2020/09/25

Naujienos

16642-NQR1OX

Profesionalaus  šnipo mergina nežino, kad ji yra jo mergina.

JAV žvalgybos mokyklos mokytojas egzamino metu studentui, kuris yra ruošiamas slaptam darbui Rusijoje, uždavė klausimą: „Kurioje sakinio, – „Vyrai, alus baigėsi! – vietoje reikia pasakyti žodelį „blt“? Jei atsakysi iš karto rašau dešimt.“

Patyręs Britų kontržvalgybininkas moko jaunus žvalgus kaip atpažinti Rusų šnipą, dirbantį  po priedanga. „Jūs įdėmiai stebėkite vyrus, išeinančius iš tualeto. Jei vyras išeidamas užsitraukinės kelnių užtrauktuką, tai bus tas ko jūs ieškote.“

JAV žvalgybos agentūros Ekonominio šnipinėjimo departamente vyksta kandidatų į darbą atranka. Departamento  vadovai kiekvienam kandidatui įteikė voką ir liepė nunešti jį į penktą aukštą ir atiduoti vadovo sekretorei. Vienas kandidatas slapta atplėšė voką, išėmė lapelį ir perskaitė: „Jūs mums tinkate. Laukiame jūsų ketvirtame aukšte.“

Skirtingų šalių žvalgų kodai. Britų žvalgo – 007, Rusų žvalgo – 0,7, Izraelio žvalgo 07:40.

Kalbasi dvi šnipės:
– Šiandien „pakabinsiu“ diplomatą ir karštai pasimylėsiu su juo. Jis man visas paslaptis išpasakos.

-O jei neišpasakos?
Ai, tai nors pasimylėsiu.

Joną iš karto priėmė į antrą šnipų mokyklos kursą, nes jis neatsakė nei  į vieną stojamųjų egzaminų klausimą.

Prekyboje pasirodė naujas žaidimas „Jaunasis žvalgas“. Žaidimo dėžutėje rasite šnipų ryšio priemones bei pripučiamą radistę Olgą.

Žvalgai, išeidami į svarbią užduotį, visus savo vertingus daiktus paliko pasaugoti viršininkui. Kai jie grįžo, tai viršininkas jų neatpažino ir nesuprato ko šie žmonės nori iš jo.

Talentingas Rusijos žvalgas Ivanas, nežiūrint į tai, kad jis be akcento galėjo susikalbėti 15 užsienio kalbomis, patyrė fiasko tuomet, kai ant jo kojos metro traukinyje netyčia užlipo pašalinis praeivis.

Kalbasi du žvalgai:
– Gal žinai už ką Ivaną iš darbo išvijo?
– Už tai, kad jis patekęs prie pagrindinio Pentagono kompiuterio ir monitoriuje pamatęs slapčiausius dokumentus pavogė tik monitorių.

Profesionalaus  šnipo mergina nežino, kad ji yra jo mergina. JAV žvalgybos mokyklos mokytojas egzamino metu studentui, kuris yra ruošiamas slaptam darbui

6 požymiai, kad esate pasiklausomas:

• Akumuliatoriaus temperatūra. Jeigu krį laiką nenaudojate telefono: niekam neskambinote, nesiuntėte žinutės ar nenaršėte internete, o telefono akumuliatorius yra šiltas, kartais net karštas, tai greičiausiai esate pasiklausomas. (…)
• Telefono akumuliatorius greitai išsikrauna. Vieną dieną pastebite, kad jūsų mobiliojo akumuliatorius greičiau išsikrauna. Kone kasdien reikia jį įkrauti, nors praėjusią savaitę jis taip greit neišsikraudavo. Taigi jeigu jūsų telefono akumuliatorius pradėjo greičiau išsikrauti, tai tikriausiai esate tyrimo objektas.
• Ilgai išsijungia. Jei paspaudus išjungimo mygtuką telefono ekranas dar gana ilgai šviečia, o kartais aparatas ir visai neišsijungia arba išjungimo mygtuką reikia spausti kelis kartu, tai galbūt esate sekamas.
• Keistas telefono aparato aktyvumas. Netikėtai telefonas pradeda savarankiškai veikti: įsijungia ekrano apšvietimas, telefonas išsijungia, ekrane matosi kažkokie procesai. Tai dar vienas galimas požymis, kad esate pasiklausomas.
• Pašalinis garsas. Jei kalbėdamas telefonu girdite keistus garsus, aidą, zyzimą, savo balsą, tai tikriausiai esate kontroliuojamas.
• Trikdžiai. Jeigu naudojatės telefonu būdami šali kitų elektroninių prietaisų (televizoriaus) ir kalbėdamiesi matote televizoriaus ekrane trikdžius, tai galbūt jūsų telefono aparate instaliuota pasiklausymo ar sekimo programa.

Apie tai ir daugiau knygoje „Visiškai slaptai“, kurią galite įsigyti „Pegaso“ knygynuose ir internete.

https://www.knygos.lt/lt/knygos/visiskai-slaptai-/

visiskai

6 požymiai, kad esate pasiklausomas: • Akumuliatoriaus temperatūra. Jeigu krį laiką nenaudojate telefono: niekam neskambinote, nesiuntėte žinutės ar nenaršėte internete, o

45 (1)

Pasakyk, gerbiamas kolega, ar tavo bendrovėje dirba vertingi darbuotojai? Tie, kurie dirba daug metų, reguliariai viršija pardavimo planus, turi sukurtą platų klientų ratą ir t. t.? Manau, kad dauguma iš jūsų atsakytų teigiamai. Užduosiu dar kelis klausimus. Ar pasitikite šiais darbuotojais? Ar jais pasitikėsite visu šimtu procentų, kai ateis sunkūs laikai? Ar jie bus su jumis iki pabaigos? Ar jie dės visas pastangas gelbėti bendrovę? Ar jie sutiks aukotis dėl bendrovės?
Vienos bendrovės savininkas nuoširdžiai tikėjo ir pasitikėjo savo darbuotojais. Lepino juos premijomis ir kitomis gėrybėmis. Galvojo, kad darbuotojai jo neišduos ir, atėjus sunkiems laikams, nepaliks likimo valiai – juk meilė amžina. Sunkūs laikai atėjo ir lojalūs darbuotojai atsiskleidė pačiu gražumu. O viskas buvo taip.

Viena palyginus jauna bendrovė, rinkoje dirbanti apie dvejus metus, susidūrė su sunkumais.

Bendrovėje buvo blogai organizuotas darbas. Buvo sunku suprasti, kas už ką yra atsakingas, kas kokius darbus ir per kiek laiko turi padaryti, kokių siekia tikslų, kas yra atsakingas už padarytas klaidas, kur kontrolė, kokie kiekvieno darbuotojo uždaviniai, funkcijos. Darbuotojai, užimdami vienodas pareigas, dirbo skirtingais darbo krūviais. Vieni beveik nieko nedarydavo, kiti dirbdavo sąžiningai ir daug, tačiau visi gaudavo vienodus atlyginimus. Buvo daug chaoso ir netvarkos. Nebuvo jokios kontrolės ir atsakomybės. Viskas paleista savieigai. Prasidėjus sunkumams, šis chaosas bendrovėje pradėjo nešti nuostolius.

Susipažinau su šios bendrovės savininku ir vadovu tuo metu, kai jie sprendė, jog reikėtų dalį verslo parduoti ir tokiu būdu padengti patirtus nuostolius. Užteko kelių susitikimų įtikinti savininką neparduoti verslo, o pabandyti atgaivinti. Išsiaiškinti silpnąsias vietas, jų atsiradimo priežastis ir imtis priemonių joms stiprinti (panaikinti).

Kadangi pagrindinė bendrovės veikla buvo pardavimas, nusprendėme pirmoje vietoje patikrinti pardavimo skyrių.

Pirma, pakeitėme nevangius, tingius darbuotojus į pajėgesnius ir labiau motyvuotus. Parengėme ir supažindinome kiekvieną darbuotoją su naujomis darbo taisyklėmis (jų uždaviniais, pareigomis, teisėmis, atsakomybe). Sukūrėme atlyginimo mokėjimo modelį – alga buvo mokama pagal gautus darbo rezultatus. Toks modelis labiau motyvuoja darbuotojus ieškoti naujų klientų, daugiau parduoti, nenuleisti rankų, o atkakliai dirbti.

Atlikome darbuotojų atestaciją. Pagal jos rezultatus kiekvienam darbuotojui suteikėme kvalifikaciją, nuo kurios taip pat priklausė atlyginimo dydis. Parengėme ir pradėjome darbuotojų mokymus. Įvedėme efektyvią kontrolės sistemą, kuria galėjome kiekvieną mėnesį įvertinti kiekvieno darbuotojo darbą ir gautus rezultatus. Už padarytus nusižengimus, darbo drausmės pažeidimus kiekvienas darbuotojas, nežiūrint į jo nuopelnus bendrovei, privalėjo atsakyti asmeniškai.

Pertvarkos procesas prasidėjo. Su būsimomis pertvarkomis supažindinome visus bendrovės darbuotojus. Dauguma jų pajuto grėsmę ir pradėjo veikti prieš mus.

Darbuotojai ignoravo vadovybės sprendimus. Atvirai reiškė nepasitenkinimą ir nesutikimą. Elgėsi išskirtinai agresyviai. Prieštaravo viskam, ką siūlė vadovai, net ir tiems sprendimams, kurie jiems buvo naudingi. Jie atsisakė atsakinėti į testo klausimus. Nė vienas negalėjo paaiškinti, kodėl jis taip elgiasi, kokios yra tikrosios priežastys. Prasidėjo grasinimai: „Aš išeisiu iš darbo, jeigu toliau spausite mane ir liepsite pildyti nereikalingas anketas.“ Kai kurie nervinosi ir verkė. Atrodė, kad kažkas už jų nugarų diriguoja, kursto darbuotojus būti nelojalius, prieštarauti ir nesutikti su vadovų sprendimais. Kulminacija buvo pasiekta tada, kai bendrovės vadovas (geriausias ir patikimiausias visų laikų darbuotojas) užėmė darbuotojų poziciją ir pradėjo kritikuoti savininko siūlomas pertvarkas.

Ar žinote, kuo skiriasi geras vadovas nuo blogo vadovo? Geras vadovas yra tas, kuris geba situaciją bendrovėje matyti savininko akimis, kurio tikslas mažinti išlaidas ir didinti pelną, o ne stengtis įtikti vienai ar kitai darbuotojų pusei.

Kitą dieną bendrovės vadovas su pavaduotoju parašė pareiškimus dėl išėjimo iš darbo savo noru.

Pažiūrėkime, kas vis dėlto įvyko.

Darbuotojai nieko nenorėjo keisti. Juos visiškai tenkino esama padėtis. Kai nėra atsakomybės, kontrolės, kai darbus galima permesti kitam, kai nėra aiškiai parašytų pareiginių instrukcijų, suformuluotų uždavinių, galima imituoti darbą ir už tai nebūti nubaustam. Tuo labiau kad atlyginimai buvo mokami laiku ir nepriklausomai nuo pasiektų rezultatų. Todėl darbuotojų pasipriešinimas permainoms yra suprantamas ir paaiškinamas.

Abejojau, kad darbuotojai patys organizuotai galėjo pasipriešinti permainoms. Jie žinojo daugiau, nei jie galėjo žinoti. Jie iš anksto nuspėdavo, kokie bus veiksmai, ir imdavosi aktyvių atoveiksmių. Akivaizdu, kad jiems kažkas vadovauja. Greičiausiai – bendrovės vadovas, kuris žinojo apie permainas bendrovėje, pats dalyvavo pasitarimuose pas savininką.

Pakeisti darbuotojus kitais nebuvo didelė problema, nežiūrint į tai, kad jie tikrai gerai dirbo ir kažkada buvo lojalūs bendrovei. Dėl to turiu labai tvirtą poziciją: tas, kas nelojalus bendrovei, turi būti nedelsiant atleistas, nes priešingu atveju ateityje tikrai patirsite dar didesnių nuostolių. Kam reikalingas talentingas, tačiau visiškai nepatikimas darbuotojas? Juk jis visą talentą skirs kovai su jumis, o ne sieks geresnių darbo rezultatų.

Sunkesnė situacija – dėl vadovo ir jo pavaduotojo noro išeiti iš darbo. Šantažas. Bandymas manipuliuoti. Tuo metu, kai savininkui reikia paramos darant permainas, jo bendrovės vadovas ir pavaduotojas, du pagrindiniai bendrovės žmonės, nutarė išeiti iš darbo. Tai sudėtinga, tuo labiau kad savininkas visada jais rūpinosi ir, nežiūrint į nuostolingą bendrovės veiklą, mokėjo didelius atlyginimus. Įdomiausia buvo tai, kad permainos lietė tik žemesnio rango darbuotojus, o vadovams jokių priekaištų nebuvo.

Nors yra sakoma, kad nepakeičiamų nėra, tačiau šiuo atveju šie vadovai tam tikra prasme buvo nepakeičiami. Juk bendrovėje vyravo netvarka, niekas nebuvo fiksuojama dokumentuose. Vadovai duodavo nurodymus tam, kam norėjo. Direktorius ir jo pavaduotojas žinojo daug svarbių dalykų apie bendrovės veiklą, įsipareigojimus ir kitus svarbius dalykus, kurių nežinojo niekas. Išeidami iš darbo jie padarytų didelę žalą. Normaliai situacijai atkurti reikėtų ne vieno mėnesio. Manau, kad vadovai šią situaciją puikiai perprato, todėl net negalvojo išeiti iš darbo, bet tokiu savo elgesiu spaudė savininką ir tikėjosi, kad jis nusileis ir nedarys permainų.

Susiklostė sudėtinga situacija. Savininkui reikia priimti sprendimą. Jeigu jis sutiks su vadovo ir jo pavaduotojo reikalavimais, paliks juos darbe, tai savininkas praras autoritetą ir parodys kitiems, kad jį galima įbauginti, paspausti, manipuliuoti.

Jeigu juos atleis iš darbo, o tai yra geriausias sprendimas šioje situacijoje, tai bendrovė praras laiko ir pinigų naujų darbuotojų paieškai, mokymams ir t. t. Bendrovė negalės laiku įvykdyti duotų įsipareigojimų, padarys daug klaidų. Visa tai atneš didelių nuostolių. Nesu įsitikinęs, ar bendrovė, faktiškai bankrutuojanti, yra pajėgi atlaikyti tokius sunkumus. Vienintelis pliusas – savininkas išlaikys savo autoritetą ir parodys visiems, kad jis yra savo bendrovės šeimininkas ir jis nustato žaidimo taisykles.

Šios istorijos moralas paprastas, tačiau ne visada suprantamas mūsų mentalitetui. Juk mes esame patys kiečiausi ir protingiausi pasaulyje. Yra gera rusų patarlė: „Kol griausmas netrenks…“ Jeigu bendrovėje būtų laiku padaryta tvarka, įvestos pareiginės instrukcijos (o ne ištrauktos iš interneto ir patvirtintos, nors neturi nieko bendro su realiu darbuotojo darbu, esą tiesiog jos turi būti, nes yra toks reikalavimas), darbuotojai žinotų savo darbą, užduotis, teises ir pareigas, taip pat atsakomybę, būtų sukurta efektyvi kontrolės sistema, tokia situacija nebūtų susiklosčiusi. Bendrovė nebūtų priklausoma nuo darbuotojų arba nuo jos vadovų. Ji efektyviai susidorotų su visomis iškilusiomis problemomis. Ji, esant reikalui, galėtų neskausmingai, nepraradusi nė vieno vertingo darbuotojo atlikti rimtas pertvarkas, prisiderinti prie rinkos reikalavimų.

Kurti reikalingas instrukcijas, aiškinti darbuotojams taisykles, jų užduotis, kontroliuoti juos, o, padarius pažeidimus, bausti ir tokiu būdu apsaugoti savo verslą nuo bankroto ar viską palikti likimo valioje „Viskas išsispręs…“, „Mums nieko negali atsitikti..“ yra savininko apsisprendimas.

http://www.alfa.lt/straipsnis/15057555/laiku-nugalek-sabotaza

Pasakyk, gerbiamas kolega, ar tavo bendrovėje dirba vertingi darbuotojai? Tie, kurie dirba daug metų, reguliariai viršija pardavimo planus, turi sukurtą

Manipuliavimas žmonių sąmone – tai slaptas įteigimas, minčių, ketinimų, jausmų, santykių, nuostatų ir elgesio programavimas.

Vieni žmonės gimsta ir jau moka manipuliuoti kitais žmonėmis. Kiti turi daug mokytis, kad galėtų praktikoje panaudoti manipuliavimo meną. Dar kitiems nepadeda nei genai, nei mokslai, nei praktika.

Specialiosios tarnybos, privačios saugos kompanijos ir kompanijų vindikacijos tarnybos dažnai manipuliuoja žmonėmis, siekia priversti juos prieš savo valią priimti bendrovėms naudingus sprendimus, veikti bendrovėms naudinga linkme, suformuoti ir turėti joms palankų požiūrį.

Manipuliavimo žmonėmis būdai:

Klaidinantis klausimo performulavimas. Manipuliatorius nuolatos nutraukia pašnekovą ir užduoda jam klausimus. Jis sąmoningai performuluoja klausimus, pakeičia jų esmę. Jis naudoja naujus žodžius, juos akcentuoja. Manipuliatorius tai daro atsargiai, neleisdamas pašnekovui suprasti apgaulės. Nauji klausimai neva savaime išplaukia iš pokalbio. Manipuliatorius, keisdamas diskusijos esmę ir nukreipdamas ją jam naudinga linkme, formuoja pašnekovui savo požiūrį arba išvengia jam nemalonių klausimų.

Abejingumas. Manipuliatorius pokalbio metu demonstruoja abejingumą. Jam neįdomu. Jis nuobodžiauja. Pašnekovas, siekdamas sudominti manipuliatorių, nustebinti ar šokiruoti jį, įrodyti jam savo tiesas, įtikinti jį, išduoda faktus, informaciją, kuri yra svarbi manipuliatoriui. Normaliomis sąlygomis pašnekovas šios informacijos jokiu būdu neišsakytų. Manipuliatorius, demonstruodamas abejingumą ir išvesdamas iš kantrybės pašnekovą, siekia gauti jam reikalingą informaciją.

Šokinėjimas nuo temos prie temos. Manipuliatorius keičia temą, šokinėja nuo vienos temos prie kitos. Tai daro sąmoningai. Pašnekovas bando palaikyti pokalbį, paklūsta manipuliatoriaus primestoms pokalbio taisyklėms. Pašnekovas nespėja reaguoti į naujas temas, nespėja permąstyti, normaliai atsakinėti, nespėja prieštarauti, išsakyti abejones, paneigti teiginius. Jis spėja tik suprasti ir įsisavinti manipuliatoriaus primestus žodžius ir mintis. Manipuliatorius, naudodamas šį būdą, siekia pašnekovui suformuoti jam palankų požiūrį, įtvirtinti pašnekovo sąmonėje jam reikalingas nuostatas, informaciją. Jau vėliau, kai pašnekovas subręs, kai jo smegenys apdirbs primestą informaciją, manipuliatorius pasinaudos savo darbo vaisiais.

Silpnavalis žmogus. Manipuliatorius demonstruoja silpnumą, jis savimi nepasitiki, o ką jau kalbėti apie savo poziciją, priimamus sprendimus. Jis iš prigimties yra silpnavalis, neryžtingas žmogus. Manipuliatorius gudriai vaidina pažeidžiamo, silpno žmogaus vaidmenį. Pašnekovas pradeda gailėtis ir užjausti manipuliatorių. Jo dėmesingumas, susitvardymas, susikoncentravimas į pokalbį ir budrumas sumenksta. Jis atsipalaiduoja. Jis neaštrina pokalbio, neužduoda nepatogių manipuliatoriui klausimų, nereikalauja susitarime pasirašytų įsipareigojimų vykdymo. Manipuliatorius, naudodamas šį metodą, siekia gauti nuolaidų, atleidimo.

Garbinimas ir žavėjimasis. Manipuliatorius pašnekovui sako komplimentus, giria jį dėl jo veiksmų, dėl priimtų sprendimų, dėl jo išvaizdos, gebėjimo kalbėti, derėtis ir dėl viso kito. Jis tiesiog garbina pašnekovą ir juo žavisi. Rodo jam didelį nuolankumą bei pagarbą. Manipuliatorius elgiasi atsargiai. Jis gudrus ir lazdos neperlenkia. Žavėjimąsi ir garbinimą išsako natūraliai. Pašnekovas priima komplimentus. Jis viduje džiaugiasi ir yra patenkintas savimi. Štai koks žmogus atsirado. Supranta ir vertina mane. Jis nori atsilyginti manipuliatoriui tuo pačiu. Manipuliatorius, naudodamas šį būdą, gauna daugiau naudos nei tiesiai paprašęs pašnekovo.

Apsimestinis skubėjimas. Manipuliatorius vaizduoja, kad labai skuba. Jis atbėga ir leidžia pašnekovui suprasti, kad jis labai skuba, kad jis turi labai rimtų reikalų ar problemų. Jis greitai išsako pašnekovui savo poziciją, prastumia savo idėjas ir išbėga. Pašnekovas nespėja suvokti, kas įvyko, kas atsitiko. Jis nespėjo paprieštarauti, paneigti, išsakyti savo poziciją. Kartais pašnekovas nesiima jokių papildomų veiksmų, o priima manipuliatoriaus išsakytas mintis ir teiginius.

Pasiteisinimas. Manipuliatorius pokalbio metu pradeda įtarinėti pašnekovą, kaltina jį ir tokiu būdu tarsi priverčia pašnekovą teisintis. Pašnekovas užmiršta budrumą, pasako daugiau, nei reikia, o manipuliatorius tuo pačiu metu jam į pasąmonę įdiegia savo mintis ir idėjas.

Netikras nuovargis. Manipuliatorius parodo, kad pavargo nuo diskusijos, ginčo ir daugiau neturi jėgų jo tęsti. Pašnekovas pradeda gailėtis ir užjausti manipuliatorių. Jis neprieštarauja manipuliatoriaus idėjoms, pozicijai, priima jas, nenorėdamas dar labiau jo nuvarginti.

Spaudimas autoritetu. Manipuliatorius, norėdamas naudoti šį būdą, privalo turėti autoritetą. Kitaip šio metodo jis negalės panaudoti. Jis nei diskutuoja, nei ginčijasi su pašnekovu, o spaudžia jį, reikalauja, kad pašnekovas priimtų jo poziciją. Pašnekovas pasiduoda manipuliatoriaus spaudimui ir vykdo visus jo nurodymus bei užgaidas.

Kuždėjimas į ausį. Manipuliatorius prie kitų bendradarbių, kolegų pasako pašnekovui, kad jis gavo svarbių žinių ir nori jas pasakyti jam vienam. Tokiu būdu manipuliatorius sukelia papildomą pašnekovo susidomėjimą. Manipuliatorius kažką slaptai pakužda pašnekovui į ausį, pataria, kaip geriau elgtis, įtikinėja jį priimti kokį nors sprendimą, kritikuoja savo oponentus. Visais atvejais manipuliatorius įrodinėja pašnekovui jo siūlomo veiksmo naudingumą.

Detalė ir bendras vaizdas. Manipuliatorius pašnekovui neparodo viso vaizdo, nepaaiškina jo. Manipuliatorius iš bendro vaizdo ištraukia vieną konkrečią detalę, kuri yra jam naudingiausia, ir apie ją kalba.

Kartojimas. Manipuliatorius pokalbio metu nuolatos kartoja vieną ir tą pačią mintį ar žodžius. Jis siekia, kad šie žodžiai pasiliktų pašnekovo sąmonėje, kad jie nesąmoningai priverstų pašnekovą kartas nuo karto apie juos pagalvoti. Tokiu būdu pašnekovo galvoje formuojamos manipuliatoriui naudingos nuostatos ar požiūris.

Netikras pykčio ir nepasitenkinimo demonstravimas. Manipuliatorius pokalbio metu staiga supyksta ir pradeda rodyti didelį nepasitenkinimą. Visa savo esybe jis rodo pašnekovui buvęs įžeistas ir sumenkintas. Pašnekovas, siekdamas „susigrąžinti“ manipuliatorių, nuolaidžiauja jam, tenkina jo interesus, nusileidžia vienoje ar kitoje pozicijoje.

Citavimas. Manipuliatorius pradeda cituoti neva anksčiau pašnekovo išsakytas mintis, teiginius, žodžius. Nesvarbu, ar jis juos pasakė, ar ne. Jeigu pašnekovas pradeda prieštarauti ir neva neigti anksčiau išsakytus savo teiginius, manipuliatorius pradeda įrodinėti, kad jis tikrai sakė, kad jo požiūris buvo toks ir toks, kad negražu meluoti ir vaidinti, kad neprisimena savo žodžių. Pokalbis pereina į ginčą, ar pašnekovas sakė ką nors, ar nesakė. Pašnekovas pasimeta. Jis jaučiasi apkaltintas. Jis neprisimena, ar tikrai sakė, pradeda abejoti savimi, o agresyviai ir aktyviai manipuliatoriaus spaudžiamas pasiduoda ir nusileidžia jam. Manipuliatorius, naudodamas šį būdą, siekia panaudoti neva pašnekovo anksčiau išsakytas mintis kaip argumentą savo teiginiams paremti, savo tiesai įrodyti.

http://www.alfa.lt/straipsnis/16095194/kaip-manipuliuoti-zmonemis?p=1

Manipuliavimas žmonių sąmone – tai slaptas įteigimas, minčių, ketinimų, jausmų, santykių, nuostatų ir elgesio programavimas. Vieni žmonės gimsta ir jau moka

OAI4Z90

Kiekvienais metais šis straipsnis tampa vis aktualesnis ir aktualesnis. 2016 m. minia reikalavo mirties bausmės metų pradžioje. 2017 m. minia pradėjo reikalauti mirties bausmės metų pradžioje ir vis dar jos reikalauja.

Žinių portalai, socialiniai tinklai pilni reikalavimų įvesti mirties bausmę Lietuvoje.

Mirtis, mirtis, mirtis nenaudėliams yra geriausia bausmė už jų padarytus nusikaltimus. Tik mirtis gali sustabdyti tautą nuo degradavimo, nuo visiško moralinio nuosmukio. Mirties reikalauja žymūs žmonės, prie jų pulkais prisideda nežymūs. Ugningos raudonosios beždžionės metai prasidėjo. Keršto jausmas apėmė beveik visus.

Jei dauguma Lietuvos žmonių sutinka su mirties bausmės įvedimu, tai tiesiog yra privalu tęsti diskusiją apie dalykus, kurie yra neatsiejami nuo mirties bausmės.

Pavyzdžiui, kaip žudysime nenaudėlius? Karsime, šaudysime, nuodysime ar kirsime galvas. Reikėtų detaliai aptarti kiekvieną žudymo būdą. Gal reikėtų pasirinkti kuo žiauresnį ir ilgesnį, kad kuo daugiau skausmo sukeltų nusikaltėliui? Tegu žino visuomenės atmata, kaip kentėjo jo aukos. Tegu pats pajaučia skausmus ir kančias.

Reikėtų taip pat aptarti, ar egzekucijas darysime viešai ar ne. Manau, kad viešos mirties bausmės vykdymui labai tiktų Katedros aikštė. Daug žmonių galėtų susirinkti ir pažiūrėti. Televizijos turėtų vietos, kur kameras pastatyti. Televizijų laidų žurnalistai galėtų vietoje imti interviu iš aukos, jo artimųjų, giminių ir iš nukentėjusiųjų, klausti kiekvieno nuomonės. Pagaliau teisingumas triumfuoja!

Jeigu mirties vykdymą darysime ne viešą, tai tuomet reikia nuspręsti, kas privalo dalyvauti žudymo procese. Juk turi būrys žmonių – įvairios srities specialistų ir visuomenės atstovų – patvirtinti, kad nenaudėlis yra tikrai nužudytas, kad jis tikrai mirė didelėse kančiose. Juk žinote, kad Lietuvoje korupcija klesti. Jei mirties bausmę įvykdysi niekam nematant, tai sudarysi sąlygas įvairioms sąmokslo teorijoms gimti, skandalams kilti. Visuomenė sukils, pradės valdžia nepasitikėti. Tai yra negerai. Egzekucijoje turi dalyvauti žiniasklaidos atstovai, kurie išsamiai aprašytų mirties eigą, nenaudėlio kančias, kad kiekvienas perskaitytų, o gal net neakivaizdžiai pajustų skausmą – jei ne fizinį, tai dvasinį. Kiti privalo žinoti, kas jų laukia!

Pavyzdžiui, reikia nuspręsti, už kokius nusikaltimus žudysime. Kiek žmonių turi nužudyti žmogus, kad vėliau jis pats būtų valstybės nužudytas? Vieną, du ar keturis? O gal reikia atsižvelgti į tai, kaip jis juos žudė? Gal užtenka vienos aukos, jei ji, mūsų manymu, nužudyta žiauriai ir ilgai kankinosi?

O kaip elgtis su valstybės išdavikais? Juk jie yra ne mažesni nusikaltėliai už žudikus. Reikia rimtai pagalvoti apie juos. Jie tikrai yra nusipelnę mirti.

O kaip elgtis su prievartautojais, ypatingai, mažų vaikų visokiais tvirkintojais? Žiauresnio nusikaltimo net nežinau. Jis prilygsta žmogaus nužudymui. Žudai ne kūną, bet sielą ir ją nužudai visiems laikams. Žmogus vaikšto su atvira ir niekada neužgyjančia žaizda savo širdyje. Tas, kuris tą žaizdą atvėrė, turi užsitarnauti mirties bausmės.

O kaip elgtis su vagimis, kurie vagia iš valstybės milijonus? Juk jie vagia iš žmonių. Žmonės sunkiai gyvena, neišgyvena iš savo mažų pensijų. Pinigų vaistams neturi, ką jau kalbėti apie skanesnį duonos kąsnį. Žmonės kenčia dėl vagių.

O kaip elgtis su girtuokliu, kuris automobiliu traiško žmones? Juk jis yra pavojingas nusikaltėlis. Juk jis negalvoja apie kitų žmonių saugumą. Juk jis, galima sakyti, sąmoningai gėrė, prisigėrė, sėdo už automobilio vairo ir traiškė žmones. Jis vertas mirties bausmės.

O kaip elgtis su aršiais valdžios kritikais? Kodėl juokiatės? Kodėl iš karto atmetate šį pasiūlymą? Jis yra normalus. Pažiūrėkite – Saudo Arabijoje po Naujųjų metų mirties bausmė įvykdyta 47 žmonėms. Kai kuriuos nužudė už tai, kad jie drįso kritikuoti valdžią. Juk sprendimą, už kokį nusikaltimą žudyti, priims parlamento dauguma, o ji gali būti nenuspėjama. Seimo nariai dažnai būna pikti ir emocijų apimti, kartais net tarpusavy talžosi, ką ten kalbėti apie jiems svetimus žmones.

Oi, dar daug klausimų reikia apkalbėti. Daug problemų reikia išspręsti.

Kiekvienas turime atsakyti į klausimą: kodėl aš noriu mirties bausmės?

Jeigu noriu įvesti mirties bausmę dėl to, kad ji atgrasintų kitus žmones nuo pavojingų nusikaltimų, tai istorija jau yra įrodžiusi, kad mirties bausmės žmonių neatgrasina nuo nusikaltimų. Netgi yra pavyzdžių, kai žmogus, ką tik pažiūrėjęs mirties bausmės egzekuciją, iš karto eina daryti to paties nusikaltimo, už kurį buvo nubaustas nusikaltėlis.

Vaikų žudikas iš Kėdainių net nežino, kad egzistuoja Baudžiamasis kodeksas, nežino, kokie veiksmai yra nusikalstami, ir nežino, kokios bausmės yra numatytos už nusikaltimų padarymus. Nejaugi galvojate, kad jis, apimtas pykčio, emocijų ir nesuvokdamas tikrovės, atsistoja, griebia vaikus ir neša juos prie šulnio, kai staiga, kaip žaibas iš giedro dangaus, šauna jam į galvą mintis, kad jei jis juos sumes į šulnį, tai jie gali mirti, o jam bus skirta mirties bausmė ir vidurkely jis sustoja, neša vaikus atgal į trobą, išgeria dar vieną čerką ir nulūžta patenkintas – ne dėl to, kad vaikų nenužudė, o dėl to, kad pats išvengė mirties?

Tai yra iš fantastikos srities. Jam nešaus jokia mintis ir joks žaibas iš giedro dangaus jo kiaurai nepervers. Darydamas nusikaltimą jis elgiasi ne kaip žmogus, o kaip žvėris, kurio vienintelis tuometinis tikslas yra panaikinti jį erzinantį dirgiklį.

Jeigu nori įvesti mirties bausmę dėl to, kad nori keršto, nori, kad nusikaltėlis kentėtų labiau, nei kentėjo jo aukos, tai geriausiai būtų įvesti mirties bausmę, kurios metu nenaudėlis ilgai kęstų skausmą. Reikėtų jį kankinti kelias valandas, o gal net paras. Tuomet visi pajustume pasitenkinimą ir galbūt ramybę viduje. Kuo didesnes kančias nusikaltėlis kentės, tuo lengviau bus mums, nes mes norime keršto, kuris yra viena iš didžiausių žmogaus nuodėmių.

Emocijų apimti žmonės gali pridaryti daug blogų dalykų, tačiau sprendžiant rimtus reikalus visada reikia vadovautis šaltu protu. Mirties bausmė neišspręs girtuokliavimo problemų. Mirties bausmė neatgrasins nusikaltėlių nuo nusikaltimų. Mirties bausmė neišgydys psichiškai nesveikų žmonių. Manau, kad Lietuvoje yra sukurtos visos priemonės kovai su blogybėmis, tačiau tos priemonės nėra Tinkamai ir iki Galo Taikomos Praktikoje. Juk kaip galima paaiškinti TAI: „Visi žinojo, kad jis agresyvus, muša žmoną, prageria šeimos pinigus. Kentėjo visa šeima. Nelaimės laukėme kiekvieną dieną“?

Kiekvienais metais šis straipsnis tampa vis aktualesnis ir aktualesnis. 2016 m. minia reikalavo mirties bausmės metų pradžioje. 2017 m. minia

06

Žmonės sako, kad šaukštas deguto statinę medaus sugadina. Tą patį būtų galima pasakyti apie darbuotojus. Jeigu kolektyve atsirado darbuotojas – vaikščiojanti problema, tai jis savo destruktyviais veiksmais ir pasisakymais neigiamai veiks visą kolektyvą. Faktiškai darbai sulėtėja, atsiranda paskalų, intrigų ir niekam nereikalingos įtampos.

Probleminis darbuotojas yra didžiausia problema kolektyve. Paklausiau pažįstamų verslininkų, kas jiems yra probleminis darbuotojas. Gavau atsakymus, kuriais dalijuosi su jumis.

 „Nėra probleminių darbuotojų. Yra geras arba blogas darbuotojas.“
 „Probleminis darbuotojas yra nekontroliuojamas darbuotojas, kuris daro neigiamą įtaką kolektyvui.“

„Tai darbuotojas, kurį sunku atleisti.“

http://www.alfa.lt/straipsnis/16315192/vaiksciojanti-problema-kolektyve-ka-daryti

Žmonės sako, kad šaukštas deguto statinę medaus sugadina. Tą patį būtų galima pasakyti apie darbuotojus. Jeigu kolektyve atsirado darbuotojas –