Kokius Tyrimus Žmogaus Atžvilgiu Atlieka mūsų Teisėsaugos Institucijos?
Mūsų Konstitucija gina žmogaus privatų gyvenimą. Ji teigia, kad žmogaus privatus gyvenimas yra neliečiamas. Informaciją apie žmogaus privatų gyvenimą galima rinkti tik motyvuotu teismo nutarimu. Visais kitais atvejais tokios informacijos rinkimas yra neteisėtas ir nusikalstamas.
Tačiau Konstitucija Konstitucijai, o gyvenimas teka savo realia vaga. Į žmogaus privatų gyvenimą kišasi ir apie jį informaciją renka kas tik netingi: aštuonios teisėsaugos struktūros, begalė privačių verslo struktūrų bei užsienio šalių žvalgybos ir kitos organizacijos. Šiandien skaitytojus supažindinsiu su tyrimais, kuriuos žmogaus atžvilgiu atlieka Lietuvos teisėsaugos institucijos.
Taigi Lietuvoje šiuo metu teisėsaugos struktūros gali atlikti tris tyrimus: ikiteisminį, kriminalinės žvalgybos ir žvalgybos. Teisėsaugos struktūra pradeda tikslinį tyrimą, jam atlikti skiria pareigūnus, kurie dieną naktį galvoja tik apie tyrimą, jo tikslus ir uždavinius ir kaip greičiau juos pasiekti, pareigūnai parengia veiksmų planą ir jį įgyvendina. Jie klausosi telefoninių pokalbių, fiziškai seka žmogų, peržiūri jo kompiuterius, slaptai įeina į žmogaus gyvenamąjį būstą, automobilį ir ten įtaiso pasiklausymo prietaisus, verbuoja žmogaus draugus, pažįstamus ir su jų pagalba renka informaciją apie jį. Jie naudoja aibę slaptų ir neslaptų priemonių.
Ikiteisminis tyrimas. Šis tyrimas yra reglamentuotas Baudžiamojo proceso kodekse ir Baudžiamajame kodekse. Kiekvienas šio tyrimo žingsnis yra išsamiai aprašytas įstatymuose. Pagrindinis šio tyrimo tikslas – kuo greičiau surinkti įrodymus apie asmens padarytą nusikaltimą. Visas tardytojo darbas yra nukreiptas į įrodymų surinkimą. Ikiteisminis tyrimas turi savo logišką pabaigą. Visa jo metu surinkta, užfiksuota ir uždokumentuota informacija keliauja į teismą, kur teisėjas sprendžia, ar asmuo yra kaltas, ar ne. Ikiteisminis tyrimas yra visapusiškai kontroliuojamas. Apie jį žino visi. Jame aktyviai dalyvauja teisėjas, kaltintojas, advokatas, nukentėjusysis, liudytojai. Visi jie stebi, žiūri ir seka, ar nėra padarytų pažeidimų, ar viskas daroma pagal įstatymo reikalavimus. Kiekvienas pažeidimas iš karto yra fiksuojamas ir užprotestuojamas. Kadangi tyrimo visi žingsniai yra išsamiai aprašyti įstatymuose, tai visi žino, kas yra gerai, o kas yra blogai.
Kriminalinės žvalgybos tyrimas. Šio tyrimo tikslas yra uždokumentuoti ir užfiksuoti asmens galimai daromą nusikalstamą veiką. Šis tyrimas dažniausiai yra naudojamas nusikalstamos grupuotės ir atskirų jos narių veiklai tirti. Jeigu iš karto šių asmenų atžvilgiu pradėsi ikiteisminį tyrimą, tai nusikaltėliai viską sužinos ir nutrauks veiklą, o visus savo nusikalstamos veiklos įrankius giliai paslėps arba jų atsikratys. Tardytojams bus sunku arba neįmanoma įrodyti nusikaltimo. Todėl sunkiais ir sudėtingais atvejais yra naudojamas kriminalinės žvalgybos tyrimas. Jis taip pat turi logišką pabaigą. Visa surinkta, užfiksuota ir uždokumentuota informacija apie nusikalstamos grupuotės veiklą yra perduodama prokurorui, jos pagrindu yra pradedami ikiteisminiai tyrimai. Kriminalinės žvalgybos tyrimą galima pavadinti slaptu tyrimu. Jis nėra viešas. Apie jo buvimą, eigą, renkamą informaciją žino tik siauras teisėsaugos pareigūnų ratas. Kriminalinės žvalgybos tyrimo veiklos kontrolė yra pakankama, tačiau nevisiškai. Dėl ne visai pakankamos kontrolės mechanizmo atsiranda galimybės ir sąlygos pareigūnams piktnaudžiauti savo pareigomis. Reikalinga sukurti papildomus kontrolės mechanizmus, kad šalies pilietis, gyventojas būtų užtikrintas savo privataus gyvenimo saugumu ir apsaugotas nuo nusikaltėlių siautėjimo. Kriminalinės žvalgybos tyrimas yra reikalingas ir būtinas.
Žvalgybos tyrimas. Dabar pabandysiu paaiškinti jums tai, ko nesuprantu ir nežinau, kas tai per daiktas ir su kuo jis valgomas. Esu įsitikinęs, kad nesupranta ir patys saugumiečiai, ką jie daro, ko siekia ir koks yra galutinis jų darbo rezultatas. Manau, kad žvalgybos ir kriminalinės žvalgybos tyrimas turi būti vienas ir tas pats. Tačiau…
Žvalgybos tyrimą reglamentuoja slaptos instrukcijos. Žvalgybos tyrimo metu pareigūnai gali atlikti visus įstatymuose numatytus slaptus ir neslaptus informacijos rinkimo veiksmus. Žvalgybinio tyrimo pagrindinis tikslas – nežinomas. Skaitydamas Žvalgybos įstatymą, supranti, kad toks tyrimas gali būti atliekamas bet kurio žmogaus atžvilgiu. Jeigu saugumietis sužino, kad asmuo važinėja į Rusiją, tai asmuo, saugumiečio sprendimu, gali kelti grėsmę ir jo atžvilgiu galima atlikti žvalgybinį tyrimą ir rinkti informaciją apie asmens privatų gyvenimą. Šio tyrimo pabaiga – neaiški ir nesuprantama. Tyrimas yra atliekamas dėl tyrimo, t. y. yra renkama informacija apie žmogaus privatų gyvenimą, jo darbinę ir visuomeninę veiklą. Kas ir kada nusprendžia, kad jau užteks tirti? Kas ir kada nusprendžia, kad tas ar kitas pilietis kelia grėsmę ir jo atžvilgiu reikia pradėti tyrimą? Kas tokias ypatingas galias turi? Tautos atstovai tokio klausimo net nenagrinėjo, net nebandė sureglamentuoti įstatymais. Svarbiausias klausimas dėl šio tyrimo yra tai, kad yra visiškai neaišku, kur ir kokiais tikslais yra naudojama surinkta informacija. Aišku viena, kad jos pagrindu tikrai nėra pradedami ikiteisminiai tyrimai, ir jų tyrimo objektas nėra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Šis tyrimas neturi jokios išorinės kontrolės mechanizmo. Turi tikėti tuo ką pasakė saugumiečiai. Niekas neturi teisės patikrinti, ar jie sako tiesą, ar nepažeidinėja įstatymų, ar nepiktnaudžiauja tarnyba.
Ikiteisminis ir kriminalinės žvalgybos tyrimai yra aiškūs, suprantami ir kontroliuojami. Žvalgybinis tyrimas yra nesuprantamas, neaiškus ir nekontroliuojamas. Žvalgybinis tyrimas pats savaime kelia grėsmę žmogaus privačiam gyvenimui.
Alfa.lt
Mūsų Konstitucija gina žmogaus privatų gyvenimą. Ji teigia, kad žmogaus privatus gyvenimas yra neliečiamas. Informaciją apie žmogaus privatų gyvenimą galima