paprašė sumokėti už paslaugą mažesnę sumą pinigų, nei ji būtų, jei būtų įjungtas taksometras. Ar jūs įskųsite taksistą?

Jūs žaidžiate golfą su labai svarbiu klientu, kuris yra įsitikinęs, kad įgūdžiai žaisti golfą yra tokie pat svarbūs, kaip verslo įgūdžiai. Jūsų kamuoliukas nukrito į nepatogią vietą, bet jūs, niekam nematant, galite jį pernešti į tinkamesnę poziciją. Ar perneštumėte kamuoliuką?

Jūs parkuojate automobilį nedidelėje automobilių aikštelėje Vilniaus senamiestyje. Jūs dėl neatsargumo įvažiuojate į kitą automobilį. Žala nedidelė. Truputį įlenkėte automobilio šoną ir jį apibraižėte. Jūs vienas, niekas nematė incidento. Ar prisiimsite atsakomybę ir prisipažinsite?

Ar dažnai sakote tiesą?

Jūsų draugas prašo trumpam paskolinti muzikinį diską. Jis nori jį nusikopijuoti. Jūs žinote, kad toks veiksmas yra neteisėtas. Ar duosite jam diską?

Jūs turite tarnybinį automobilį. Pagal įmonės vidaus taisykles automobiliu galite naudotis tik darbo reikalais. Ar savaitgalį vyksite tarnybiniu automobiliu aplankyti tėvų į kitą miestą?

Jūs esate žavus, sugebate kitiems patikti, tai žinote jūs ir jūsų potencialus klientas. Ar pasinaudosite savo žavesiu tam, kad gautumėte užsakymą ir pasirašytumėte pelningesnį kontraktą?

Jūsų artimas draugas kelis mėnesius ieško darbo. Pažįstami verslininkai paprašė jūsų charakterizuoti jį, pasakyti, ar jis yra tinkamas konkrečiam darbui, ar ne, nes jie nori jį pasamdyti? Jūs žinote, kad jūsų draugo kompetencija neatitinka darbo pobūdžio. Ar garantuotumėte ir rekomenduotumėte draugą?

Kiek žinai žmonių, kurie yra tokie sąžiningi, kad niekada nėra apgavę kitų žmonių, bendrovės, kurioje dirba, valstybės? Jie visada sumoka visus mokesčius.

Internete randate puikų pristatymo šabloną. Jūs žinote, kad jis yra apsaugotas ir jį naudoti be savininkų žinios yra neteisėta. Ar jūs pasinaudotumėte pristatymo šablonu tam, kad geriau atrodytų jūsų pranešimas?

Jūsų biudžetas yra suspaustas. Jūs pirkote paslaugas, kurios jums labai reikalingos. Paslaugų pardavėjas pamiršo jus ir neatsiuntė jums sąskaitos. Jau praėjo pusė metų. Ar paskambinsite jam ir priminsite, kad esate jam skolingas?

Jūsų potencialus tiekėjas, kuris šiuo metu derasi su jumis dėl sutarties, siūlo jums kelis bilietus į roko grupės koncertą. Jis tikisi, kad jūs užtarsite jį ir padėsite jam gauti užsakymą. Roko grupė yra viena mėgstamiausių jūsų grupių. Jūs norėjote nueiti į jų koncertą, tačiau nespėjote nusipirkti bilietų. Visi jie išparduoti. Jūs nesiruošiate potencialiam tiekėjui daryti nuolaidų. Tai puikiai žinote. Jūs esate jau apsisprendęs. Ar paimsite bilietus?

Kiek kartų priėmėte sprendimą vadovaudamiesi asmenine nauda, o ne moraliniais įsitikinimais? Paskaičiuokite ir sužinokite, ar esate sąžiningas.

Alfa.lt

Nedažnas sau užduoda tokį klausimą. Tačiau dažnas sau užduoda klausimą apie kito žmogaus sąžiningumą. Beveik kiekvienos bendrovės vadovai, personalo skyriaus

Asmenų, turinčių asmenybės sutrikimų, rekomenduojama nepriimti į darbą, susijusį su bendrovės paslaptimis. Jiems negalima patikėti itin jautrios informacijos. Jiems negalima leisti vadovauti bendrovėms, rengti strategijas ir įgyvendinti svarbiausius projektus.

JAV ekspertai, dirbantys Gynybos personalo ir saugumo tyrimų centre (angl. „Defence Personnel and Security Research Center“), išskiria dvi asmenybių sutrikimų rūšis, kurios kelia didžiausią pavojų. Tai narcisistinis ir antisocialinis asmenybės sutrikimai.

Narcisistinį asmenybės sutrikimą apibūdina nuolatinis asmens žavėjimasis savimi, reikalavimas, kad kiti jį vertintų, išsakytų komplimentus jam ir jo daromiems veiksmams. Jeigu toks žmogus įsigyja daiktą, tas daiktas yra pats geriausias visame pasaulyje. Jeigu toks žmogus parduoda daiktą, tai parduoda jis patį blogiausią daiktą pasaulyje, tačiau už pačią geriausią kainą. Jeigu toks žmogus padaro kokį nors darbą, tai tas darbas būna pats sunkiausias ir reikalaujantis didžiausių pastangų ir kūrybingumo. Tik narcizo didelėmis pastangomis darbas buvo užbaigtas laiku ir sėkmingai. Niekas kitas taip pasielgti nesugeba. Tik jis.

Narcizai taip pat labai nemėgsta kritikos ir trūkstamo dėmesio. Jie greitai užpyksta, pyktį nešioja ilgai ir laukia progos atkeršyti. Be kita ko, narcizai neturi jausmų kitiems žmonėms. Jie jiems neįdomūs. Šiame pasaulyje įdomiausi ir svarbiausi žmonės yra jie patys, kurie viską žino ir geba viską geriau už kitus padaryti. Narcizai niekada nebūna kalti. Kalti būna kiti, dėl kurių narcizai dažnai patiria didelių nesėkmių.

Antisocialinis asmenybės sutrikimas. Tikriausiai ne vienam teko susidurti su šio tipo asmenybe. Jie laiko save neklystančiais. Jie niekada nedaro klaidų. Šie asmenys nesilaiko nusistovėjusių socialinio elgesio (moralinių) normų, įstatymų, taisyklių. Jie turi ir gyvena pagal savo taisykles. Jie nuolat jaučia didelį nepasitenkinimą aplinka. Juos erzina kiti žmonės, jų elgesys. Todėl šie asmenys dažnai konfliktuoja su kitais žmonėmis, ant jų rėkia, nurodinėja jiems, kaip elgtis, reikalauja neįmanomų dalykų. Nesugebėdami nuslėpti savo susierzinimo, nuolat jausdami nepasitenkinimą, šie asmenys dažnai pasiduoda pagundai be saiko vartoti alkoholinius gėrimus, narkotikus, renkasi ekstremalias sporto rūšis ar kaip nors kitaip nuleidžia susikaupusį garą.

Tokie asmenys atrodo beširdžiai, jie yra bejausmiai kito žmogaus skausmui ar nesėkmei. Jie nerodo pagarbos kitiems žmonėms. Antisocialinė asmenybė nenumato pasekmių dėl savo veiksmų. Jiems svarbiausia daryti tai, kas juos pačius tuo momentu žavi ir jaudina. Visi aplinkui yra arba parsidavę, arba kvaili, kurie nieko nesupranta ir nesugeba imtis aktyvių, ryžtingų veiksmų. Todėl viską reikia daryti pačiam. Patirtas nesėkmes ir padarytą žalą šių sutrikimų turintys asmenys nurašo kitiems žmonėms. Jie yra neklystantys, o kiti ne tik klysta, bet ir apskritai nieko nesugeba.

Jei nebūtų kitų asmenų arba jie besąlygiškai paklustų, asmuo, turintis antisocialinį asmenybės sutrikimą, pasiektų neregėtas aukštumas, o bendrovė, kuriai jis vadovautų, būtų pati pajėgiausia rinkoje. Bent jau jis yra tuo įsitikinęs.

Kodėl šie sutrikimai yra pavojingi? Todėl, kad tokie asmenys nesilaiko įstatymų ir taisyklių reikalavimų. Jie yra neobjektyvūs ir šališki. Dažnai daro grubių klaidų, tačiau jų nepripažįsta, žengia toliau ir bendroves įvelia į dar didesnes problemas. Šie asmenys nepripažįsta kitų nuomonės, kritikos, jų neišklauso ir negirdi. Jie vadovaujasi tik savo supratimu. Dažnai šie asmenys sprendimus priima būdami emocinio pakilimo būsenos arba apimti pykčio.

Nesėkmės atveju, o jų pasitaiko labai daug, tokių tipų žmonės pradeda kaltinti kitus savo bendradarbius, įneša įtampos į darbuotojų santykius, sukelia nereikalingų intrigų. Dėl tokių šių asmenų veiksmų bendrovės patiria didelių nuostolių. Projektai žlunga arba jie tampa per brangūs, nekonkurencingi ir didele našta užgula bendrovę.

Problema, su kuria susiduria specialistai, yra tai, kad labai sunku nustatyti (ir laiku atpažinti), ar žmogus turi aukščiau įvardytų asmenybės sutrikimų. Dažnai tokio tipo asmenys atsiskleidžia, kai užima svarbius postus ir kai žala bendrovei jau būna padaryta. Specialistai ieško būdų, kaip, prieš priimant asmenį į darbą, prieš suteikiant jam didelius įgaliojimus ir leidimą dirbti su itin jautria bendrovės informacija, identifikuoti sutrikimų turintį asmenį ir jo neprileisti prie svarbių bendrovei sprendimų priėmimo. Tai padėtų išvengti problemų ateityje.

Alfa.lt

Asmenų, turinčių asmenybės sutrikimų, rekomenduojama nepriimti į darbą, susijusį su bendrovės paslaptimis. Jiems negalima patikėti itin jautrios informacijos. Jiems negalima

Jeigu bendrovės darbuotojai būtų sąžiningi ir laiku praneštų vadovui apie kolegų įtartiną, amoralų ar bendrovės vidaus tvarkas pažeidžiantį veiksmą, nė viena bendrovė nesusidurtų su konfidencialios informacijos neteisėtu atskleidimu ar kitais nusikaltimais ir nė viena bendrovė nepatirtų didelių nuostolių.

Beveik visi darbuotojai yra linkę pranešti savo tiesioginiam vadovui apie savo kolegų nusikalstamas veikas. Niekas nemėgsta nusikaltėlių ir jų nusikaltimų. Niekas jų netoleruoja. Visi supranta ir nori, kad pasaulyje būtų kuo mažiau banditų, chuliganų, vagių ir kitokių nepriimtinų asmenų.

Beveik visi darbuotojai yra linkę nepranešti savo tiesioginiam vadovui apie savo kolegų įtartinus, bendrovės vidaus taisykles pažeidžiančius arba amoralius veiksmus: „Mes nesame skundikai. Tai yra jo asmeninis reikalas, nematau jokios rimtos priežasties, kodėl turėčiau kištis į jo reikalus ir kodėl turėčiau skųsti jį vadovui.“

Kodėl taip yra? Todėl, kad darbuotojai nežino, negeba atpažinti ir tinkamai įvertinti įtartinus kolegų veiksmus. Jiems niekas neišaiškino, kokie tie veiksmai yra, o jeigu aiškino, tai apibendrintai, bendromis frazėmis, nes darbuotojai nemato ir nesuvokia tiesioginio ryšio tarp įtartinų, amoralių kolegos veiksmų ir nusikaltimo. Yra didelė tikimybė, kad keistai ir įtartinai besielgiantis darbuotojas padarys nusikaltimą, kuris padarys bendrovei didelę žalą.

Jei pastebėjote šiuos požymius savo kolegų elgesyje, tai nedelsdami praneškite savo tiesioginiam vadovui arba už bendrovės konfidencialios informacijos saugumą atsakingam asmeniui.

Požymiai:

Jūs sužinote, kad jūsų bendradarbis neoficialiai (nėra deklaravęs apie tokį ryšį privačių interesų deklaracijoje, slepia jį nuo savo kolegų) kontaktuoja su asmeniu, kuris yra susijęs su konkurentais, nusikalstamu pasauliu, ekstremistinėmis organizacijomis, specialiosiomis tarnybomis.

Jūsų bendradarbis įkalbinėja jus nesilaikyti bendrovės vidaus taisyklių, konfidencialios informacijos apsaugos užtikrinimo tvarkos, pažeidinėti jose numatytus reikalavimus. Jis prašo jūsų prisidėti prie jo ir kartu veikti, nepaisydamas nustatytos tvarkos. Taisyklės sugalvotos tik kvailiams. Protingi jų nesilaiko, o geba jas apeiti. Niekas nesužinos, kad mes jų nesilaikome. Nėra jokios kontrolės. Patys vadovai jų nesilaiko. Tokį požiūrį jums siekia suformuoti kolega.

Jūs pastebite, kad jūsų bendradarbis išsineša konfidencialius dokumentus ir juos skaito viešose vietose (kavinėse, viešajame transporte). Arba jis diskutuodamas su trečiaisiais asmenimis, kurie neturi leidimo dirbti ar susipažinti su bendrovės konfidencialia informacija, atskleidžia tokią informaciją.

Jūsų bendradarbis neturi leidimo susipažinti su visa bendrovės konfidencialia informacija. Šiuo metu vyksta svarbus pirkimas. Bendrovė parengė pasiūlymą. Jūs žinote pasiūlymo kainą ir numatytas nuolaidas. Jūsų bendradarbis prašo jūsų papasakoti jam apie konkurso eigą, prašo atskleisti jam kainą, nuolaidas ir kitas svarbias pirkimo detales.

Bendradarbis prašo jūsų paliudyti ir patvirtinti, kad dingo arba išsitrynė dokumentai, kuriuose buvo konfidenciali informacija. Jūs apie dokumentų dingimą nieko nežinote.

Pastebite, kad jūsų kolega saugumo zonoje (patalpose, kuriose yra laikoma, saugoma ir dirbama su konfidencialia informacija) neteisėtai laiko ar naudoja specialią sekimo techniką (vaizdo kamerą, fotoaparatą, diktofoną, kt.).

Jūsų bendradarbis į namus nešasi konfidencialią informaciją ir ten ją laiko. Jis aiškina, kad turi daug darbų, nespėja visų laiku padaryti, todėl yra priverstas dirbti namuose po darbo ir poilsio dienomis. Arba jis jums nieko neaiškina. Jūs matote, kad jis paima įslaptintus dokumentus ar kompiuterį, kuriame yra konfidenciali informacija, ir išsineša juos iš biuro.

Kolega prašo jūsų leisti jam pasinaudoti jūsų slaptažodžiu ir prieiti prie jam reikalingos informacijos Bendrovės vidaus tinkle. Jis neturi leidimo dirbti su informacija, kurią siekia gauti. Jis neturi prieigos prie jos.

Bendradarbis kopijuoja konfidencialius dokumentus arba atsispausdina jų kelis egzempliorius, nors jūs žinote, kad jam nei kopijų, nei papildomų egzempliorių darbui atlikti nereikia.

Pastebite, kad jūsų kolega bendrovės konfidencialius dokumentus arba informaciją siunčia neteisėtu būdu: neapsaugotu elektroniniu paštu, faksu, perduoda informacijos turinį telefonu.

Jūsų kolega be paaiškinamos priežasties dažnai darbe pasilieka po darbo valandų. Ką jis daro, kuo užsiima, jūs nežinote, tačiau tikrai žinote, kad kolega tikrai nėra apkrautas nepakeliamu darbu, kurio jis nespėtų padaryti darbo metu.

Jūsų bendradarbis staiga netikėtai praturtėjo. Jis švaistosi pinigais: vaišina visus kavinėje, baruose, perka prabangius niekučius, jaučiama, kad pinigų stokos jis neturi. Pasikeitė jo gyvenimo būdas. Vieną dieną matote į darbą jį atvažiuojant prabangia mašina arba sužinote, kad jis nusipirko naują butą ar namą. Jūsų nustebimui, jis bando pasiaiškinti, kad gavo palikimą, kad išlošė žaisdamas, kad jam pasisekė sėkmingai investuoti pinigus arba jo žmona užsiima verslu, kuris yra pelningas.

Žinote, kad jūsų bendradarbis turėjo didelių finansinių problemų. Prasiskolino ir neįstengė sumokėti skolos. Jis jaudinosi, skundėsi, buvo liūdnas ir nepatenkintas. Staiga jo elgesys pasikeičia ir jis iš niūraus žmogaus tampa švytinčiu ir patenkintu gyvenimu žmogumi. Jis išsprendė savo finansines problemas ir atsiskaitė su skolininkais.

Jūsų kolega vis bando ir bando jus suvilioti kokiems nors amoraliems (neteisėtiems) veiksmams, kurie galėtų jus vėliau sukompromituoti. Penktadienio vakarą kviečia į kavinę, bando prigirdyti, samdo laisvo elgesio merginas, kviečia kartu su jomis vykti pas jį ar į jo išnuomotą butą. Arba siūlo savaitgalį važiuoti pas jo gerą pažįstamą, kuris gyvena šalia ežero, kuriame yra daug žuvies. Žada pažvejoti, užmesti tinklus. Drąsina, nebijok, niekas mūsų nepagaus, niekas niekada nebuvo atvažiavęs tikrinti žvejų, žvejojančių tame ežere.

Bendradarbis siekia jus įtraukti į nusikalstamą veiklą. Gali pasiūlyti investuoti pinigų į cigarečių kontrabandą ar prekyba jomis, ar prekyba kitomis uždraustomis prekėmis. Įtikinės, kad grėsmė įkliūti yra labai maža, o pelnas yra labai didelis.

Alfa.lt

Jeigu bendrovės darbuotojai būtų sąžiningi ir laiku praneštų vadovui apie kolegų įtartiną, amoralų ar bendrovės vidaus tvarkas pažeidžiantį veiksmą, nė