Naujienos

Ar Putinas sekė D.Trumpą?

Ar žinote, kad  Rusijos prezidentas V.Putinas griežtai paneigė, kad Rusijos specialiosios tarnybos turi surinkę kompromituojančią medžiagą apie JAV išrinktąjį prezidentą D.Trumpą.

„Yra visiška tiesa tai, kad kai Trumpas lankėsi Maskvoje – aš nepamenu kada, prieš keletą metų – tai jis nebuvo politikas. Mes nežinojome jo politinių ambicijų. Jis buvo eilinis verslininkas, vienas iš turtingiausių Amerikos žmonių. Nejaugi jūs galvojate, kad mes turime pakankamai specialiųjų pajėgų sekti kiekvienam Amerikos milijardieriui? Aišku, kad ne. Tai yra visiška nesąmonė.“- teigė V.Putinas.

Ar jūs tikite jo žodžiais? Aš jau seniai nebetikiu. Nesiaiškinsime motyvų kodėl Putinas viešai prabilo apie Trumpo dosjė  prieš pat D.Trumpo inauguracija. Gal čia įdomumo nelabai yra. Geriau pakalbėkime apie tai, kad Rusijos specialiosios tarnybos nežinojo apie D.Trumpo ambicijas. Neseniai rašiau straipsnį apie tai, kaip Čekoslovakijos saugumas kartu su Sovietų Sąjungos KGB sekė D.Trumpą, kiekvieną jo žingsnį. Jie sekė Amerikos verslininką. Kodėl? O gi todėl, kad jis buvo ir yra labai įtakingas ir turi ryšių su įtakingiausiais Amerikos verslininkais bei politikais. Tai kaip jis gali būti neįdomus Rusijos specialiosioms tarnyboms?

Čekoslovakijos ir KGB saugumiečiai sužinojo, kad D.Trumpas jau tuomet buvo įkalbinėjamas dalyvauti prezidento rinkimuose ir jis neatmetė šios minties iš karto. Jis nuolat palaikė ryšius su politikais, finansavo juos. Ir dabar sakyti, kad Rusijos žvalgyba nežinojo apie D.Trumpo ambicijas tapti JAV prezidentu yra daugiau nei absurdiška.

Dabar apie teiginį, kuriame yra kalbama, kad Rusijos specialiosios tarnybos nesivaiko kiekvieno Amerikos milijardieriaus. Amerika Rusijos akimis žiūrint į priešas numeris vienas. Amerikos verslininkai yra įtakingi ir nuolat palaikantys ryšius su politikais bei darantys jiems įtaką. Amerikos milijardieriai yra itin jautrios ir svarbios informacijos nešiotojai. Jie Rusijos žvalgybai būtų naudingi dviejose kryptyse: informacijos rinkimui bei įtakos darymui. Ir yra visiškai kvaila, kad į Maskvą ar kitą Rusijos miestą atvykęs Amerikos milijardierius nedomintų Rusijos specialiųjų tarnybų. Patikėkite, dirba ne tik to miesto visas FSB skyrius, bet jam į pagalba iš centro atvyksta visas būrys saugumiečių. Jie sutikti milijardierių pradeda ruoštis prieš mėnesį, viską apgalvoja, viską apsprendžia, viską bando prognozuoti ir kontroliuoti. Jei taip nebūtų, jei kurio nors miestelio FSB skyriaus vadovas nekreiptų dėmesio į atvykusį Amerikos verslininką ir tuo labiau milijardierių, tai tas vadovas FSB daugiau nei dienos neišdirbtų. Būtų išspirtas dėl kompetencijos stokos arba net už valstybės išdavystę neva bandęs nuslėpti amerikiečio kontaktus, buvimo vietas, ketinimus, pokalbio turinius ir t.t.

Taigi pasilieku prie savo išvados – Rusijos prezidentas V.Putinas meluoja, o jei jis meluoja, tai reiškiasi, kad, greičiausiai, Rusija turi rimtos kompromituojančios informacijos apie D.Trumpą.

Ar žinote, kad  Rusijos prezidentas V.Putinas griežtai paneigė, kad Rusijos specialiosios tarnybos turi surinkę kompromituojančią medžiagą apie JAV išrinktąjį prezidentą

Vyksta Žmonių Mulkinimas

Prabudau anksti ryte, pramerkiau akis ir pirma mintis į galvą trenkė: Kildišienė naudojasi Karbauskio įmonės automobiliu. Oi, oi, oi kokia didelė problema užkrito ant Lietuvos. Gėda prieš visą pasaulį.

Prisiminiau, kaip vakar mokesčių inspekcijos atstovai mušėsi kumščiais į krūtinę ir sakė: tirsim ir Karbauskio įmones, ir patį Karbauskį, ir Kildišienę, ir jos motiną, ir visą giminę. Žurnalistai nuo pat ryto sekioja Kildišienę ir fiksuoja kiekvieną jos pakaušio pasikasymą, tuomet užpuola klausimais: Kodėl kaseis? Kodėl kaseis ne taip kaip kiti kasosi? O po kelių minučių viską siunčia į eterį. Prezidentūra didelį rūpestį parodė, piršteliu pagrūmojo ir liepė visiems aiškintis ir išsiaiškinti,kad daugiau tokių baisių dalykų nebūtų. Dabar Lietuva, jos valdžia, teisėsauga, mokesčių inspekcija, kovotojai su morale ir visas būrys samdytų žurnalistų parodys pasauliui, kaip Lietuva kovoja su korupcija, kokia ji yra skaidri, atvira ir griežta piktnaudžiautojams. Elgesys lyginai toks pat, kai yra pagaunamas eilinis kelių policininkas, kuris paėmė kyšį ir juo nepasidalino su vadovybe, kuris nepriklauso Kyšių Ėmimo Sistemai. Oho kaip tuomet kenčia policininkas. Visą valdžios ir teisėsaugos jėgą pajunta.

O tuo tarpu kai Seimas, atlikęs tyrimą ir jo dauguma patvirtinusi išvadas, pripažino,kad galimai buvo iššvaistyti 280 milijonų litų konsultacijoms ir teisinėms paslaugoms pirkti, tai ai, anokia čia problema, niekas į tai nereaguoja, nei prokuratūra,kuriai medžiagą nusiuntė Seimas ir prašė išsiaiškinti, nei STT, nei Prezidentūra domėjosi ir rūpinosi, nei žurnalistų būrys. Tyla. Anokia čia problema.

Kai gamtinių dujų terminalo studiją atliko privati B.Lubio įmonė ir už ją sumokėjo 2 milijonus litų, o valstybinė įmonė AB, Klaipėdos nafta, kuriai vadovavo dabartinis Susisiekimo ministras R.Masiulis už studiją sumokėjo 34 milijonus ir Seimas bandė aiškinti kaip ir kodėl taip gavosi, tai niekas jam nieko neaiškino, nusispjovė į parlamentarus. Anokia čia problema, niekam ji neįdomi. Žurnalistai net piršto nepajudino.

Dvigubi standartai ir žmonių mulkinimas kovoje dėl valdžios – kitokia išvada niekaip galvoje nesusiformuoja, o yra sakoma, kad rytais protas dirba geriausiai. Reiškiasi kitokia išvada ir nesusiformuos.

Prabudau anksti ryte, pramerkiau akis ir pirma mintis į galvą trenkė: Kildišienė naudojasi Karbauskio įmonės automobiliu. Oi, oi, oi kokia

Valstybės Valdymo ir Užvaldymo Schemos

Dar kartelį pakartosiu šį straipsnį, nes jis kaip niekad yra aktualus, nes atskleidžia ir parodo kas valdo valstybę, kas kontroliuoja finansinius srautus, tas valdo ir kontroliuoja žiniasklaidą, kuri formuoja visuomenės nuomonę, nuo kurios priklauso rinkimai, politikų ir valdininkų vertinimai. Valstiečiai šiai įtakos grupei atidavė energetiką, finansų ir susisiekimo ministerijas, o tai reiškiasi, kad atidavė valstybės valdymą ir savo kaip politinės partijos likimą. Daugiau nėra ką nei pridurti, nei atimti.

Lietuvos Respublikos Tautos atstovai Seime patvirtino A.Skardžiaus laikinosios komisijos išvadas. Jos – bauginančios. LR Seimo laikinoji komisija atskleidė ir parodė visuomenei, kaip naujai susiformavusi interesų grupė įsitvirtino energetikos ir finansų sektoriuose. Seimas išvadas patvirtino ir viešai paskelbė. Tas, kas nori, tas, kas yra suinteresuotas, ir tas, kuriam rūpi Lietuvos valstybė, gali su šiomis išvadomis susipažinti (ČIA).

Išsamiai susipažinau su jomis ir aš. Perskaičiau vieną kartą, perskaičiau dar kartą, viską susidėliojau, permąsčiau ir štai kokį vaizdą pamačiau. Dalinuosi juo su jumis.

Prieš jį pateikdamas noriu pabrėžti, kad mano išvados yra darytos iš informacijos, kurią radau viešojoje erdvėje: oficialūs LR Seimo dokumentai, politikų, valdininkų pasisakymai, ekspertų įvertinimai. Suprasdamas, su kokia jėga susiduriu, iš anksto sakau, kad ši schema ir jos paaiškinimas yra mano nuomonė. Kaip yra tikrovėje, privalo įrodyti pareigūnai atlikdami ikiteisminius tyrimus bei teisėjai priimdami nuosprendžius. Tačiau, kaip matome dabar, teisėsauga ir visi kiti tyli: neva jokio tyrimo ir jokių išvadų nebuvo.

Įtakos ir valstybės užsakymų schema:

1. Juodos rodyklės rodo įtaką. Mėlynos rodyklės rodo valstybės užsakymus ir pinigų judėjimą.

2. Interesų grupę sudaro šios kompanijos: advokatų kontora „LAWIN“, audito ir konsultacinė bendrovė „Ernst&Young“, advokatų kontora „Tark Grunte Sutkienė“.

3. Įtaka galimai yra daroma dviem būdais: (a) per valdžios žmones – yra nurodoma (rekomenduojama) priimti konkrečius sprendimus arba sudaryti sutartis su tokia ir tokia kompanija; (b) per savus žmones – interesų grupė į svarbiausius valstybės įmonių valdymo organus (stebėtojų tarybą, valdybas, administracijas) skiria savo ar su ja susijusius žmones (V.Vasiliauskas – finansų sistema, D.Misiūnas – elektros energetika, R.Masiulis – dujų terminalas bei nafta). Kalbama, kad įtakos grupės kompanijų struktūros yra lygiai tokios pat kaip valstybės aparato. Galima pajuokauti, kad šios struktūros ir yra tikrosios valstybės valdymo struktūros, nes jose priimami svarbūs valstybei sprendimai. Taip pat yra kalbama, kad teisininkų kontoros „LAWIN“ darbuotojas konservatorių valdymo laikais turėjo savo kabinetą Vyriausybės patalpose. Matyt, kontroliavo Vyriausybės darbą bei prižiūrėjo, kad viskas būtų daroma taip, kaip yra numatyta ir nuspręsta.

4. Įtakos grupės tikslas – valstybės ir valstybės įmonių užsakymai. Kuo didesni ir kuo daugiau užsakymų, tuo geriau. Nesvarbu ar jie valstybei yra naudingi. Svarbu, kad jie yra naudingi interesų grupei. Todėl yra prigalvojama daug įvairių reformų, restruktūrizacijų, sujungimų ir išskyrimų, studijų, teisminių ginčų, tyrimų ir taip toliau, ir panašiai. Šiuo metu yra atliekamas ne vienas ikiteisminis tyrimas dėl įstatymų pažeidimų vykdant viešuosius pirkimus. Šios grupės taip pat atstovauja privačių verslo kompanijų interesams. Verslininkai žino, kur ir į ką reikia kreiptis norint išspręsti problemą, susijusią su valstybe ar teismais.

Interesų grupės apsaugos sistemos schema:

1. Juodos rodyklės rodo apsaugą. Mėlynos rodyklės rodo sutartis ir pinigų judėjimą.

2. Dalis politikų, arba formuojama „Vieningoji Lietuva“, saugo ir gina interesų grupę nuo nekontroliuojamų politikų kenksmingų grupei sprendimų priėmimo, įstatymų pataisų, parlamentinių tyrimų. Politikai saugo ir vykdo interesų grupės nurodymus (pageidavimus, rekomendacijas) siekdami valdžios ir įtakos arba bijodami prieštarauti, nes patys yra prisidirbę.

3. Teisėsauga saugo interesų grupę nuo nekontroliuojamų teisėsaugos pareigūnų, nuo kriminalinės žvalgybos tyrimų, nuo ikiteisminių tyrimų. Kalbama, kad Valstybės saugumo departamento generaliniam direktoriui buvo nurodyta nekišti nosies į energetikos ir finansų sektorių. STT šiose srityse taip pat tyrimų neatlieka, nes motyvuoja tuo, kad čia yra ne valstybės biudžeto pinigai. VSD, STT, FNTT, Policijos, Prokuratūros vadovai yra priklausomi nuo Prezidentūros. Jų likimas yra sprendžiamas Prezidentūroje. Šiandien esi turtingas ir sąlygiškai gerbiamas vadovas, rytoj – žmogus be darbo, su didelėmis problemomis ir gatvėje. Yra dėl ko stengtis.

4. Teisėjai priima galutinius nuosprendžius, kurie lemia fizinio ar juridinio asmens likimą. Teisėjai yra priklausomi nuo Prezidentūros. Jų likimas yra Prezidentūros rankose.

5. Žiniasklaida saugo interesų grupę nuo visuomenės. Ji grupei naudinga linkme formuoja visuomenės nuomonę. Ji kuria virtualų pasaulį, kuriame apgyvendina visuomenę. Šio pasaulio šviesas piešia tie, kurie užsako muziką. Mūsų žiniasklaida yra itin finansiškai pažeidžiama. Todėl dėl didelio užsakymo ir pelningo kontrakto ji darys viską, kad jį pasirašytų ir jo neprarastų. Šia žiniasklaidos silpnybe puikiai naudojasi interesų grupė. Ji nurodo energetikos, finansų-kredito sektoriaus įmonėms bei valstybės institucijoms sudaryti sutartis su konkrečiomis visuomenės informavimo priemonėmis. Valdžia sugalvojo ir įgyvendino du įrankius, kurie padeda jai sutramdyti ir valdyti žiniasklaidos priemones. Pirmasis įrankis: konservatoriai naktinės reformos metu nubraukė žiniasklaidai mokestines lengvatas. Visos jos susidūrė su dideliais finansiniais sunkumais, o kai kurios jų bankrutavo. Dėl kontrakto jos yra pasirengusios rašyti bet ką arba nutylėti interesų grupei nenaudingus dalykus. Šios pastangos ryškiai matyti viešojoje erdvėje. Antrasis įrankis: Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija ir jos priimami drakoniški sprendimai. Jeigu ši komisija leidinį priskyrė profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų kategorijai, leidėjas praranda teises į mokestines lengvatas, į valstybės dotacijas, taip pat praranda teises dalyvauti valstybės įmonių bei institucijų organizuojamuose konkursuose. Faktiškai komisijos sprendimas gali finansiškai sužlugdyti net patį stipriausią ledinį.

Nekaltinu verslininkų, kurie prisitaiko prie verslo sąlygų. Jeigu jie turi progą pasinaudoti jiems iš dangaus nukritusia galimybe, jie ja ir pasinaudos. Taip pasielgtų kiekvienas normaliai mąstantis žmogus. Kaltinu juos tik tuo, kad jie pradeda prarasti padorumo ribas ir tampa itin gobšūs. Saikas yra geras dalykas.

Nekaltinu žiniasklaidos ir žurnalistų, kurie siekdami išgyventi, išlikti, sutinka su jiems diktuojamomis sąlygomis. Jie neturi didelio pasirinkimo: arba paklusti, arba eiti į gatvę.

Kaltinu valstybės aukščiausius vadovus (biurokratus ir politikus), kurie privalo dirbti žmonėms, Tautai, kurie privalo jiems tarnauti, kurie, priimdami sprendimus, visų pirma turi atsižvelgti į visuomenės interesus, o ne į interesų grupės. Tauta jiems suteikė išskirtines teises ir galias valdyti valstybę. Tauta jais pasitikėjo, o jie…

Yra sakoma: jeigu sugebėsi perimti ir kontroliuoti valstybės finansinius srautus ir žiniasklaidą, tapsi realiu valstybės vadovu.

Dar kartelį pakartosiu šį straipsnį, nes jis kaip niekad yra aktualus, nes atskleidžia ir parodo kas valdo valstybę, kas kontroliuoja

Kelios Mintys apie Karbauskį

Kodėl taip stipriai yra puolamas R. Karbauskis?

• Todėl, kad vyksta arši kova „po kilimu“ ir „virš kilimo“ dėl įtakos svarbiausioms ekonominėms sritims, dėl didžiausių finansinių srautų kontrolės, dėl įtakos teisėsaugos struktūroms. Viena įtakos grupė, pavadinkime ją prezidentine, siekia psichologiškai palaužti R.Karbauskį ir priversti jį paklusti arba nors nusiraminti ir atsisakyti savo ambicijų bei ketinimų. Šiuo metu R.Karbauskis yra gana įtakingas asmuo. Jis sprendžia kaip turi balsuoti Seimas, kokius tyrimus atlikti, į ką dėmesį kreipti. Jis ir jo įtaka yra pavojinga kitoms įtakos grupėms. Nenustebsiu, jei už savaitės ar mėnesio teisėsaugos struktūra, visiškai nesvarbi kokia, pradės ikiteisminį tyrimą (us) R.Karbauskio įmonių atžvilgiu;
• Todėl, kad puldami R.Karbauskį ir jo bendražygius dėl ,sakyčiau, menkaverčių dalykų, valdžia nori nukreipti visuomenės dėmesį nuo rimtų ir tikrų problemų: spartaus maisto, degalų ir paslaugų kainų kilimo, mokesčių didėjimo, mirusiųjų pensijų negrąžinimo našliams. Tegu liaudis nuolat ginčijasi dėl Kildišienės mokslų, automobilio, kailinių, aistrų, o ne dėl kainų didėjimo ir gyvenimo lygio bei kokybės spartaus kritimo.

R.Karbauskio silpnybės:

• Jo vadovaujamoje Seimo frakcijoje yra labai daug nepatyrusių politikų, kurie dažnai, tai yra natūralu, daro klaidas. Jie vis dar mokosi, aiškinasi. Tačiau šiuos politikus ir jų klaidas galima nuolat eskaluoti, kelti jas į viešumą, juoktis iš jų ir tyčiotis bei visą frakciją smerkti, kaip nekompetentingą ir netikusią;
• Jo vadovaujamoje Seimo frakcijoje yra labai daug žmonių, kurie turi skirtingų interesų. Juos vienija tik viena gija – bendras kartu su R.Karbauskio partija atėjimas į Seimą. Ir viskas. Juos lengva po vieną „medžioti“, verbuoti, vilioti, siūlant jiems įvairių saldainių ar protingai pagrasinant atskleisti kokius nors nemalonius dalykus. Manau, kad jau dabar vyksta darbas nukreiptas į frakcijos skaldymą;
• Karbauskis ir S.Skvernelis yra du visiškai skirtingi pasauliai su skirtingais interesais. Kol kas mes ryškių skirtumų nematome, tačiau, manau, kad ateity jie išlys ir vienam bei kitam teks pasirinkti. Mano galva, ir tai yra mano asmeninė nuomonė, Skvernelis yra daugiau prezidentės žmogus, o ne R.Karbauskio. Jis gali tapti asmeniu, kuris paskui save iš valstiečių frakcijos išves nemažą dalį narių.
• Karbauskis neturi savo laikraščio, naujienų portalo, televizijos. Dabar, faktiškai, visi yra nusistatę prieš jį ir „varo“ ant jo ir jo partijos. Visi. Neilgai truks žmonėms suformuoti tokią nuomonę, kad valstiečių partija atsidurs ten kur šiuo metu yra darbiečiai, paksininkai, socdemai, liberalai-sąjūdiečiai t.y. užribyje arba beveik užribyje. Jie liko be dantų, be įtakų, be pinigų, be ambicijų tik su nuolatine šypsena ant veido.
• Meilės reikalai, šeima. Ši tema lieka tamsoje ir tai nervina žmones, juos domina, jaudina. Žmonės norėtų sužinoti daugiau. Tai sudaro galimybę jo priešininkams manipuliuoti padėtimi, nuolat ją eskaluoti, pastoviai apie ją kalbėti.
• Jo verslo ryšiai su Rusijos verslininkais bei aukšto rango valdininkais. Ši tema niekada nesitrauks iš viešumos. Oponentai ją prie kiekvienos progos trauks ir baugins žmones, nors žmonių šia tema neišgąsdinsi. Per daug ji yra nuvalkiota.

R.Karbauskio stiprybės:

• Jis kol kas yra itin įtakingas. Jis valdo Seimą, o Seimas Lietuvoje yra aukščiausioji valstybės valdžia. Jis šiuo metu gali beveik viską, nes jo rankose yra itin stiprus valstybės valdymo įrankis;
• Jis yra turtingas ir nepaperkamas. Pinigų turi pakankamai. Jis tau jų gali pasiūlyti, o ne tu jam. Taigi papirkimui nepasiduos ir neatsiduos. Dažniausiai politikai paslysta ant godumo jausmo;
• Jis turi puikių gebėjimų valdyti žmones, moka įtikinti juos, geba spręsti konfliktines situacijas. Tai yra labai svarbūs dalykai bendraujant su žmonėmis. Jei tokių gebėjimų neturėtų, tai nebūtų išauginęs šimtamilijoninės vertės verslo.

Manau, kad R.Karbauskio laukia R.Pakso, V.Uspaskicho, A.Butkevičiaus likimas. Jis nesugebės atsispirti prezidentės įtakos grupei. Paprasčiausiai laiko jau nėra. Paprasčiausiai jis jau užleido pagrindines pozicijas vyriausybėje. Paprasčiausiai jis visą savo laiką šiuo metu jau skiria menkaverčiams aiškinimams dėl Gretos.

Norint išlaikyti įtaką jam reikia stiprinti komandą Seime, nežiūrint į nieką stiprinti savo kolektyvą, padaryti jį vieną nuo kito priklausomą, vieningą ir turintį aiškius tikslus bei uždavinius. Žmones būtina „užvesti“ bendram darbui, bendrų tikslų siekimui, uždavinių sprendimui. Kiekvienas turi pajusti savo, kaip Seimo nario, vertę. Nei vienas Seimo kanceliarijos, ar vyriausybės, ar valstybės įstaigos biurokratėlis, ar žurnalistas, ar politologas, ar verslininkas negali nurodinėti kaip turi dirbti Seimo narys. Dirbkite taip kaip išeina. Svarbiausia yra siekti tinkamų ir aiškių tikslų. Nors ir sunkų būna juos pasiekti, bet kai sieki, tai visada pasieki.

Kokia mums, rinkėjams, nauda iš begalo protingų, be krašto išmintingų, žinančių anglų kalbą ir kartais kitas, gebančių gražiai kalbėti per radiją ar televiziją, mokančių dėstyti savo mintis žodžiu ir raštu, sugebančių perskaityti įstatymus ir juos suprasti, jei jie dirba ne mums, o sau ir savo klano asmeniniams interesams. Kokia mums iš to nauda?

Kodėl taip stipriai yra puolamas R. Karbauskis? Todėl, kad vyksta arši kova „po kilimu“ ir „virš kilimo“ dėl įtakos svarbiausioms

Šnipas, kurio Svajonė Tapti Šnipu Neišsipildė

Pasirodo, kad pasaulyje yra demokratinių šalių, kurios bando gaudyti šnipus ir kartais juos pagauna, o ne tik stebi grėsmes ir žvalgosi aukštai užlipę ant kalno. Žvalgytis gali kiekvienas, tačiau pagauti šnipą reikia turėti ne tik didelių ambicijų, noro, bet ir proto.

Šiame straipsnyje pateiksiu JAV piliečio Bryano Underwoodo istoriją. Šiais metais pavasarį JAV federalinis teismas pripažino B. Underwoodą kaltu dėl bandymo šnipinėti užsienio valstybei ir nuteisė devynerių metų laisvės atėmimu.

Ši istorija mums įdomi tuo, kad ji yra šviežia, ką tik įvykusi, ir tuo, kad mes iš jos padarysime kelias išvadas ir jomis bandysime vadovautis. Kaip yra sakoma, išminčius mokosi iš kitų klaidų.

Prieš pradėdamas dirbti Kinijoje B. Underwoodas išklausė specialų kursą ir instruktažą. Jų metu ekspertai išaiškino, kokios grėsmės gali kilti jam ir pastatams, kas jais domisi, kokias priemones gali panaudoti priešininkai, kaip jie verbuoja, kaip specialiai įtraukia amerikiečius į įvairias provokacijas ir kaip viso to išvengti. Specialistai paruošė B. Underwoodą darbui, apmokė jį, patikrino, suteikė leidimą dirbti su valstybės paslaptimi ir išsiuntė į Kiniją.

Iš pradžių viskas klostėsi gerai. Atlyginimas geras, darbas taip pat. B. Underwoodas papildomai pradėjo žaisti akcijų biržoje. Jis pirko ir pardavinėjo akcijas.

2011 m. pradžioje JAV teisėsaugos struktūros užverbavo B. Underwoodą ir padarė jį savo agentu. Niekur nėra informacijos, kokiai struktūrai slaptai dirbo B. Underwoodas ir kokias užduotis vykdė. Viešoje erdvėje galima rasti tik tai, kad jį užverbavo oficialios JAV teisėsaugos struktūros. Tai nieko nuostabaus, taip vyksta kiekvienoje šalyje. Kiekvienos šalies slaptosios tarnybos, siekdamos spręsti jiems suformuotus uždavinius, verbuoja ir agentais paverčia savo šalies piliečius. Taip atsitiko ir su B. Underwoodu.

2011 m. pavasarį B. Underwoodui nepasisekė. Jis akcijų biržoje prarado didelę sumą pinigų – susidūrė su finansinėmis problemomis. Kaip jas išspręsti? Ką daryti? Jo galvoje sukosi įvairių minčių tol, kol jis savo jų sraute atrado sprendimo variantą.

B. Underwoodas nusprendė parsiduoti Kinijos valstybės saugumo ministerijai. Jis sąmoningai nusprendė tapti šnipu. Už informaciją, t. y. nuotraukas, leidimus, schemas ir kitą, jis tikėjosi iš kinų saugumo gauti nuo 3 iki 5 milijonų JAV dolerių. Galvoje greitai gimė veiksmų planas, kurį pradėjo įgyvendinti.

Iš pradžių parašė laišką kinų saugumiečiams. Jis teigė, kad yra toks ir toks, kad saugo svarbų JAV valstybės objektą, kad slaptai dirba kitai JAV tarnybai, kad yra pasirengęs dirbti jiems. Aišku, už atitinkamą atlygį. Tokį biznio planą jis sukūrė, surašė ir bandė perduoti kinų saugumiečiams.

Jis niekur toli nevažiavo. Nuvažiavo į tame pačiame mieste esantį kinų valstybės saugumo ministerijos padalinį. Tačiau susidūrė su problema. Ministerijos pastato apsaugos karininkas neleido jam įeiti į pastatą, neišklausė jo, liepė dingti iš akių.

Tuo metu B. Underwoodas sugalvojo kitą laiško įteikimo planą. Jis atskleistą laišką paliko savo bute ant stalo. Jis žinojo arba įtarė, kad kartas nuo karto kinų saugumiečiai slapta įeina į amerikiečių gyvenamąsias patalpas ir viską detaliai apžiūri. Bryanas tikėjosi, kad kinai suras laišką ir susisieks su juo.

Laikas ėjo, tačiau niekas jo niekur nekvietė. B. Underwoodas nesėdėjo rankų sudėjęs ir netinginiavo. Jis aktyviai rengėsi susitikti su kinų saugumiečiais. Slapta įsinešė fotoaparatą į saugomą objektą ir pridarė daug nuotraukų, kurias vėliau ekspertai įvertins, kaip svarbias ir jautrias JAV nacionaliniam saugumui, kaip valstybės paslaptį sudarančias nuotraukas. B. Underwoodas nupiešė detalią schemą, kurioje išdėstė ir nurodė garso, vaizdo ir kitas apsaugos priemones. Jis nurodė silpnas apsaugos vietas ir paaiškino, kaip jas galima neutralizuoti arba apeiti. Maža to, B. Underwoodas rengėsi kinus slapta įvesti į objektą tam, kad jie galėtų įrengti pasiklausymo techniką.

B. Underwoodas rimtai rengėsi susitikimui su kinų saugumiečiais. Tačiau vietoje to jam teko susitikti su FTB pareigūnais ir atsakyti į jų užduodamus nemalonius klausimus. Pirma apklausa vyko 2011 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje. Apklausos metu B. Underwoodas melavo FTB pareigūnams. Jis sakė, kad kontaktų su kinų saugumiečiais ieškojo dėl to, kad taip liepė JAV teisėsaugos struktūros, kurioms jis slapta dirba. 2011 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje B. Underwoodas neatlaikė spaudimo ir prisipažino, kad jis norėjo užmegzti neteisėtus ryšius su kinų saugumiečiais ir parduoti jiems už keletą milijonų dolerių JAV valstybei priklausiančią itin jautrią ir svarbią informaciją. Tai jis darė siekdamas asmeninės naudos. Trumpai tariant, Bryanas palūžo ir viską papasakojo.

Teismas neuždarė B. Underwoodo į areštinę, o už užstatą išleido į laisvę. Tačiau nurodė rugsėjo 21 dieną atvykti į teismo posėdį. B. Underwoodas taip pat įsipareigojo neišvažiuoti iš Vašingtono.

2011 m. rugsėjo mėn. 21 dieną B. Underwoodas nepasirodė teisme. Jis viešbučio kambaryje, kuriame gyveno ir laukė teismo, paliko priešmirtinį laiškelį, kuriame atsisveikino su artimaisiais. Jis bandė apgauti pareigūnus ir teismą ir tokiu būdu parodyti, kad jis neatlaikė didelės gėdos ir nusižudė.

B. Underwoodas nusipirko dviratį, kuprinę, gėrimų, maisto ir numynė į kitą valstiją. Ten sėdo į autobusą ir išvyko. Pareigūnai B. Underwoodo ieškojo kelias paras. Jį rado Los Andžele esančiame viešbutyje. B. Underwoodas su savimi turėjo dešimt tūkstančių JAV dolerių ir 80 tūkstančių japoniškų ienų. Jis, pareigūnų duomenimis, rengėsi pasinaudoti suklastotais dokumentais ir išvykti iš šalies.

JAV teismas B. Underwoodui pareiškė keturis kaltinimus. Du iš jų susiję su melagingais parodymais pirmųjų tardymų metu ir bandymu suklaidinti FTB pareigūnus. Dar du – su teismo nustatyto režimo pažeidimu ir bandymu pabėgti nuo teisingumo. Vienas iš šių kaltinimų susijęs su bandymu parduoti JAV nacionaliniam saugumui svarbią ir jautrią informaciją užsienio valstybei bei bandymu padėti užsienio vyriausybei veikti prieš JAV valstybės interesus. JAV teismas skyrė devynerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Reikia pažymėti tai, kad B. Underwoodas neperdavė slaptos informacijos kinų saugumui. Tai įvyko dėl JAV teisėsaugos struktūrų puikiai organizuotos ir suderintos bendros veiklos.

Taigi iš šios istorijos galima padaryti šias išvadas.

Pirma. Prieš leisdamas asmeniui dirbti su slaptais ir jautriais dokumentais įsitikink, ar jis yra patikimas, ar nėra pažeidžiamas. B. Underwoodas buvo pažeidžiamas – skendo skolose, jam labai reikėjo pinigų. Tokie pažeidžiami darbuotojai yra puikūs konkurento arba užsienio žvalgybos taikiniai

Antra. Niekada neturėk reikalų su iniciatyvininku. Jis yra nepatikimas. Šiandien dirbs tau, rytoj – tavo priešui. Visos pasaulio slaptosios tarnybos žino šį principą ir jo laikosi. Aišku, istorijoje yra pavyzdžių, kai iniciatyvininkai atnešdavo daug naudos. Toks buvo GRU darbuotojas O. Penkovskis. Tačiau tai išimtis iš taisyklės.

Trečia. Visi šnipinėja visus. Verslo pasaulyje šnipinėjimas tampa verslu. Jis plinta, o mastai didėja. Jeigu yra tas, kas moka pinigus už informaciją, tai visada atsiras tas, kuris ją rinks. Negalima būti naiviam ir tikėti, kad niekam nesi įdomus.

Ketvirta. Svarbiausias įrankis žvalgybos veikloje yra ne technika, o žmogus. Jis tau atneš dokumentus, papasakos kitų žmonių mintis, atskleis nuotaikas, tave įves į slaptą objektą, įmontuos pasiklausymo techniką vadovo kabinete, įkalbės kitą žmogų dirbti prieš tave ir panašiai. Ne šiaip sau amerikiečiai B. Underwoodą nubaudė devyneriems metams kalėjimo. Jis nieko nepardavė ir nieko neperdavė. Jis žalos valstybei nepadarė. Tačiau jeigu būtu spėjęs padaryti, tai žala būtų milžiniška.

Penkta. Bendras įvairių teisėsaugos institucijų darbas, tikslas ir jo suvokimas, o ne konkurencija, nepasitikėjimas, nebendravimas, duoda puikių rezultatų. Žmogui atsirado problemų ir jis nusprendė parsiduoti užsienio valstybei. Jis pradėjo rinkti slaptą informaciją, tačiau nespėjo jos perduoti ir buvo sulaikytas ir uždarytas. Tai geras efektyvaus ir rezultatyvaus darbo pavyzdys.

Pasirodo, kad pasaulyje yra demokratinių šalių, kurios bando gaudyti šnipus ir kartais juos pagauna, o ne tik stebi grėsmes ir

Kodėl Užgeso „Panama Papers“ Skandalas?

Ar pamenate praėjusiais metais įsiplieskusį pasaulinio masto skandalą „Panama papers“? Paviešinti dokumentai atskleidė kelis svarbius dalykus:

1. kaip pasaulio turtingieji, kurie teisėtai uždirba pinigus, slepia juos nuo savo valstybės tam, kad nereikėtų mokėti didelių mokesčių. Šie turtingieji yra verslininkai, pramogų pasaulio žvaigždės, garsūs sportininkai. Žodžiu visi tie, kurie daug uždirba;
2. kaip pasaulio kyšininkai, sukčiai ir piktnaudžiautojai, pavadinkime juos baltosiomis apykaklėmis, kurie vagia pinigus ir juos slepia nuo teisėsaugos, savo visuomenės tam, kad ji nesužinotų apie jų vagystes. Jie jų parodyti negali, nes tiek daug neuždirba, nes sugriūtų jų karjera, nes prarastų galimybę vogti ir imti kyšius;
3. kaip pasaulio tikra ta žodžio prasme banditai, teroristai, mafijozai, nusikaltėlišku būdu įgytus pinigus, slepia nuo teisėsaugos, visuomenės ir plauna juos, kad galėtų legaliai panaudoti;
4. kaip pasaulio žvalgybų tarnybos naudojasi ofšorinių kompanijų teikiamomis paslaugomis slaptoms žvalgybinėms operacijoms bei vertingiems agentams finansuoti.

Ar pamenate šį skandalą apie milžinišką pasaulinio masto „pinigų plovyklą“ ir slaptą „saugyklą“? Atrodė, kad dabar tau jau bus baisu, pagaliau viską išvilks į dienos šviesą, viską išaiškins, sužinosime visų nenaudėlių vardus ir pavardes ir sugrąžinsime didelę dalį pinigų į valstybės biudžetą. Galės valdžia pensininkams pensijas pakelti.

Tačiau… viskas taip staiga prasidėjo ir viskas dar greičiau pasibaigė ir užslinko visiška tyla. Lyg nieko neįvyko. Spengianti tyla, o ofšorai toliau tyliai, bet aktyviai dirba savo darbą.

Klausiate kodėl? Atsakau: Todėl, kad taip yra naudinga ir aukščiausiems valstybių vadovams ir turtingiausiems valstybių verslininkams ir didžiausiems pasaulio banditams bei teroristams ir be abejo visų šalių žvalgyboms.

Ar pamenate praėjusiais metais įsiplieskusį pasaulinio masto skandalą „Panama papers“? Paviešinti dokumentai atskleidė kelis svarbius dalykus: kaip pasaulio turtingieji, kurie