Naujienos

Verslo saugumas: ką turi žinoti išeinant darbuotojui iš darbo

Straipsnių  apie darbuotojų kontrolę  pabaigoje pakalbėsime apie bendrovės saugumo darbuotojo funkcijas išeinant darbuotojui iš darbo. Ypatingai svarbi funkcija yra tuomet, kai bendrovėje vyksta reorganizacija, bendrovių susijungimas, atskyrimas, kai būriais yra atleidžiami darbuotojai. Daugelis iš jų būna nepatenkinti, pikti, todėl gali keršyti ir pridaryti didelių nuostolių.

Bendrovės saugumo darbuotojo pagrindinis tikslas yra neleisti padaryti žalos bendrovei nutekinant konfidencialią informaciją, sunaikinant bendrovei reikšmingą informaciją ar sugadinant turtą.

Labai svarbu laiku gauti informaciją apie darbuotojo ketinimus išeiti iš darbo. Dažnai darbuotojai netyli, kalba, visiems pasako, kad išeis. Tačiau pasitaiko nemažai atvejų, kai darbuotojai slepia savo tikslus. Ypatingai tais atvejais, kai jie išeina dirbti pas konkurentus. Todėl saugumo darbuotojo uždavinys yra laiku gauti informaciją apie darbuotojo ketinimus išeiti iš darbo.

Saugumo darbuotojas, nuolat rinkdamas informacija apie procesus vykstančius darbovietėje, privalėtų domėtis požymiais, kurie rodo, kad darbuotojas rengiasi išeiti iš darbo. Požymiai yra šie:

• Darbuotojas dažnai atsiprašo iš darbo motyvuodamas asmeninėmis problemomis;
• Rodo mažesnį susidomėjimą darbu, nerodo pastangų, taip kaip buvo anksčiau;
• Tampa uždaras arba atvirkščiai neigiamai atsiliepia apie vadovus, kritikuoja bendrovės veiklą, vadovų priimamus sprendimus;
• Kalbėdamas telefonu nejaukiai jaučiasi šalia bendradarbių, stengiasi išeiti iš kabineto, pasitraukti toliau.

Bendrovės saugumo darbuotojas, gavęs informaciją apie darbuotojo ketinimus išeiti iš darbo, privalo atlikti šiuos veiksmus. Pirma. Išsiaiškinti kokią ir kokia apimtimi konfidencialią informaciją turi ar gali susipažinti (prieigos prie duomenų bazių, dokumentų) darbuotojas.

Antra. Išsiaiškinti su kokiais projektais (naujais sandoriais) dirba darbuotojas, kokioje jie stadijoje, ar nėra problemų, ar vykdomi visi įsipareigojimai;

Trečia. Išsiaiškinti su kokiomis materialinėmis vertybėmis dirba ir yra atsakingas darbuotojas;

Išanalizuoti surinktą informaciją ir nustatyti galimai neigiamas pasekmes dėl nesąžiningos darbuotojo veiklos. Žodžiu turi įvertinti rizikas ir iš anksto numatyti veiksmų planą, kai jas pašalinti.

Visus aukščiau minėtus veiksmus saugumo darbuotojas privalo atlikti slaptai t.y. nežinant pačiam darbuotojui ir nekeliant nereikalingų diskusijų, nepasitenkinimų ir įtampų.

Kai darbuotojas parašo pareiškimą išeiti iš darbo, saugumo darbuotojas privalo įspėti darbuotojo tiesioginį vadovą dėl galimų neigiamų pasekmių ir kontroliuoti darbuotojo įslaptintų dokumentų, kitos svarbios informacijos bei materialinių vertybių pridavimą.

Prieš galutinai atsiskaitant darbuotojui saugumo darbuotojas privalo su juo pakalbėti. Pokalbio metu  saugumietis turi įspėti darbuotoją dėl jam gresiančios atsakomybės dėl atskleistos konfidencialios informacijos tretiesiems asmenims, išsiaiškinti tikruosius darbuotojo išėjimo iš darbo motyvus bei išsiaiškinti kokie bendrovės darbuotojai ir vadovai, bei jų veikla netenkino darbuotojo. Taip pat turi paprašyti išeinančio darbuotojo pateikti pasiūlymus, rekomendacijas dėl bendrovės efektyvesnės veiklos.

 

 

 

Straipsnių  apie darbuotojų kontrolę  pabaigoje pakalbėsime apie bendrovės saugumo darbuotojo funkcijas išeinant darbuotojui iš darbo. Ypatingai svarbi funkcija yra tuomet,

Vaikčiojanti problema kolektyve. Ką daryti?

Žmonės sako, kad šaukštas deguto statinę medaus sugadina. Tą patį būtų galima pasakyti apie darbuotojus. Jeigu kolektyve atsirado vaikščiojanti problema, tai jis savo destruktyviais veiksmais ir pasisakymais neigiamai veiks visą kolektyvą. Faktiškai darbai sulėtėja, atsiranda paskalos, intrigos ir niekam nereikalingos įtampos.

Probleminis darbuotojas yra didžiausia problema darbo kolektyve. Paklausiau pažįstamų verslininkų kas jiems yra probleminis darbuotojas. Gavau atsakymus, kuriais su jumis dalinuosi.

„Nėra probleminių darbuotojų. Yra geras arba blogas darbuotojas.“

„Probleminis darbuotojas yra nekontroliuojamas darbuotojas, kuris neigiamai įtakoja darbo kolektyvą.“

„Tai darbuotojas, kurį sunku atleisti.“

„Vaikščiojanti problema yra skandalistas, intrigantas, paskalų skleidėjas. Jis nuolat nepatenkintas ir piktas.“

„Probleminis darbuotojas yra tas, kuris išklauso vadovo formuluojamą užduotį. Vadovui sako, kad viską suprato ir suvokė, tačiau tikrovėje jis nieko nesuprato. Darbuotojas meluoja vadovui ir užduoties jis neįvykdo, nes nežino ką ir kaip turi daryti.“

„Probleminis darbuotojas yra labai tvarkingas darbuotojas, laiku ateina į darbą, laiku iš jo išeina, laiku vykdo užduotis, griežtai laikosi bendrovės vidaus taisyklių reikalavimų. Žodžiu vos ne idealas. Tačiau yra labai principingas kitų darbuotojų atžvilgiu. Jis nuolat jiems reiškia pretenzijas, barasi ir ginčijasi su jais, nuolat yra nepatenkintas kitų darbuotojų elgesiu. Darbo kolektyvas tokio darbuotojo nemėgsta ir stengiasi jo atsikratyti.“

Specialistai probleminius darbuotojus skirsto į keturias grupes:

Aktyvistai. Tai „žvaigždės“, „visažiniai“, ramybės drumstėjai, chuliganai, manipuliatoriai ir sukčiai. Jie užpildo visą kolektyvą. Jie yra patys geriausi. Tik jie žino ką ir kaip daryti. Visas dėmesys turi būti nukreiptas į juos.

Pasyvūs. Jiems viskas yra vienodai. Ar šalta ar šilta, ar įmonė turi problemų, ar jų neturi jiems yra nusispjauti. Šio tipo darbuotojai yra tikras balastas bendrovei.

Prisitaikėliai. Tai melagiai, sabotuotojai, paskalų skleidėjai, chamai ir elgiasi ciniškai.

Atstumtieji. Tai „baltosios varnos“, atsiskyrėliai, tyleniai ir tuštybės.

Kaip suvaldyti vaikščiojančią problema? Specialistai rekomenduoja šiuos penkis žingsnius.

Neignoruoti. Jokiais būdais negalima ignoruoti problemos. Ją reikia laiku identifikuoti ir iš karto imtis jos sprendimo. Yra labai pavojinga tikėti, kad problema pati išsispręs, kad jai reikia duoti laiko. Tikrai taip nebus. Nesprendžiama problema tik didės ir gilės. Vėliau jos sprendimui prireiks didesnių pastangų.

Nedelsiant spręsti. Identifikavus problemą būtina nedelsiant ją spręsti. Negali sprendimo atidėlioti. Dažnai būna taip, kad vaikščiojanti problema pats nesupranta savo veiksmų ir, kad šie veiksmai neigiamai įtakoja darbo kolektyvą ir atsiliepia darbo našumui.

Būtina išsiaiškinti problemą. Reikia išsamiai išanalizuoti susiklosčiusią situaciją, išsiaiškinti priežastis, nustatyti, kokia žala yra padaryta, kaip neigiamai yra įtakojamas kolektyvas. Problemai spręsti bendrovės vadovas, personalo vadovas ar saugumo darbuotojas iškviečia darbuotoją pokalbiui. Kalbasi su juo. Prašo paaiškinti savo elgesio priežastis, klausia ar jis supranta, kad jo veiksmai neigiamai įtakoja kitus darbuotojus ir taip toliau ir panašiai. Aiškinasi kiekviena probleminio darbuotojo veiksmą, jo priežastis ir pasekmes.

Padėti darbuotojui. Dažnai būna taip, kad po pokalbiu su vadovu darbuotojas atsimerkia, pamato ir suvokia savo elgesio neigiamas pasekmes. Tokiu atveju vadovas privalo padėti darbuotojui išeiti iš krizės, suprasti savo netinkamą elgesį ir neigiamą įtaką kolektyvui. Taip padaryti  yra įvairiausių būdų. Galima išleisti darbuotoją paatostogauti, galima duoti  jam naujas, įdomesnes arba lengvesnes užduotis, galima pakeisti darbuotojo darbo vietą ar pareigas. Yra daug galimybių padėti vaikščiojančiai problemai, tačiau tai daryti galima tik tuomet, kai pats darbuotojas supranta, kad elgiasi blogai ir nori pasitaisyti. Jis pats nori spręsti problemą.

Imtis priemonių. Tais atvejais, kai darbuotojas tampa didele ir nekontroliuojama problema, ir pats to nesupranta, ir nenori pasitaisyti, išeitis yra viena – atleisti jį iš darbo ir atsisveikinti su juo visiems laikams. Tegu eina ir kvailioja kur nors kitur. Nepakeičiamų nėra. Darbuotojas gali būti talentingiausias, geriausias, tačiau jei jis nedirba, o tik intrigomis užsiiminėja, tai toks darbuotojas yra nereikalingas.

Vaikščiojančią problemą darbo kolektyve reikia laiku identifikuoti, išsiaiškinti ir nedelsiant išspręsti jo problemą. Jokiais būdais negalima užmerkti akių ir apsimesti, kad nieko nevyksta. Vyksta ir vyksta gana sparčiai. Nesprendžiama problema turi tendencija didėti ir gilėti. Vėliau ji pareikalaus iš jūsų daug kraujo, o gal net jūsų galvos. Taigi, nesnauskite.

Žmonės sako, kad šaukštas deguto statinę medaus sugadina. Tą patį būtų galima pasakyti apie darbuotojus. Jeigu kolektyve atsirado vaikščiojanti problema,

Kaip elgtis apklausos metu?

Kaip elgtis apklausos metu? Tai svarbi ir aktuali kiekvienam šalies gyventojui tema. Pastaruoju metu apklausų neišvengia net premjeras ir ministrai.

Apklausos metu žmonės, siekdami pasiteisinti, būdami išsigandę, pavargę ir psichologiškai palaužti, prikalba nebūtų dalykų. Jie kartais patys nesuprasdami apkalba savo bendradarbius, draugus. Kartais ši kriminalinės žvalgybos ar ikiteisminio tyrimo pareigūnų surinkta informacija yra panaudojama politinėje, verslo, asmeninėje konkurencinėje kovoje. Niekas negali garantuoti, kad informacija nebus panaudota kitiems tikslams, nei yra numatyta įstatyme.

Tyrėjai apklausų metu gali siekti kelių tikslų: informacijai apie tyrėją dominantį asmenį ar įvykį gauti; užverbuoti apklausiamą asmenį; suteikti asmeniui informaciją, kuri iššauktų tyrėjui naudingus asmens veiksmus; suteikti asmeniui informaciją, kurią jis perduotų kitam asmeniui ir, kuri iššauktų kito asmens tyrėjui naudingus veiksmus.

Kaip elgtis apklausos metu?

Asmens elgesys prieš apklausą.

Šaukimas. Asmuo į apklausą privalo eiti tik gavęs pagal įstatymą užpildytą ir išsiųstą šaukimą. Jame turi būti įrašyta jūsų vardas, pavardė, gyvenamoji vieta, dėl kokių priežasčių esate šaukiamas į apklausą, kur vyks apklausa, tyrėjo vardas ir pavardė, nurodyta apklausos data ir valanda. Jei šaukimą gavote, tai būtinai eikite į apklausą, nes priešingu atveju galite nukentėti. Įstatyme yra numatytos baudos.

Jeigu tyrėjas jums paskambino telefonu ar kitokiu būdu susisiekė su jumis ir liepė ateiti į apklausą, tai galite šį nurodymą ignoruoti. Pagal įstatymą tyrėjas jums nieko padaryti negali. Be to jūs privalote savo vadovams darbe paaiškinti kur ir kodėl išeinate iš darbo. Žodinis paaiškinimas visada sukelia tam tikrus įtarimus. Ar jums to reikia?

Advokatas. Paskambinkite savo advokatui ir paprašykite, kad jis kartu su jumis dalyvautų apklausoje. Advokatas gerai išmano įstatymus ir žino kaip elgtis apklausos metu. Jis pasakys jums į kuriuos klausimus reikia atsakyti, o į kuriuos ne. Advokatas blaiviai elgsis apklausoje, tinkamai įvertins tyrėjo klausimus, nerodys emocijų. Jis neleis jums pasimesti ir perdaug prikalbėti.

Laikas. Reikalaukite, kad tyrėjas protokole užfiksuotų apklausos pradžios laiką. Tai yra svarbu. Kartais apklausos vyksta 4 val., kartais 8 val., o kartais 24 val. Protokole nurodytas apklausos pradžios ir pabaigos laikas padės jums teismo metu. Jei apklausa vyks ilgą laiką, ji jus nuvargins, išves iš kantrybės, psichologiškai palauš ir jūs prikalbėsite daug nesąmonių. Teismo metu galėsite motyvuoti, kad apklausos metu duoti parodymai yra niekiniai, nes tyrėjas jus per ilgai apklausinėjo ir kaip faktą pateiksite protokole įrašytą apklausos laiką.

Reikalavimas. Reikalaukite, kad tyrėjas apklausos pradžioje paaiškintų jums dėl kokių priežasčių jis jus pašaukė, išaiškintų jums jūsų teises ir pareigas, pasakytų koks yra jūsų statusas.

Asmens elgesys apklausos metu.

Atsakymai. Apklausos metu labai svarbu „neįsivažiuoti“, nepradėti pasakoti visko kas jums šauna į galvą. Žmogus, norėdamas save pateisinti, prikalba daug nebūtų dalykų, kurie vėliau atsisuka prieš jį patį ir sugadina santykius su bičiuliais, bendradarbiais. Prašykite tyrėjo užduoti jums aiškius ir konkrečius klausimus atsakykite į juos trumpai. Atminkite, kad tyrėjas neturi teisės užduoti menamų klausimų. Juos galite ignoruoti.

Tyrėjui pasakokite tik tai ką savo akimis matėte. Nesiremkite gandais, draugų pasakojimais, nes jūs nežinote kaip buvo iš tikrųjų. Žmonių pasakojimai dažnai neatitinka tikrovės. Jie linkę faktus iškreipti, vienus paryškinti, kitus nutylėti ir tai daro dėl įvairių priežasčių.

Kūno reakcija. Apklausą vykdo tikri profesionalai. Jie mokosi tardyti žmones. Jie dalyvauja įvairiuose kursuose, skaito specialią literatūrą apie tardymo metodus. Jie geba apklausos metu iš žmogaus išgauti informaciją. Jie žino įvairius informacijos ištraukimo metodus. Apklausos metu jie stebi žmogaus elgseną: mimiką, akis, gestus, kūno reakciją į klausimus. Valdykitės. Rankas padėkite ant stalo vieną ant kitos ir nejudinkite. Žiūrėkite į kokį nors ant stalo ar kabinete esantį daiktą ir jį tyrinėkite. Atminkite: „Akys yra sielos veidrodis“. Jei išgirdę nemalonų klausimą raustate, tai iš karto įspėkite tyrėją, kad kambaryje jums per karšta ir jūs galite prakaituoti.

Pauzės. Po kiekvieno tyrėjo klausimo nepriklausomai nuo jo sudėtingumo neskubėkite atsakyti. Išlaikykite pauzę. Tai leis jums apgalvoti atsakymą, nepulti į klausimą atsakyti ekspromtu t.y. sakyti tai kas pirma šauna į galvą. Vadovaukitės protu, o ne emocijomis ar intuicija.

Atmintis. Jei tyrėjas uždavė jums jautrų klausimą, ar klausimą į kurį jūs nenorite atsakyti, tai paprasčiausiai pasakykite tyrėjui, kad negalite atsakyti į šį klausimą, nes įvykius užmiršote. Tyrėjas spaus jus, reikalaus atsakymo, tačiau jūs nekeiskite pozicijos. Tyrėjas nieko jums negalės padaryti, nebent rekomenduoti apsilankyti pas gydytoją.

Elgesys apklausai pasibaigus.

Perskaitykite. Atidžiai perskaitykite protokolą. Kreipkite dėmesį į kiekvieną sakinį ir žodį. Dažnai tyrėjai protokolą surašo ne pagal jūsų žodžius, o taip kaip jam naudinga. Reikalaukite, kad protokolas būtų ištaisytas ir parašytas taip kaip jūs sakėte.

Reikalaukite, kad tyrėjas užpildytų visas protokolo eilutes. Jokiais būdais nepalikite tuščių eilučių, nes vėliau jas tyrėjas užpildys taip kaip jam reikia ir aišku ne jūsų naudai.

Pastabos. Prisiminkite, kad pasirašydami protokolą jūs pagal įstatymą turite teisę įrašyti pastabas. Jeigu apklausos metu tyrėjas, jūsų manymu, pažeidinėjo įstatymus, netinkamai elgėsi su jumis, jums grasino, tai jūs tyrėjo konkrečius veiksmus aprašykite protokole. Jeigu apklausoje dalyvavo ne vienas tyrėjas, tai reikalaukite, kad protokolą pasirašytų ir tas asmuo, kuris dalyvavo. Jei jis atsisako pasirašyti arba prieš baigiant apklausą išeina iš kabineto, tai apie jo dalyvavimą įrašykite patys. Šios pastabos jums gali pravesti teismo metu ir padėti apsisaugoti nuo neteisėtų tyrėjo veiksmų.

Kaip elgtis apklausos metu? Tai svarbi ir aktuali kiekvienam šalies gyventojui tema. Pastaruoju metu apklausų neišvengia net premjeras ir ministrai. Apklausos

Verslo saugumas: už saugumą bendrovėje atsakingo asmens funkcijos

Praėjusiame straipsnyje pasidalinau mintimis apie bendrovės saugumo darbuotojo funkcijas priimant naują darbuotoją. Šiame straipsnyje kalbėsiu apie saugumo darbuotojo funkcijas, kai darbuotojas jau įdarbintas.

Priminsiu, kad šis straispnis, mano mintys yra skirtos bendrovių saugumo darbuotojams bei mažų ar vidutinio dydžio bendrovių vadovams. Gal kas nors pasinaudos patarimais? Gal kas nors pateiks, pasidalins savo idėjomis ir žiniomis. Būsų patenkintas jeigu šie mano patarimai duos naudos.

Bendrovės saugumo darbuotojo funkcijas, kai darbuotojas jau įdarbintas dalinu į dvi darbo kryptis. Viena kryptis yra orientuota į prevencinį darbą, o kita – į pažeidimų atskleidimą. Prevencinio darbo tikslas –  iš anksto užkirsti kelią galimiems pažeidimams. Pažeidimų atskleidimo krypties pagrindinis tikslas yra laiku identifikuoti pažeidimus, atskleisti juos, o pažeidėjus nubausti.

Kai darbuotojas įsidarbina arba yra perkeliamas į kitas pareigas saugumo darbuotojas privalo jį instruktuoti. Instruktažo tikslas supažindinti darbuotoją su saugumo taisyklėmis: kaip reikia elgtis, kokia veikla yra draudžiama, kokia yra atsakomybė ir kokie gali slypėti pavojai,grėsmės. Taip pat saugumo darbuotojas duoda darbuotojui pasirašyti pasižadėjimą, kad jis saugos bendrovės įslaptintą informaciją ir, kad jis yra supažindintas su jos apsaugos taisyklėmis.

Instruktažo metu saugumo darbuotojas vertina darbuotoją kaip galimą patikimą asmenį. Dažniausiai saugumo darbuotojas intuityviai pajaučia, kuris darbuotojas yra tinkamas, o kuris ne. Vėliau su tinkamu darbuotoju saugumietis susitinka dar kartą ir dar kartą. Užmezga su juo kontaktą. Pradeda prašyti nedidelių paslaugų, paaiškinti neaiškias aplinkybes. Vėliau uždaviniai  darosi sudėtingesni ir jautresni. Po kurio laiko patikimam asmeniui yra paaiškinama, kad abiems yra naudingiau laikyti pokalbio turinį ir uždavinius paslaptyje. Susitikimai dažniausiai vyksta nesilaikant konspiracijos taisyklių.

Kitą prevencinio darbo priemonę vadinu „smegenų plovimu“. Ji yra efektyvi ir reikalinga. Pabandykite pakalbėti prie vaišių stalo su banko darbuotoju ir su kitos bendrovės darbuotoju. Banko darbuotojas apie darbą, santykius tarp darbuotojų, problemas darbe, vadovus nieko nekalbės ir nepasakos. Kitos bendrovės darbuotojas dažniausiai viską išpasakos ir dar pridės gandų. Taip yra todėl, kad vienoje bendrovėje yra atliekamas nuolatinis darbuotojų „smegenų plovimas“, o kitoje neatliekamas.

Smegenis darbuotojams plauti galima individualiai arba grupėms. Saugumo darbuotojas organizuoja seminarą, pranešimą bendrovės saugumo klausimais. Šio pranešimo metu saugumietis supažindina darbutojus su naujais saugumo reikalavimais, pateikia informaciją apie nustatytus pažeidimus ir nubaustus darbuotojus (kad mažiau būtų gandų), paaiškina kokios grėsmės gali kilti darbuotojams iš konkurentų, oponentų ar šiaip suinteresuotų asmenų, paaiškina kaip išvengti keblių situacijų ir kaip atpažinti, kai juos bando verbuoti. Primena darbuotojams atsakomybę. Atsako į darbuotojų klausimus, diskutuoja su jais.

Individuali prevencija yra skirta vienam asmeniui. Dažniausiai ji yra atliekama tada, kai turima informacija apie darbuotojo ketinimus pažeisti taisykles, atlikti draudžiamą veiką. Saugumo darbuotojas, priklausomai nuo aplinkybių, gali panaudoti tris prevencijos priemones.

Pirma. Įtikinimo priemonė. Saugumietis įtikinėja darbuotoja nedaryti blogų dalykų, nes jeigu padarys, tai jis bus nubaustas ir nukentės. Sako, kad jam yra žinomi jo ketinimai, kad jis nori įspėti geruoju ir nenori, kad darbuotojas nukentėtų.

Antra. Prievartos priemonė. Jeigu turima rimta informacija apie tai, kad darbutojas rengiasi nukopijuoti įslaptintą bendrovės informaciją ir ją išnešti iš bendrovės patalpų, tai saugumo darbuotojas, gavęs bendrovės vadovybės leidimą, apriboja darbuotojo priėjimą prie įslaptintos informacijos, išsiunčia jį į komandiruotę arba išleidžia atostogų. Prievartos priemonių gali būti įvarių. Priklauso nuo konkrečios situacijos, darbuotojo ir bendrovės vadovybės.

Trečia. Pagalbos priemonė. Dažnai būna, kad darbuotojas rengiasi padaryti nusižengimą, siekdamas padėti artimui, bandydmas išspręsti savo finansines problemas arba norėdamas įsigyti kokį nors daiktą. Šiuo atveju bendrovės vadovai kartu su saugumo darbuotoju gali padėti darbuotojui išspręsti problemą. Skirti jam premiją, išleisti atostogų, kad galėtų prižiūrėti sergantį, artimą žmogų, duoti papildomo darbo, kad užsidirbtų daugiau pinigų, pakelti atlyginimą ir t.t.

Prevencines priemones apkalbėjome.  Pereikime prie konkrečių pažeidimų nustatymo. Bendrovės saugumo darbuotojo funkcijas pažeidimų nustatymo srityje skirstau į tris pagrindines dalis:

1. Pirminės signalinės informacijos gavimas. Saugumo darbuotojas privalo organizuoti darbą taip, kad jis nuolat gautų informaciją apie bendrovėje vykstančius procesus, problemas. Pirminė jo užduotis gauti signalinę informaciją. Jis ieško nelojalių darbuotojų veiklos požymių. Šiuos požymius esu pateikęs straipsnyje „Nelojalaus darbuotojo požymiai“.

Saugumo darbuotojas informaciją renka šiais būdais:

• Per patikimus asmenis. Nuolat su jais susitinka. Formuoja jiems uždavinius. Gauna atsakymus, paaiškinimus ir visą kitą reikalingą informaciją.
• Nagrinėja skundus. Visi bendrovėje gauti skundai turi atsidurti pas saugumo darbuotoją. Jis privalo juos išnagrinėti, išanalizuoti, įvertinti ir ištirti.
• Nagrinėja bendrovės vadovų, darbuotojų pranešimus apie padarytus galimus pažeidimus.
• Asmeniškai dalyvauja bendrovės susirinkimuose, pasitarimuose.
• Nuolat bendrauja su bendrovės darbuotojais, klientais, partneriais.
• Techninių priemonių pagalba.

2. Gautos signalinės informacijos patikrinimas. Šio darbo dalies tikslas yra įsitikinti ar informacija apie pažeidimą yra tikra.
3. Jeigu informacija tvirtinasi, tai yra atliekamas tyrimas. Tyrimą rekomenduoju atlikti remiantis šia tvarka:

• Iškeliama versija. Kas, kaip galėjo atlikti pažeidimą, kokios taisyklės pažeistos?
• Kokia reikalinga papildoma informacija. Saugumo darbuotojas iš anksto apmąsto ir nustato kokia reikalinga papildoma informacija versijai patvirtinti arba ją atmesti.
• Kur informacija yra ir kokiame pavidale.
• Kaip ją gauti.
• Informacijos gavimo procesas.
• Gautos informacijos analizė, vertinimas, versijos patvirtinimas arba atmetimas.

4. Po tyrimo yra rašoma išvada. Išvadoje turi būti:

• Aiškiai parašyta kokio įstatymo ar bendrovės vidaus taisyklių reikalavimas yra pažeistas;
• Kas ir kokiais veiksmai pažeidė reikalavimus;
• Kokia padaryta žala bendrovei;
• Pasiūlymas dėl atsakomybės ir bausmės, taip pat dėl papildomų priemonių taikymą siekiant išvengti žalos ateityje.

Faktiškai darbas yra atliktas. Jeigu darbuotojas vykdys aukščiau nurodytas funkcijas jis tikrai sugebės apsaugoti bendrovę nuo vidaus ir išorės grėsmių. Jis savo darbą įvykdys. Bus vadovų vertinamas ir prisidės prie bendrovės klestėjimo.

Praėjusiame straipsnyje pasidalinau mintimis apie bendrovės saugumo darbuotojo funkcijas priimant naują darbuotoją. Šiame straipsnyje kalbėsiu apie saugumo darbuotojo funkcijas, kai

Kaip formuoti darbuotojų lojalumą bendrovei?

Problema, kurią paliesime  straipsnyje yra paprasta, aiški ir visiems žinoma. Įsivaizduokite supuvusį  ir sveiką obuolį. Kurį obuolį paimsite ir suvalgysite. Niekam nekyla abejonių, kad paimsite sveiką, gražų obuolį. Taip pat viskas vyksta darbo kolektyve. Jeigu darbuotojai nėra lojalūs bendrovei, tai joje klęsti intrigos, skundai, vagystės, sukčiavimas, viskas tik ne darbas. Niekas neturi laiko dirbti. Visi yra užsiėmę papildomais darbais: apkalbomis.

Jeigu kolektyve atmosfera yra puiki, darbuotojai yra ištikimi bendrovei, tai situacija yra kitokia. Visi dirba savo darbą. Kiekvienas žino už ką jis yra atsakingas, kokie yra jo įgaliojimai, uždaviniai. Kiekvienas darbuotojas žino, kad jis yra dalis bendrovės ir, kad jo žodis bendrovėje yra svarus. Todėl jis gerbia bendrovę ir jos vadovus, o pastarieji gerbia darbuotoją ir jo nuomonę.

Vakarų specialistai teigia, kad jeigu darbuotojų lojalumas kompanijai paaugo vienu procentu, tai  klientų lojalumas kompanijos teikiamai produkcijai ar paslaugoms padidėjo daugiau nei vienu procentu, o tai reiškiasi, kad kompanija gaus 0,8 -0,6 procentais didesnį pelną. To yra siekiama. Pelnas yra kompanijos veiklos pagrindinis tikslas. Galima drąsiai teigti, kad darbuotojų lojalumas kompanijai didina darbo našumą ir atneša didesnį pelną.

Kas yra lojalumas?

Lojalumas įmonei – ištikimybė ir atsidavimas, tai noras įsipareigoti įmonei ir daryti viską, kad ji klęstėtų. Vadovas ir darbuotojas laiko save įmonės dalimi.

Kad būtų aiškiau galime panagrinėti kelis variantus. Pirmas. Darbuotojas dirba bendrovėje, nes jam apsimoka dirbti. Jis gauna naudą. Jeigu jam kas nors pasiūlys didesnę naudą (atlyginimą ar kitas geroves), tai jis, negalvodamas, pakeis darbą. Antra. Darbuotojas dirba bendrovėje, ne tik už atlyginimą, bet ir todėl, kad jis yra prie jos pripratęs. Jis emociškai prisirišo prie bendradarbių, biuro, vadovų, klientų. Jis jaučiasi saugus. Jam patogu. Tokio darbuotojo didesniu atlyginimu nesuviliosi ir įkalbinėjimams jis lengvai nepasiduos. Trečia. Darbuotojas dirba bendrovėje, nes ji jam patinka, jis ją vertina. Jis yra atsidavęs jai ir nori įsipareigoti. Darbuotojas daro viską, kad bendrovei būtų geriau. Jam patinka dirbti kolektyve, jam patinka spręsti sudėtingus darbo uždavinius. Atlyginimas yra labai svarbus dalykas, tačiau darbuotojo pripažinimas, pasitikėjimas juo ir suteikimas galimybių jam tobulėti, kurti ir tapti ypatingu yra daug svarbiau. Tokio darbuotojo jokiais būdais neperviliosi. Toks darbuotojas yra ištikimas bendrovei.

Kokią naudą duoda darbuotojų lojalumas?

Įmonė yra pranašesnė prieš konkurentus. Ji geba greičiau spręsti problemas, greičiau prisitaikyti prie naujų sąlygų, greičiau rasti klientų, išsiaiškinti jų poreikius ir juos patenkinti. Darbuotojai deda visas pastangas tam, kad įmonė klęstėtų. Kartais, jeigu to reikia pagal situaciją, jie yra pasirengę aukotis.

Padidėja darbo efektyvumas. Visi siekia vieno tikslo. Visi žino ką ir kaip daryti. Visi nuolat galvoja kaip dar geriau pagerinti darbą.

Įmonė lengviau ir greičiau pergyvena krizes. Darbuotojai nekelia vadovams papildomų problemų. Jie supranta netikėtai atsiradusius sunkumus. Jie prisideda prie problemų sprendimo. Sutinka mažinti atlyginimus, atsisako premijų.

Kaip formuoti, išlaikyti darbuotojų lojalumą bendrovei?

• Turi būti sukurta demokratinė, skaidri valdymo sistema. Kiekvienas privalo žinoti už ką jis yra atsakingas, kokios jo teisės ir pareigos, kokie uždaviniai.
• Vadovai privalo gerbti darbuotojus ir visą kolektyvą. Dažnai būna taip, kad vadovai viena sako, tačiau kitą daro. Bendrovėje gali būti sukurta puikiausia valdymo sistema, priimtas kolektyvo etikos kodeksas, nustatytos žaidimo taisyklės, tačiau vadovas gali būti despotu, diktatoriumi. Jis gali didžiuotis savimi, liaupsinti save, žeminti darbuotojus, su jais nesiskaityti ir jų neklausyti. Tokiame kolektyve niekada negali atsirasti lojalumas įmonei ir tuo labiau vadovams. Toks kolektyvas vėliau ar anksčiau išsivaikčios ir paliks prie suskilusios geldos vieną vadovą su savo ambicijomis, pykčiais ir savimeile.
• Darbuotojai turi turėti galimybę tobulėti, augti.Vadovai turi ne tik leisti darbuotojams mokytis, tobulėti, tačiau privalo juos skatinti. Bendrovė turi sudaryti palankias sąlygas darbuotojams įgauti žinių, patirties, susipažinti su naujovėmis.
• Vadovas privalo tapti asmeniniu pavyzdžiu darbuotojams.
• Turi būti sudarytos tinkamos darbo sąlygos. Čia yra labai svarbus momentas. Gali būti pats geriausias kolektyvas, tačiau jeigu darbo sąlygos yra blogos, nepakenčiamos, tai niekas nesugebės jo išlaikyti. Nepakenčiamos sąlygos yra tokios, kurios darbuotojams yra labai nepatogios, nehigieniškos ir taip toliau. Pabandykite palikti biurą vienai darbo dienai be vandens. Dauguma iškentės, tačiau jeigu taip tęstusi savaitę, mėnesį ir galų gale be pabaigos, tai niekas nenorėtų dirbti.
• Kontrolė yra privaloma. Pasitikėk, tačiau tikrink. Niekas negali pykti, kad yra kontroliuojamas. Kontrolės tikslas nėra vien tik  nustatyti ar darbuotojas pažeidė taisykles ar ne. Pagrindinis jos tikslas yra nustatyti ar yra laikomasi taisyklių, instrukcijų, įstatymų ir ar jie atitinka dabartinėms sąlygoms. Gal atėjo laikas keisti taisykles? Gal jos yra pagrindinis trikdis darbui?
• Privalo būti vadovų ir darbuotojų tarpusavio ryšys. Labai svarbu kai kiekvieną darbuotoją išklauso vadovai. Vertina jo nuomonę. Reikia pripažinti, kad viską žinančių šiame pasaulyje nėra. Kiekvienas žmogus už kitą žmogų yra kažkiokioje srityje stipresnis, geresnis. Todėl visada reikia įsiklausyti į darbuotojų pastabas. Bendrovių vadovai privalo organizuoti darbuotojams apskritus stalus, „smegenų šturmus“, diskusijas, konkursus, pasitarimus. Kiekvienas darbuotojas turi pajausti, kad jis ir jo nuomonė yra svarbi, kad jis yra dali bendrovės, kad jis prisideda prie bendrovės projektų įgyvendinimo. Darbuotojai turi žinoti kas darosi įmonėje, su kokiomis problemomis ji susiduria. Tuomet jis galės prisidėti prie šių problemų sprendimo.
• Nuolatinis darbas su motyvacinėmis programomis. Jų tobulinimas. Pritaikymas prie naujų darbo sąlygų. Visi sutinka su tuo, kad darbo sąlygos, rinka ir visą kitą šiais laikais keičiasi labai greitai. Todėl anksčiau sukurta motyvacinė sistema gali neatitikti šių dienų reikalavimams. Ji gali tapti papildomu, niekam nereikalingu ir trukdančiu dirbti balastu. Reikia nuolat motyvacines programas peržiūrėti, įvertinti ir, jeigu reikia, jas keisti

Problema, kurią paliesime  straipsnyje yra paprasta, aiški ir visiems žinoma. Įsivaizduokite supuvusį  ir sveiką obuolį. Kurį obuolį paimsite ir suvalgysite.

Ar privalote atskleisti bendrovės paslaptį teisėsaugos pareigūnams?

Jūs esate didelės bendrovės darbuotojas. Užimate aukštas pareigas ir turite leidimą dirbti su bendrovės konfidencialia informacija.

Jūsų įmonė nusprendė sudalyvauti valstybės institucijos organizuojamame konkurse. Užsakymas yra itin pelningas. Kontraktas ilgalaikis. Sėkmės atveju įmonė keletą metų neturėtų finansinių problemų, galėtų atsipalaiduoti nuo nuolatinės aršios konkurencijos ir skirti dalį gautų pajamų plėtrai. Konkursas yra labai svarbus įmonei.

Jūs esate vienas iš įmonės darbuotojų, kurie dirba prie pasiūlymo rengimo, skaičiuoja sąmatas, bendrauja ir derasi su tiekėjais, dalyvauja pasitarimuose, kurių metu yra svarstoma ir nustatoma galutinė pasiūlymo kaina. Jūs esate patikimas darbuotojas ir jumis bendrovės savininkai bei vadovai pilnai pasitiki.

Jūsų įmonė kartu su kita bendrove sėkmingai praėjo pirmą konkurso etapą. Žengtas didelis žingsnis  į priekį. Atsirado didelės galimybės laimėti konkursą ir gauti pelningą užsakymą. Valstybės institucijos pirkimų komisija nurodė, kad balandžio 28 dieną, dešimtą valandą ryto jūs privalote pateikti galutinę pasiūlymo kainą. Ji turi būti užrašyta ant lapo, kuris turi būti įdėtas į voką, o vokas užklijuotas. Tas, kuris pateiks žemesnę kainą, tas laimės konkursą.

Visas pirkimo procesas vyksta skaidriai. Valstybės institucijos pirkimų komisija nustatė vokų atplėšimo tvarką. Dešimtą valandą institucijos patalpose susirenka pirkimų komisijos nariai ir įmonių atstovai su užklijuotais vokais. Dešimtą valandą komisijos pirmininkas atplėšia vokus ir garsiai dalyvaujant ir girdint visiems konkurso dalyviams perskaito galutines įmonių pasiūlytas kainas. Pirkimų komisija, atsižvelgdama į pasiūlytą žemiausią kainą, iš karto paskelbia konkurso nugalėtoją ir pakviečia jį pasirašyti sutartį.

Voką su pasiūlymo kaina jūs turite pristatyti rytoj iki dešimtos valandos ryto. Šiandien anksti ryte sulaukiate skambučio iš teisėsaugos tarnybos (FNTT, VSD, STT),neturi reikšmės kurios. Pareigūnas prisistato ir nurodo jums 12 valandą atvykti į tarnybos patalpas pokalbiui. Pokalbio temos telefonu neatskleidžia.

Jūs nuvykstate. Jus pasitinka du pareigūnai, prisistato vardais. Nusiveda jus į specialų kabinetą. Pradžioje pareigūnai praplauna jums smegenis sakydami, kad nusikaltimai yra didelis blogis, kad su nusikaltimai reikia kovoti. Kiekvienas pilietis turi būti sąžiningas ir padėti teisėsaugai nugalėti blogį. Vėliau jie pradeda uždavinėti klausimus apie bendrovės veiklą, vadovus, turimus užsakymus. Dar vėliau jie konkretizuoja klausimus ir pradeda klausinėti apie vykstantį konkursą, jo užkulisius. Galų gale jie, motyvuodami tuo, kad šalyje klesti korupcija, pareikalauja atskleisti jiems galutinę bendrovės pasiūlymo kainą.

Kaip jūs pasielgsite?

Jūs pasakotę kainą. Juk kitaip būti negali. Jos klausia pareigūnai, kurie kovoja prieš itin sunkius korupcinius nusikaltimus. Kiekvieno piliečio pareiga padėti teisėsaugai nugalėti blogį. Savo šalies pareigūnais jūs pasitikite ir nebijote jiems atskleisti didžiausias ir jautriausias įmonės paslaptis. Pareigūnai, jūsų įsitikinimu, turi teisę klausti ir gauti atsakymus į klausimus.

Jūs nesakote kainos. Paaiškinate jiems, kad kaina yra bendrovės konfidenciali informacija, kad neturite teisės jos atskleisti ir nenorite pažeisti įstatymų ir bendrovės vidaus taisyklių ir tuo labiau dėl to sėsti į kalėjimą arba būti nubaustas didele pinigine bauda. Pasakote pareigūnams, kad esate prieš nusikalstamumą ir esate pasirengęs teisėsaugai padėti kovoti su nusikaltėliais. Tačiau tai padaryti norite vadovaujantis valstybės įstatymais ir bendrovės vidaus taisyklėmis, o ne jas pažeidžiant. Jūs pasiūlote pareigūnams kreiptis į bendrovės generalinį direktorių ir paaiškinti jam kodėl jums reikalinga būtent ši informacija ir paprašyti jo ją suteikti. Arba galite išsiųsti bendrovei raštišką užklausimą, kuriame būtų išdėstyta kokios informacijos pageidaujate ir kokiu pagrindu. Dar kartą patvirtinate pareigūnams, kad esate pasirengę padėti jiems, tačiau tik griežtai laikantis įstatymų ir bendrovės vidaus taisyklių reikalavimų.

Jūs esate didelės bendrovės darbuotojas. Užimate aukštas pareigas ir turite leidimą dirbti su bendrovės konfidencialia informacija. Jūsų įmonė nusprendė sudalyvauti valstybės