2022/05/17

Naujienos

konsultuojuVažinėju po Lietuvą ir susitikinėju su įmonių vadovais bei darbuotojais. Kalbamės apie įmonės konfidencialios informacijos ir žmogaus privataus gyvenimo apsaugą. Didesnė žmonių dalis nesuvokia kas yra konfidenciali įmonės informacija ir kodėl ją reikia saugoti, nors, reikėtų pripažinti, suvokimas skinasi kelia į verslininkų galvas ir ten po truputį įsitvirtina.

Kai su žmonėmis pradedu diskutuoti žmogaus teisių ir laisvių klausimais,kai jiems aiškinu, kad norint apsaugoti įmonės konfidencialią informaciją tiesiog būtina saugoti savo ir savo bendradarbių privačius gyvenimus, tai dalis darbuotojų išsigąsta, kartais, net bijosi klausimų užduoti. Keista, kai demokratinėje šalyje žmonės bijosi kalbėti apie savo teises, kurios yra įrašytos įstatymuose!

Šiandien supažindinsiu skaitytojus su jų teisėmis kratos metu. Kaip yra atliekamos kratos? Kokios yra žmonių teisės? Kaip elgtis kratos metu? Ką pareigūnai gali daryti ir ko negali?

6 valanda ryto. Visi dar miega. Jūs vartotės lovoje, negalite užmigti, kažkas jaudina. Staiga, išgirstate skambutį. Nustembate. Kas gi čia dabar tokį ankstų rytą išprotėjo? Nueinate prie durų, pažiūrite pro durų akutę ir pamatote visą būrį kaukėtų, uniformą dėvinčių, o kartais ir ginkluotų automatais pareigūnų. Jūs pradedate drebėti. Apima baimė. Galva visiškai negalvoja, padrikos mintys sukasi, sukasi… Jūs pasimetate. Ką daryti? Kaip elgtis?

Atidarote duris, pasisveikinate ir klausiate: gal vyrai pasiklydote? Prokuroras, kartais ikiteisminio tyrimo tyrėjas, privalo aiškiai ir suprantamai perskaityti jums teisėjo nutartį dėl kratos atlikimo. Nutartyje turi būti įrašyta konkretus patalpų, kuriose bus atliekama krata, adresas, turi būti įrašyta kokiu nusikaltimu jūs esate įtariamas.

Nutarties skaitymo metu bandykite nusiraminti. Jums reikalingas laikas. Uždavinėkite daugiau klausimų prokurorui, aiškinkitės aplinkybes, viską darykite kuo kultūringiau ir ramiau. Žinokite, kad jūsų gyvenimas pareigūnų atėjimu nesibaigė ir niekas nežino kaip šis tyrimas baigsis. Taigi neskubėkite daryti išankstinių išvadų ir save „laidoti“.

Po nutarties perskaitymo prokuroras privalo jums atiduoti teisėjo nutarties nuorašą. Patikrinkite ar dokumentai yra identiški. Prokuroras paprašys jūsų savo noru atiduoti jam daiktus, susijusius su nusikalstama veika.

Štai šioje vietoje jūs privalote pasakyti pareigūnams, kad norite paskambinti savo advokatui ir jį pakviesti. Advokatas jums reikalingas, nes jis į kratos procesą žiūrės be jokių emocijų, nervinių įtampų. Jis geriau už jus žino jūsų teises ir gebės jas tinkamai atstovauti.

Pareigūnai privalo laukti advokato. Dažniausiai taip būna. Bet jeigu jie vis vien pradeda daryti kratą, vaikščioti po kambarius, žvalgytis, kilnoti daiktus, atidarinėti spintelių dureles, tai garsiai išsakykite savo prieštaravimą tokiems pareigūnų veiksmams, tačiau jokiais būdais nesiimkite veiksmų prieš pareigūnus, nes tuomet tikrai padarysite nusikaltimą ir būsite nuteisti. Jūs visus pareigūnų, jūsų akimis žiūrint, neteisėtus veiksmus galėsite įrašyti į protokolą. O teismas, gali būti ir taip, kratą ir kratos metu rastus įrodymus atmes ir jų nenagrinės, nes jie buvo surinkti (gauti) pažeidžiant įstatymus.

Kratos metu prašykite, kad pareigūnai nevaikščiotų po kambarius be jūsų ar jūsų šeimos nario palydos. Neleiskite jiems vieniems būti patalpose, nes juk nežinote ką jie ten gali pridaryti. Galite sužinoti, kad namuose laikote narkotikus ar šovinius! Pareigūnai kratą gali daryti tik jums stebint ir būnant šalia.

Reikalaukite, kad kratos procesas nuo pat pradžių būtų nufilmuotas. Kiekvienas pareigūnų ir jūsų veiksmas turi būti nufilmuotas,kiekvienas jūsų ir pareigūnų pasakymas turi būti įrašytas tokiu būdu jūs apsaugosite save nuo išgalvotų kaltinimų.

Jūs taip pat turite teisę prašyti pareigūnų pakviesti kviestinius. Tai gali būti jūsų kaimynai, bendradarbiai, kolegos, kiti asmenys.

Atminkite, kad pareigūnai iš jūsų patalpų gali paimti tik tuos daiktus, kurie yra susiję su jums inkriminuojama nusikalstama veika ir daiktus, kuriuos pagal įstatymą draudžiama laikyti namuose. Visi paimti daiktai turi būti kruopščiai aprašyti protokole, nurodyti jų identifikaciniai požymiai, tam, kad juos būtų galima atpažinti kaip jūsų nuosavybę ir tam, kad jų nebūtų galima sukeisti su kitais daiktais ar jų pažeisti. Aprašyti protokole daiktai turi būti nufilmuoti, įdėti į paketą ir užantspauduoti.

Neapsirašykite protokolo tol kol jums nepasakys advokatas. Jeigu jo neturite, tai privalote patys kruopščiai perskaityti visą protokolą nuo pradžios iki pabaigos. Suprantu, kad esate pavargę, kad įtampa kankina, tačiau protokolas yra oficialus dokumentas, kuris teisme gali tapti svarbiausiu įrodymu. Taigi jį skaitykite.

Nepalikite protokole tuščių eilučių. Reikalaukite, kad prokuroras perbrauktų jas arba užpildytų.

Protokolo pabaigoje įrašykite pastabas, jeigu tokių turite. Čia jūs galite įrašyti visus jūsų pastebėtus pareigūnu neteisėtus, jūsų manymu, veiksmus. Šios pastabos teismo metu jums padės. Teisėjas į pareigūnų veiksmus pažiūrės jūsų akimis ir juos įvertins.

Nereikia bijoti žinoti savo teises. Nereikia bijoti jomis naudotis. Nereikia bijoti reikalauti pareigūnų laikytis įstatymų reikalavimų. Nereikia bijoti ginti save ir savo teises. Juk gyvename demokratinėje šalyje.

Važinėju po Lietuvą ir susitikinėju su įmonių vadovais bei darbuotojais. Kalbamės apie įmonės konfidencialios informacijos ir žmogaus privataus gyvenimo apsaugą.

Top-Secret2Straipsnis skirtas bendrovių vadovams, jų patarėjams, bei bendrovių darbuotojams, kurie užsiima konkurencine žvalgyba. Galiu tvirtai teigti, kad šiuo metu beveik kiekvienoje bendrovėje yra darbuotojai, o kartais pats vadovas užsiima konkurencine žvalgyba. Dažniausiai tai būna vadovo patarėjai, padėjėjai ar vindikacijos, marketingo, viešųjų ryšių skyriaus darbuotojai. Jie nuolat renka informaciją, kuri yra svarbi bendrovės veiklai, kuri gali padėti ar sukliudyti siekti nustatytų tikslų. Jie nėra informacijos rinkimo, apdorojimo ir analizės profesionalai, todėl viską atlieka naudodami tik jiems patiems suprantamus metodus ir būdus.

Kam reikalingas žvalgybinis produktas? Jis reikalingas bendrovės vadovui arba darbuotojams, kurie priima svarbius bendrovei sprendimus. Vadovas kiekvieną dieną susiduria su rimtomis problemomis versle, kiekvieną dieną privalo operatyviai priimti sprendimus, nuo kurių priklauso bendrovės sėkmė ir pelnas. Vadovas yra labai užsiėmęs. Jis negali skirti viso savo laiko informacijos, reikalingos sprendimui priimti, rinkimui ir analizei. Už jį tai atlieka konkurencinės žvalgybos darbuotojai.

Kiekvienas konkurencinės žvalgybos darbuotojas privalo žinoti kaip yra atliekamas žvalgybinis darbas? Kokia yra darbų seka? Kas yra žvalgybinis produktas?

Žvalgybos ciklas – sprendimų priėmimo tvarka (darbų žingsnis po žingsnio etapai). Svarbiausias dėmesys skiriamas objekto (reikalingos informacijos turėtojo) paieškai. Laikantis žvalgybos ciklo tvarkos daug lengviau planuoti veiksmus, atlikti juos ir gauti reikalingą rezultatą.

Veiksmų seka žvalgybiniame cikle

  1. Galutinis tikslas, siekiamas rezultatas. Žvalgas turi gerai suprasti ir suvokti ko iš jo norima. Žvalgas ir užsakovas privalo kalbėti viena kalba ir gerai vienas kitą suprasti. Kartais pasiekti bendrą supratimą reikalinga ilga diskusija. Kaip žinia, žmonės į vienus ir tuos pačius reiškinius žiūri ir juos supranta skirtingai.
  2. Kokia reikalinga informacija? Klausimai į kuriuos reikia atsakyti. Žvalgas, žinodamas galutinį tikslą, pradeda formuluoti konkrečius klausimus į kuriuos reikia gauti atsakymus, tam, kad galėtų pasiekti tikslą. Tai sudėtingas procesas, reikalaujantis proto, patirties ir loginio mąstymo.
  3. Kur yra informacija? Kas yra informacijos nešiotojas? Kada žinai kokia reikalinga informacija, tada reikia išsiaiškinti jos buvimo vietą. Kur ji yra  ir kokiame pavidale? Kartais šiame veiksmų etape atrandi, kad informacija yra šalia tavęs, visai arti, reikia tik ištiesti ranką ir ją paimti.
  4. Informacijos gavimo metodai. Naudojami teisėti informacijos rinkimo būdai, o ne pramoninio šnipinėjimo metodai. Galima paklausti, rasti internete, duomenų bazėse, parodose, pasiklabėti su ekspertais, konsultantais ir taip toliau.
  5. Informacijos gavimo procesas. Pats ilgiausias ir svarbiausias etapas.
  6. Gautos informacijos patikrinimas (esant reikalingumui). Labai svarbus momentas. Negalima remtis nepatikimų šaltinių informacija ir jos pagrindu daryti išvadas. Yra priimta, kad gavus trijų nepriklausomų šaltinių patvirtinimą, galima teigti, kad informacija yra tikra ir patikima.
  7. Informacijos analizė, vertinimas, išvados. Šiame etape analizuojate informaciją. Sudėliojate faktus, vertinate juos. Numatote grėsmes ar galimybes. Jas vertinate. Sprendžiate ar reikia kreipti dėmesį, ar reikia imtis priemonių. Jeigu reikia,  tai rengiate veiksmų planelį, kaip eliminuoti ar sumažinti kylančią grėsmę ar pasinaudoti atsiradusia galimybe.
  8. Pažymos rengimas ir pateikimas užsakovui. Pažymą pateikiate vadovui laiku. Situacija, ypatingai versle keičiasi kosminiu greičiu. Pavėlavus pateikti informaciją ji gali būti nereikalinga, o kartais net žalinga. O gali būti taip, kad net nebus kam ją įteikti, nes bendrovė bankrutuos arba neliks vadovo.

Žvalgybos produktas

Žvalgybos produktas turi būti kuo trumpesnis, kuo aiškesnis ir suprantamesnis. Vadovas neturi laiko skaityti „paklodžių“ ar filosofinių išvedžiojimų. Vadovas per trumpą laiką turi iš pažymos suprasti ir suvokti ką siūlo žvalgai, kokias grėsmes ar galimybes jie mato ir kodėl. Vadovas neprivalo vadovautis žvalgų rekomendacijomis. Tik jis vienas priima sprendimus ir tik vienas yra už juos atsakingas.

Žvalgybos produktas, tai yra gauti  ir apdoroti duomenys turi būti surašyti pažymoje. Pažymos sudėtinės dalys:

  • Faktai, situacija. Šioje dalyje išdėstomi gryni faktai. Negalima daryti prielaidų, išvadų, pamąstymų.
  • Grėsmės arba galimybės. Šioje dalyje yra aprašomos bendrovei ar jos vadovams kylančios grėsmės ar susiklosčiusios palankios bendrovės veiklai galimybės. Kiekviena grėsmė  ar galimybė yra  įvertinama pagal galima patirti žalą arba galimą naudą.
  • Pasiūlymai, rekomendacijos. Jeigu grėsmės yra gana didelės, jūs siūlote vadovui veiksmų planelį kaip grėsmes eliminuoti arba sumažinti jų daromą žalą. Jeigu kalba vyksta apie galimybes ir jų gaunamą naudą, tai reikia pasiūlyti veiksmus, kurie yra tinkamiausi ir greičiausiai padeda pasinaudoti susiklosčiusia situacija.

Klaidos

Dažniausiai žvalgų praktikoje sutinkamos šios klaidos:

  • Neaiškus tikslas, neaiškus siekiamas galutinis rezultatas. Vadovas norėjo vienos informacijos, žvalgai pateikė kitą informaciją. Yra tokia patarlė,- „Kai žmogus nežino į kurį uostą plaukti – joks vėjas jam nepalankus“. Ši klaida labai dažnai pasitaiko. Daugelis informacijos rinkėjų nežino ir nesuvokia kokiu tikslu ją renką, ko siekia ir kam ji reikalinga. Bendrovėse tarp vadovų ir saugos tarnybų darbuotojų, kurie vykdo konkurencinę žvalgybą atsiranda nesusikalbėjimas ir nesupratimas.
  • Vadovams pateikiama žaliava, o ne apdoroti duomenys. Žvalgai skiria didelį dėmesį informacijos rinkimui. Surenka jos labai daug. Yra žinoma, kad norint padaryti išvadą nereikia rinkti kalno informacijos užtenka kelių patikimų faktų. Juk faktas prie fakto ir taip be galo išvados nepakeis. Todėl, kad žvalgai skiria dėmesį informacijos rinkimui, jiems neužtenka laiko informacijos analizei. Tada jie visą surinktą žaliavą, o tai gali būti keli šimtai puslapių, neša ir atiduoda vadovui. Imk ir skaityk. Mes savo darbą padarėme. Kaip jūs galvojate, kur atsidurs žaliava? Šiukšlių dėžėje.
  • Ne laiku pristatyta pažyma – svarbi klaida. Viskas kinta labai greitai. Jeigu spėjai pasinaudoti informacija gali smarkiai išlošti, jei nespėjai,  informacija tampa beverte. Žvalgų kelių dienų ar savaičių darbas tampa nereikalingas.
  • Renkama informacija apie procesus, kurie neliečia bendrovės interesų. Dažnai bendrovės konkurencinės žvalgybos darbuotojai renka informaciją, kuri nėra susijusi su bendrove ir jos veikla. Ji bendrovei yra neįdomi. Tai kam skirti laiką, pinigus ir pastangas tokios informacijos rinkimui?

Straipsnis skirtas bendrovių vadovams, jų patarėjams, bei bendrovių darbuotojams, kurie užsiima konkurencine žvalgyba. Galiu tvirtai teigti, kad šiuo metu beveik

 

 

 

45 (1)Koks turi būti santykis tarp valstybės saugumo departamento ir privataus verslo kompanijų? Ar jos turi gyventi kaip katė ir šuo? Neapsitikėti vieni kitais? Ar jos turi bendradarbiauti ir kovoti prieš bendrą priešą, kurio veiksmai daro didelę žalą valstybei ir privačiam sektoriui?

Šiame straipsnyje parodysiu kaip JAV Federalinių tyrimų biuras dirba su privačiomis kompanijomis. Jie pasirinko bendro darbo, glaudaus bendradarbiavimo santykių modelį. Jie turi bendrą priešą, kuris nori jiems pakenkti, įgauti prieš juos didesnį pranašumą, padaryti jiems didelius nuostolius. Jie suvokia bendrą priešą ir imasi bendrų veiksmų jam atremti. Nei FTB, nei privačios kompanijos nevengia vieni kitų, o bendradarbiauja ir siekia bendro tikslo – visuomenės ir savo gerovės.

FTB savo svetainė aiškiai ir konkrečiai išaiškina privačioms kompanijoms kokios gali kilti joms grėsmės. Visas jas aprašo, pateikia pavyzdžius, nurodo požymius kaip jas atpažinti ir aiškina kaip su šiomis grėsmėmis kovoti. FTB darbuotojai nuolat palaiko kontaktus su JAV privačiomis kompanijomis. Jie organizuoja konferencijas, seminarus ekonominio šnipinėjimo klausimais. Jie privačiai konsultuoja, o kai iškyla būtinybė padeda išspręsti kilusias problemas.

JAV Federalinio tyrimų biuro duomenimis šaltasis karas niekur nedingo – tiesiog persikėlė į pasaulinę rinką. Anot FTB skaičiavimų dėl užsienio bei vidaus konkurentų veiklos, kuria sąmoningai siekiama neteisėtais ir slaptais būdais rinkti informaciją apie JAV ekonomiką ir jos pasiekimus technologijų srityje, JAV kasmet patiria kelių milijardų dolerių nuostolius. Pagal šiuo metu esančius viešuosius duomenis užsienio konkurentai neteisėtai siekiantys įgauti pranašumą prieš JAV veikiančias institucijas dažniausias pasitelkia vieną iš šių trijų taktikų:

  • Jie agresyviai verbuoja darbuotojus dirbančius konkurencinėse JAV kompanijose ir tyrimų institucijose. Didžiausias dėmesys yra skiriamas iš tos pačios valstybės kilusiems darbuotojams.
  • Jie papirkinėja, vykdo kibernetinius įsibrovimus, vagystes, klausosi telefoninių pokalbių ir atlieka kitus šnipinėjimo veiksmus.
  • Jie įsteigia priedangos įmones, nustato nekaltus ryšius su JAV kompanijomis ir siekia iš jų išgauti ekonominius duomenis, tarp kurių gali būti ir kompanijų paslaptys.

1996 m. spalio 11 dieną JAV vyriausybė priėmė Ekonominio Šnipinėjimo Aktą, kurio pagrindinis tikslas yra ginti valstybės ekonomines paslaptis. Akte yra nurodomi šeši pagrindiniai žingsniai padėsiantys valstybės įmonėms apsisaugoti nuo galimo šnipinėjimo.

  • Kompanijos yra raginamos skirti išskirtinį dėmesį fizinei bei kibernetinei apsaugai, kuri padėtų laiku atpažinti kylančias vidines bei išorines grėsmes.
  • Nustatyti bei įvertinti verslo paslaptis.
  • Sukurti ir įgyvendinti kompleksinį planą skirtą apsaugoti kompanijos komercines paslaptis.
  • Apsaugoti fizines bei elektronines paslapčių versijas.
  • Griežtai laikytis principo „Būtina žinoti“. Darbuototjas gali susipažinti tik su tokia informacijos apimtimi kokia jam reikalinga užduotims vykdyti. Su kompanijos informacija gali susipažinti tik asmenys, kurie yra patikrinti ir dėl jų patikimumo kompanijai nekyla abejonių.
  • Apmokyti ir supažindinti su kompanijos komercinės paslapties apsaugos taisyklėmis darbuotojus. Kelti jų sąmoningumą, aiškinti jiems kaip atpažinti vidaus ir išorės grėsmes, o atpažinus ką su jomis daryti.

Dėl nuolat tobulėjančių technologijų bei įžūlėjančių konkurentų, kurių veiksmai valstybei atneša vis didesnius nuostolius ekonominė kontržvalgyba tapo viena iš pagrindinių FTB darbo krypčių, kurios finansavimas nusileidžia tik prieš teroristinius aktus vykdomoms operacijoms. Ekonominio šnipinėjimo departamentas buvo įkurtas išskirtinai kovoti prieš šnipinėjimo atvejus. Departamentas ne tik atlieka darbuotojų apmokymus bei atstovauja šią problemą konferencijose, bet tuo pačiu ir padeda valstybės privačioms įmonėms suteikdami naudingos informacijos bei aiškindami kovos metodus.

Ekonominis šnipinėjimas yra tiesiogiai susijęs su verslo paslapčių grobimu, kurių įsisavinimas gali atnešti naudą ir duoti konkurencinį pranašumą užsienio vyriausybėms, užsienio institucijos ar užsienių agentams.

Verslo paslaptys gali būti įvairių tipų ir formų, bei turėti finansinius, mokslinius, techninius, ekonominius ar inžinierinius duomenis, įskaitant planus, tikslus, programines įrangas, formules, dizainuis, prototipus, metodus, technikas, procedūras, programas ar kodus. Nesvarbu ar šie duomenys yra fizines ar informacinės formos bei kaip ši informacija buvo laikoma. Verslo paslaptys dažniausiai turi nepriklausomą ekonominę vertę. Verslo paslaptys taip pat dažnai vadinamos klasifikuota privačia informacija, kritine technologija ir pan.

Štai tokio pobūdžio informaciją galima rasti FTB svetainėje. Įdomiausia yra tai, kad FTB kaip antrą po terorizmo prioritetinių darbo krypčių nustatė kovą su ekonominiu šnipinėjimu. Jie tikrai supranta kokiose valstybės srityse vyksta aktyvūs užsienio žvalgybų veiksmai, kurie atneša didelius privačioms kompanijoms ir pačiai valstybei nuostolius.

 

 

 

 

 

 

      Koks turi būti santykis tarp valstybės saugumo departamento ir privataus verslo kompanijų? Ar jos turi gyventi kaip katė ir šuo?

Objekto apsaugas modelis galėtų būti toks:

  1. Grėsmės kėlėjas žmogų bando patekti į objektą ir jam pakenkti;
  2. Kenkėjas savo kelyje susiduria su įvairiomis apsaugos kliūtimis. Jos apsunkina jo kelią ir pareikalauja iš jo daugiau laiko kliūtims įveikti;
  3. Sekimo sistema perduoda signalą apie iškilusį pavojų valdymo centrui;
  4. Į įvykio vietą operatyviai išvyksta reagavimo komanda ir sulaiko įsibrovėlį.

Visoje šioje grandyje yra labai svarbi laiko trukmė nuo pavojaus signalo gavimo iki reagavimo grupės atvykimo į įvykio vietą. Ši laiko atkarpa turi būti kuo trumpesnė ir pagal šią laiko atkarpą yra parenkamos objekto apsaugos techninės priemonės. Kuo reagavimo laikas ilgesnis, tuo stipresnės ir patikimesnės turi būti apsaugos priemonės (kliūtys).

Rekomenduoju objekto apsaugos sistemą kurti pagal šias apsaugos sritis.

Sekimo priemonės. Pagrindinis sekimo priemonių tikslas yra laiku atpažinti kylančią grėsmę ir perduoti pavojaus signalą valdymo centrui. Šiam tikslui pasiekti naudojamos techninės sekimo priemonės: video, signalizacijos, fizinė apsauga.

Sulaikymo priemonės. Šių priemonių tikslas – sudaryti kuo daugiau kliūčių grėsmės sukėlėjui. Gali būti įvairios apsaugos priemonės: grotos, metalinės durys, sunkiai įveikiamos spynos ar kiti užraktai, tvoros ir t.t.

Atsakymo (reagavimo) priemonės. Reagavimo grupės tikslas nedelsiant išvykti į įvykio vietą ir neutralizuoti (užkardyti) grėsmės sukėlėjo veiksmus. Šioje srityje yra labais svarbus ryšys tarp atsakingų asmenų. Visi darbuotojai, kurie yra atsakingi už objekto apsaugą privalo žinoti kas, kada ir kaip informuoja apie pavojų..

Atstatymo priemonės. Šių priemonių tikslas – operatyviai atstatyti objekto apsaugos sistemą. Patikrinti jos veikimo efektyvumą. Objekto apsaugos sistema turi būti atstatyta kuo greičiau.

Kontrolės ir patikrinimo priemonės. Šių priemonių esmė yra tai, kad darbuotojai atsakingi už objekto apsaugą privalo kartas nuo karto patikrinti sistemą, pažiūrėti kaip ji dirba, ar nėra spragų, ar visi darbuotojai žino savo užduotis ir ką jie turi daryti. Rekomenduojama sistemos patikrinimą (testavimą) atlikti nemažiau kaip du kartus į metus.

Kiekvieną kartą įvykus incidentui reikia atlikti išsamų tyrimą ir išsiaiškinti įvykio priežastis. Jas būtina įvertinti iš objekto apsaugos pusės. Jeigu yra kokie nors neatitikimai su objekto apsauga, tai reikalinga nedelsiant iš naujo atlikti rizikos analizę ir visus nustatytus ir aptiktus trūkumus ištaisyti.

Sąmoningumo skatinimas ir mokymas. Kiekvienais metais atlikti visų su objekto apsauga susijusių darbuotojų ir kitų asmenų mokymus. Jiems reikia priminti taisykles, jų teises ir pareigas, darbo tikslus ir uždavinius. Mokymai turėtų būti ne tik teoriniai, bet ir praktiniai. Labai gerai kai yra inicijuojamas pavojaus signalas ir žiūrima kaip reaguoja komanda ir ar laiku ji atvyksta. Visa gauta informacija išanalizuojama, nustatomi trūkumai. Visos iškilusios problemos yra aptariamos mokymosi metu.

Personalo patikimumas. Šių priemonių esmė yra tame, kad svarbiame objektų dirbtų ir jį saugotų patikimi asmenys.

Objekto apsaugas modelis galėtų būti toks: Grėsmės kėlėjas žmogų bando patekti į objektą ir jam pakenkti; Kenkėjas savo kelyje susiduria

Jus atakuoti gali arba juodųjų technologijų profesionalai, arba mėgėjai. Jeigu jus puola profesionalai, tai laukite bėdos. Jie tikrai pasieks savo tikslą, pridarys daug problemų ir žalos. Jeigu jus puola mėgėjai, tai didesnių bėdų išvengsite. Dažniausiai mėgėjų operacijos baigiasi be rimtesnių rezultatų, didelės žalos nepadaro, o kartais net atneša naudą. Dovanai pareklamuoja jus ir jūsų bendrovę.
Tačiau į mėgėjų informacinę ataką nereikia „žiūrėti pro pirštus“, nekreipti į ją dėmesio. Reikia įvertinti situaciją, nustatyti galimą proceso vystymosi scenarijų, galimas rizikas, galimą žalą. Būtinai reikia išsiaiškinti, kokią įtaką neigiamas straipsnis apie jus ir jūsų verslą padarys auditorijai, į kurią nusitaikė mėgėjai. Jeigu auditorija į straipsnio turinį nesureagavo, nekreipė dėmesio, o jūsų prekyba ar paslaugų teikimas vyksta taip, kaip vyko iki šiol, tai nereikia imtis jokių priemonių prieš ataką. Tačiau jeigu auditorija sureagavo į straipsnius ir pradėjo abejoti jūsų gaminiais, jūsų patikimumu, pati bando aiškintis, apie jus pradeda sklisti neigiamų kalbų, tai tuomet būtina nedelsiant imtis efektyvių priemonių šiems neigiamiems procesams sustabdyti.

Pirmiausia reikia išsiaiškinti, kas jus atakuoja: profesionalai ar mėgėjai? Mėgėjus galima atpažinti pagal šiuos kriterijus:

· Jie dažnai naudoja išgalvotą, melagingą informaciją. Jie neskiria laiko informacijai apie jus surinkti. Jie paprasčiausiai surašo straipsnyje tai, kas jiems šauna į galvą, ką jiems duoda užsakovas arba papasakoja pirmas gatvėje sutiktas žmogus.

· Jie naudoja ne konkrečius faktus, o bendrus pasakymus. Pavyzdžiui, kad jūs esate blogas žmogus, nepatikimas, piktas, kad nevykdote įsipareigojimų, galite apgauti ir taip toliau, ir panašiai.

· Puolimui jie pasirenka netinkamą taikinį – ne svarbiausią ir jautriausią jūsų prekės ar paslaugos savybę. Jie pasirenka ne silpniausią ir pažeidžiamiausią jūsų arba jūsų bendrovės veiklos grandį, o antraeilius arba trečiaeilius dalykus. Šių ne itin reikšmingų prekės savybių puolimas, neigiamas aprašymas neduoda efektyvaus rezultato ir pasirinktai auditorijai nesuformuoja neigiamos nuomonės.

· Mėgėjai neigiamą straipsnį paviešina tik vienoje masinės informavimo priemonėje. Kitose tokio pobūdžio straipsnių nėra. Profesionalai visada stengiasi, kad neigiama informacija susidomėtų kuo daugiau žurnalistų iš skirtingų žiniasklaidos priemonių.

· Reikia išsiaiškinti, kas organizuoja informacinę ataką. Jeigu ieškodami atsakymo nerasite rimtos juodųjų technologijų kompanijos arba jos atskirų atstovų, tai informacinis puolimas prieš jus yra organizuojamas mėgėjų.

Kaip reaguoti į mėgėjišką juodųjų technologijų ataką? Pateiksiu du reagavimo variantus. Jie apmąstyti ir išbandyti tikrų specialistų, kurie nuolat dirba su juodosiomis technologijomis. Jie arba patys atakuoja, arba rengia kontratakas.

Pirmas variantas

Reikia įvertinti situaciją. Būtina nustatyti ir išsiaiškinti, ar neigiami straipsniai paveikė auditoriją (jūsų pirkėjus, klientus, partnerius), ar pakeitė jų nuomonę apie jus? Jeigu jokių pokyčių neįvyko ir nematyti jokio klientų blaškymosi, tai nieko nereikia daryti. Galima paskambinti laikraščio redaktoriui arba savininkui ir padėkoti už nemokamą reklamą.

Jeigu auditorija sureagavo į neigiamus straipsnius, tai galima tiesiogiai kreiptis į masinės informavimo priemonės savininką ar redaktorių. Susitikti su juo ir paprašyti paaiškinimo. Išsakyti savo poziciją ir pranešti jam, kad jeigu nebus sustabdytas neigiamos informacijos viešinimas, tai jūs kreipsitės į teismą. Dažnai tokio pobūdžio pagrasinimas duoda teigiamą rezultatą, nes dauguma laikraščių savininkų, redaktorių ar šiaip žurnalistų nenori veltis į teisminius ginčus.

Mėgėjai dažnai naudoja melagingą informaciją. Jūs kreipiatės į teismą ir ginate save, savo bendrovę ir savo garbę. Teisminio ginčo medžiagą viešinate, leidžiate su ja susipažinti jūsų klientams, partneriams. Kadangi puolimas prieš jus buvo organizuotas melo pagrindu, jūs lengvai laimėsite teismus ir apsaugosite apie save teigiamą visuomenės nuomonę.

Kiti juodųjų technologijų specialistai siūlo šį reagavimo į informacinę ataką variantą:

• Būtina nusiraminti, atsipalaiduoti ir pasistengti nedaryti „staigių judesių”.

• Išsiaiškinti užsakovą, jo tikslus ir priežastis.

• Atsakyti į klausimą, kodėl jis pasirinko būtent jus.

• Padirbėti su žurnalistu, dar geriau – su laikraščio redaktoriumi.

• Nustatyti, kurie jūsų oponentai palaikys jus, o kurie – ne.

• Pabandyti gauti konkurentų, oponentų, partnerių ar atskirų asmenų palaikymą.

• Nustatyti, kokia paviešinta informacija padarytų didžiausią žalą jūsų priešui.

• Surinkti kompromituojančią informaciją.

• Numatyti visas galimas pasekmes. Jeigu manote, kad laimėsite ir esate pakankamai stiprūs, tai pirmyn.

Šaltinis: http://www.alfa.lt/straipsnis/15083092/kaip-apsiginti-nuo-megejiskos-informacines-atakos

Jus atakuoti gali arba juodųjų technologijų profesionalai, arba mėgėjai. Jeigu jus puola profesionalai, tai laukite bėdos. Jie tikrai pasieks savo

555

Politikos apžvalgininkas T.Dapkus savo socialiniame tinkle (https://www.facebook.com/tomas.dapkus.7?fref=nf&pnref=story)  rašo:

„Po rezonansinio nusikaltimo kai, kaip įtariama, keturi čigonai pagrobė ir kraupiai nužudė jauną merginą, premjeras Saulius Skvernelis sakė, kad
svarbu ne tik atskleisti ir ištirti nusikaltimus, bet ir juos užkardyti bei stiprinti prevenciją, abejodamas, ar „apylinkės inspektorių instituto pakeitimas iš esmės, nepilnamečių reikalų pareigūnų atsisakymas, ar tai tikrai tie žingsniai, kurie padės suvaldyti situaciją, kalbant apie prevenciją“.

Premjeras teisus. Prevencijos nebuvimas yra atsakymas į vėl eilinį kraupų nusikaltimą – šįkart AMOK atvejį, kai legaliai laikytu ginklu įtariamasis iššaudė šeimos narius. Nusikaltimas vėl ištirtas sparčiai, bet neužkardytas.

Ar būtų suveikusi prevencija (apylinkės inspektorius, ar kaip tą bendruomenės pareigūną bepavadinsim)? Gal ir nebūtų. Bet kai nėra jokios prevencijos, tai net tikimybės užkardyti nėra.

Kaimynai liudija, kad nusikaltimo priežasčių reikia ieškoti šeimoje. Deja, jie apklausti po nužudymo, bet ne iki išduodant ginklą. 21 šūvis, tai dvi arba trys apkabos. Didelė tikimybė, kad tikėtina pareigingas inspektorius (ypač provincijoje kur visi pažįsta visus ir viską apie vieni kitus žino) būtų nesunkiai dar iki nusikaltimo surinkęs informaciją apie tokį įtartiną asmenį, turintį ginklą, ir aplink jį esančias problemas. Būt apklausęs ir tuos pačius kaimynus. Įtartinas elgesys turbūt būtų paskatinęs griežtinti to asmens atžvilgiu ginklų kontrolę etc.

Generalinis policijos komisaras Linas Pernavas nelinkęs į jokią savikritiką dėl vykdomos policijos reformos, o savo viešais pasisakymais vis labiau atrodo tik kaip populistas. Akivaizdu, kad jis nieko nekeis ir neperžiūrės, tad jau reikalingas atsakingų politikų įsikišimas.

Jei tokio įsikišimo nebus, aišku visi visus pridengs. Ir vėl nebus jokių išvadų: ankstesni nusikaltimai tik demagogiškai nurašyti socialinėms problemoms, probacijos nepriežiūrai, dabar turbūt tik „sisteminėms“ ginklų kontrolės bėdoms.

Beje, jau trečias iš eilės toks kraupus rezonansinis nusikaltimas Kauno apskrityje. Gal laikas dar ir atidžiau pasidomėti Kauno apskrities policijos darbo organizavimu?

Ar bejėgiškai lauksime toliau?

Deja, tenka likti prie ankstesnio komentaro išvados: kraupių nusikaltimų daugės, nepaisant spartaus jų ištyrimo.“

Iš savo pusės pridėsiu.

Policijos reformatoriai nusprendė, kad užtenka: a) registruoti įvykį b) reaguoti į jį. Kuo geresnis bus reagavimas, tuo geresnis bus policijos darbas. Deja, tenka apgailestauti. Prieš įvykį yra visa eilė kitų įvykių, kuriuos policija turi iš anksto pastebėti, identifikuoti ir imtis priemonių jiems užkardyti, kad šie įvykiai neprivestų prie rezonansinio nusikaltimo ir didelės tragedijos. Darbas su žmonėmis yra visiškai apleistas ir numestas į policijos vadovo kabineto kampą.

Būtent darbas su žmonėmis, būti tarp žmonių, tapti jų saugumo garantu, įgauti jų pasitikėjimą šiems policijos reformatoriams yra svetimas dalykas.

Įsivaizduokite situaciją:

Pirma, pagal dabartinę tvarką. Norint išduoti ginklą, reikia sužinoti kas yra tas ginklo prašytojas. Ar jis yra patikimas? Ar jam galima išduoti leidimą ginklui? Važiuoja policininkas su uniforma pas asmens kaimyną. Skambina į duris, prisistato ir klausia: „Pasakykite man, ar jūsų kaimynas yra geras žmogus? Ar jis nedaro nusikaltimų? Ar jis yra patikimas?“ Spėkite iš trijų kartų ką atsakys kaimynas. O gi nieko. Jis sakys, kad kaimynas nieko žmogus, sugyventi galima. Kas gi kalbės atvirai su nepažįstamuoju ir uniformuotu žmogumi? Kas tas policininkas yra? Kieno jis interesus atstovauja? Gal banditams dirba? O gal su kaimynu susitaręs tikrina? Žmogus nepasitikės policininku, kurį pirmą kartą mato savo gyvenime ir, kuris jam užduoda jautrius klausimus.

Antra, pagal buvusią tvarką, kai seniūnijose dirbo apylinkės inspektoriai. Jį visi žinojo. Su juo kalbėjosi. Jam išsipasakodavo ir juo pasitikėdavo, aišku, jei inspektorius buvo sąžiningas ir dorai atliekantis darbą, o ne koks girtuoklis ir piktnaudžiautojas. Štai inspektorius paskambina į kaimyno duris ir apklausią jį. Jis gauna daug daugiau informacijos apie asmenį, kuris nori gauti ginklą. Jam iš tikrųjų net nereikia eiti pas kaimynus ir jų apklausinėti. Jis iš karto gali charakterizuoti asmenį ir pasakyti kokias problemas jis ar jo šeima turi, kokie jų yra ryšiai, ar jie užsiima kuo nors neteisėtu, ar jie pykstasi su kaimynais, ar jie yra geri ir patikimi žmonės.

Štai ką reiškia darbas su žmonėmis. Tą ir reiškia būti tarp žmonių, gyventi jų problemomis, padėti jiems, pasitikėti jai, suprasti juos ir būti jų draugu. Teorijos yra gražus dalykas ir dažnai gražiai skamba, tačiau realus gyvenimas yra kitoks ir jame reikia realiai gyventi, o ne teorijas stumdyti.

Politikos apžvalgininkas T.Dapkus savo socialiniame tinkle (https://www.facebook.com/tomas.dapkus.7?fref=nf&pnref=story)  rašo: "Po rezonansinio nusikaltimo kai, kaip įtariama, keturi čigonai pagrobė ir kraupiai nužudė jauną