2022/05/17

Naujienos

Žinių portalai, socialiniai tinklai pilni reikalavimų įvesti mirties bausmę Lietuvoje. Mirtis, mirtis, mirtis nenaudėliams yra geriausia bausmė už jų padarytus nusikaltimus. Tik mirtis gali sustabdyti tautą nuo degradavimo, nuo visiško moralinio nuosmukio. Mirties reikalauja žymūs žmonės, prie jų pulkais prisideda nežymūs žmonės. Ugningos raudonosios beždžionės metai prasidėjo. Keršto jausmas apėmė beveik visus.

Jei dauguma Lietuvos žmonių sutinka su mirties bausmės įvedimu, tai tiesiog yra privalu tęsti diskusiją apie dalykus, kurie yra neatsiejami nuo mirties bausmės.

Pavyzdžiui, kaip žudysime nenaudėlius? Karsime, šaudysime, nuodysime ar kirsime galvas. Reikėtų detaliai aptarti kiekvieną žudymo būdą. Gal reikėtų pasirinkti kuo žiauresnį ir ilgesnį, kad kuo daugiau skausmo sukeltų nusikaltėliui? Tegu žino visuomenės atmata, kaip kentėjo jo aukos. Tegu pats pajaučia skausmus ir kančias.

Reikėtų taip pat aptarti, ar egzekucijas darysime viešai ar ne. Manau, kad viešos mirties bausmės vykdymui labai tiktų Katedros aikštė. Daug žmonių galėtų susirinkti ir pažiūrėti. Televizijos turėtų vietos kur kameras pastatyti. Televizijų laidų žurnalistai galėtų vietoje imti interviu iš aukos, jo artimųjų, giminių ir iš nukentėjusiųjų, klausti kiekvieno nuomonės. Pagaliau teisingumas triumfuoja!

Jeigu mirties vykdymą darysime ne viešą, tai tuomet reikia nuspręsti, kas privalo dalyvauti žudymo procese. Juk turi būrys žmonių – įvairios srities specialistų ir visuomenės atstovų – patvirtinti, kad nenaudėlis yra tikrai nužudytas, kad jis tikrai mirė didelėse kančiose. Juk žinote, kad Lietuvoje korupcija klesti. Jei mirties bausmę įvykdysi niekam nematant, tai sudarysi sąlygas įvairioms sąmokslo teorijoms gimti, skandalams kilti. Visuomenė sukils, pradės valdžia nepasitikėti. Tai yra negerai. Egzekucijoje turi dalyvauti žiniasklaidos atstovai, kurie išsamiai aprašytų mirties eigą, nenaudėlio kančias, kad kiekvienas perskaitytų, o gal net neakivaizdžiai pajustų skausmą – jei ne fizinį, tai dvasinį. Kiti privalo žinoti, kas jų laukia!

Pavyzdžiui, reikia nuspręsti, už kokius nusikaltimus žudysime. Kiek žmonių turi nužudyti žmogus, kad vėliau jis pats būtų valstybės nužudytas? Vieną, du ar keturis? O gal reikia atsižvelgti į tai, kaip jis juos žudė? Gal užtenka vienos aukos, jei ji, mūsų manymu, nužudyta žiauriai ir ilgai kankinosi?

O kaip elgtis su valstybės išdavikais? Juk jie yra ne mažesni nusikaltėliai už žudikus. Reikia rimtai pagalvoti apie juos. Jie tikrai yra nusipelnę mirti.

O kaip elgtis su prievartautojais, ypatingai, mažų vaikų visokiais tvirkintojais? Žiauresnio nusikaltimo net nežinau. Jis prilygsta žmogaus nužudymui. Žudai ne kūną, bet sielą ir ją nužudai visiems laikams. Žmogus vaikšto su atvira ir niekada neužgyjančia žaizda savo širdyje. Tas, kuris tą žaizdą atvėrė, turi užsitarnauti mirties bausmės.

O kaip elgtis su vagimis, kurie vagia iš valstybės milijonus? Juk jie vagia iš žmonių. Žmonės sunkiai gyvena, neišgyvena iš savo mažų pensijų. Pinigų vaistams neturi, ką jau kalbėti apie skanesnį duonos kąsnį. Žmonės kenčia dėl vagių.

O kaip elgtis su girtuokliu, kuris automobiliu traiško žmones? Juk jis yra pavojingas nusikaltėlis. Juk jis negalvoja apie kitų žmonių saugumą. Juk jis, galima sakyti, sąmoningai gėrė, prisigėrė, sėdo už automobilio vairo ir traiškė žmones. Jis vertas mirties bausmės.

O kaip elgtis su aršiais valdžios kritikais? Kodėl juokiatės? Kodėl iš karto atmetate šį pasiūlymą? Jis yra normalus. Pažiūrėkite – Saudo Arabijoje po Naujųjų metų mirties bausmė įvykdyta 47 žmonėms. Kai kuriuos nužudė už tai, kad jie drįso kritikuoti valdžią. Juk sprendimą, už kokį nusikaltimą žudyti, priims parlamento dauguma, o ji gali būti nenuspėjama. Seimo nariai dažnai būna pikti ir emocijų apimti, kartais net tarpusavy talžosi, ką ten kalbėti apie jiems svetimus žmones.

Oi, dar daug klausimų reikia apkalbėti. Daug problemų reikia išspręsti.

Kiekvienas turime atsakyti į klausimą: kodėl aš noriu mirties bausmės?

Jeigu noriu įvesti mirties bausmę dėl to, kad ji atgrasintų kitus žmones nuo pavojingų nusikaltimų, tai istorija jau yra įrodžiusi, kad mirties bausmės žmonių neatgrasina nuo nusikaltimų. Netgi yra pavyzdžių, kai žmogus, ką tik pažiūrėjęs mirties bausmės egzekuciją, iš karto eina daryti to paties nusikaltimo, už kurį buvo nubaustas nusikaltėlis.

Vaikų žudikas iš Kėdainių net nežino, kad egzistuoja baudžiamasis kodeksas, nežino, kokie veiksmai yra nusikalstami, ir nežino, kokios bausmės yra numatytos už nusikaltimų padarymus. Nejaugi galvojate, kad jis, apimtas pykčio, emocijų ir nesuvokdamas tikrovės, atsistoja, griebia vaikus ir neša juos prie šulnio, kai staiga, kaip žaibas iš giedro dangaus, šauna jam į galvą mintis, kad jei jis juos sumes į šulnį, tai jie gali mirti, o jam bus skirta mirties bausmė ir vidurkely jis sustoja, neša vaikus atgal į trobą, išgeria dar vieną čerką ir nulūžta patenkintas – ne dėl to, kad vaikų nenužudė, o dėl to, kad pats išvengė mirties?

Tai yra iš fantastikos srities. Jam nešaus jokia mintis ir joks žaibas iš giedro dangaus jo kiaurai nepervers. Darydamas nusikaltimą jis elgiasi ne kaip žmogus, o kaip žvėris, kurio vienintelis tuometinis tikslas yra panaikinti jį erzinantį dirgiklį.

Jeigu nori įvesti mirties bausmę dėl to, kad nori keršto, nori, kad nusikaltėlis kentėtų labiau, nei kentėjo jo aukos, tai geriausiai būtų įvesti mirties bausmę, kurios metu nenaudėlis ilgai kęstų skausmą. Reikėtų jį kankinti kelias valandas, o gal net paras. Tuomet visi pajustume pasitenkinimą ir galbūt ramybę viduje. Kuo didesnes kančias nusikaltėlis kentės, tuo lengviau bus mums, nes mes norime keršto, kuri yra viena iš didžiausių žmogaus nuodėmių.

Emocijų apimti žmonės gali pridaryti daug blogų dalykų, tačiau sprendžiant rimtus reikalus visada reikia vadovautis šaltu protu. Mirties bausmė neišspręs girtuokliavimo problemų. Mirties bausmė neatgrasins nusikaltėlių nuo nusikaltimų. Mirties bausmė neišgydys psichiškai nesveikų žmonių. Manau, kad Lietuvoje yra sukurtos visos priemonės kovai su blogybėmis, tačiau tos priemonės nėra Tinkamai ir iki Galo Taikomos Praktikoje. Juk kaip galima paaiškinti TAI: „Visi žinojo, kad jis agresyvus, muša žmoną, prageria šeimos pinigus. Kentėjo visa šeima. Nelaimės laukėme kiekvieną dieną“?

Žinių portalai, socialiniai tinklai pilni reikalavimų įvesti mirties bausmę Lietuvoje. Mirtis, mirtis, mirtis nenaudėliams yra geriausia bausmė už jų padarytus

Vakar europarlamentarė, socdemė Vilija Blinkevičiūtė televizijos laidoje griežtai kritikavo naująją  valdžią, jos politiką šeimos ir vaikų reikalų srityje. „Tai yra didžiulė Lietuvos gėda,“- tvirtino ilgametė politikė, kalbėdama apie smurtą šeimose.

Susipažinkite su V.Blinkevičiūtės karjera.

Nuo 1983 m. iki 1990 m. LR socialinės apsaugos ministerijos revizorė.

Nuo 1990 m. iki 1994 m. Socialinės apsaugos ministerijos darbo santykių teisinio reguliavimo skyriaus konsultantė

Nuo 1994 m. iki 1996 m. LR SADM sekretorė,

nuo 1996 m. iki 2000 m. LR socialinės apsaugos ir darbo viceministrė

Nuo 2000 m. lapkričio 9 d. iki 2008 m. gruodžio 9 d. LR socialinės apsaugos ir darbo ministrė.

2004–2009 Lietuvos Respublikos Seimo narė. (socialinių reikalų ir darbo komiteto narė bei Šeimos ir vaiko reikalų komisijos narė.

Nuo 2009 m. Europos Parlamento narė. Atstovauja, gina Lietuvos visuomenės interesus.

Taigi pirmų pirmiausia ji turėtų kaltinti save ir savo partiją, nes būtent ji ir jos partija suformavo šią politiką socialinės apsaugos srityje. Lietuvoje, tikriausiai, nerastum žmogaus, kuris turėjo tiek daug galimybių įtakoti Šeimos ir vaiko reikalų politiką.

Dabar kiekvienas politikas ir valdininkas bando išpešti sau naudos iš vaiko mirties. Politikierių politikavimas. Ar tai nėra šlykštu?

Vakar europarlamentarė, socdemė Vilija Blinkevičiūtė televizijos laidoje griežtai kritikavo naująją  valdžią, jos politiką šeimos ir vaikų reikalų srityje. „Tai yra

Rusijos kontržvalgyba (FST) 2015 m. sulaikė ir iš šalies ištrėmė Latvijos pilietį Andrejų Dudarevą. Rusai paskelbė, kad jis yra dvigubas agentas slapyvardžiu Tomas, 20 metų dirbęs Latvijos ir JAV slaptosioms tarnyboms.

Tai ne pirmas atvejis, kai Rusijos kontržvalgyba pagauna ir iš šalies ištremia Latvijos ar Estijos slaptųjų tarnybų agentus. Tačiau visais atvejais „šnipų“ istorijos būna keistos, ne visos ir netikroviškos. Liaudžiai tokio pobūdžio informacija tinkama. Ji nelabai domisi žvalgų darbu ir nelabai išmano jo ypatybes. Tačiau profesionaliems žvalgams šie Rusijos šnipų gaudymai kelia juoką. Juntama, kad Rusijos kontržvalgyba ne tiek dirba darbą, kiek užsiima savireklama ir propaganda.

Nepaisant to, kad Rusijos žiniasklaida pateikė mažai informacijos apie agentą Tomą, pabandysiu nupasakoti jums savo versiją. Tai yra tik versija. Tikros situacijos, tikrų faktų aš nežinau. Remiuosi tik skurdžiais FST, žiniasklaidos pranešimais ir savo patirtimi.

Latvijai atgavus nepriklausomybę, rusų tautybės šalies gyventojas Andrejus Dudarevas, išreikšdamas pasitikėjimą naujai valstybei, tapo jos piliečiu. Jis ilgus metus dirbo Latvijos karinėse oro pajėgose karo lakūnu. Tarnyba buvo nepriekaištinga, nuobaudų neturėjo. 2009 metais, būdamas sveikas, tvirtas vyras, išėjo į ištarnautą poilsį. A. Dudarevas kaip aviacijos specialistas įsidarbino Latvijos civilinės aviacijos agentūroje. Dažnai darbo reikalais vykdavo į Maskvą, o gal dirbo aviacijos agentūros filiale Maskvoje.

2014 metais lapkričio mėnesį A. Dudarevas savo iniciatyva susitiko su Rusijos FST pareigūnu. Susitikimo metu A. Dudarevas pasisakė tarnavęs Latvijos karinėse oro pajėgose ir kad turi surinkęs daug informacijos – visą archyvą – apie NATO veiklą Baltijos valstybėse. Ši informacija gerokai pakenktų NATO pozicijoms Baltijos valstybėse. Už informaciją A. Dudarevas paprašė gerai apmokamo darbo aviacijos srityje ir pinigų.

FST pareigūnas, galimai trindamas rankas iš džiaugsmo, parlėkė į kontorą ir iš karto puolė pas savo vadovus. „Viskas. NATO – mūsų rankose! Mes galėsime sunaikinti jos pozicijas Baltijos valstybėse“, – kažką panašaus galėjo teigti pareigūnas. Jis tolumoje jau gal matė ordinus, medalius, aukštesnį laipsnį ir pripažinimą. FST vadovybė neatmetė iniciatyvaus darbuotojo pasiūlymo. Ji nurodė darbuotojui gauti TĄ „itin slaptą“ archyvą.

FST užverbavo A. Dudarevą, suteikė jam slapyvardį agentas Tomas ir pradėjo su juo dirbti. Naujai iškeptas agentas Rusijos kontržvalgybai perdavė duomenis apie amerikiečių Baltijos šalyse įrengtą radiolokacijos tinklą „BALTNET“, skirtą kontroliuoti oro erdvei. Jis taip pat perdavė informaciją apie Latvijos parlamento nario, brigados generolo Karlio Krėslinio (Karlis Kreslinš) ir buvusio Latvijos kariuomenės vyriausiojo vado Andrejaus Zeiboto (Andrejs Zeibots) neva neteisėtą prekybą padirbtais Rusijos institutų diplomais. Ties šia informacija agento Tomo archyvas išseko.

Rusijos kontržvalgybininkai susipažino su informacija, išanalizavo ją ir įvertino. Išvada – ji nereikšminga, pasenusi ir jokios neigiamos įtakos NATO pozicijoms nepadarys.

FST vadovai pradėjo laužyti galvą, ką daryti su agentu Tomu. Vykdyti jam duotus įsipareigojimus – įdarbinti ir už informaciją sumokėti solidžią sumą – pareigūnai nenorėjo. Kam jis mums reikalingas, pagalvojo vadovai. Geriau mes jį panaudosime savo darbo rezultatams parodyti, visuomenei atskleisti, kaip veikia JAV ir Baltijos šalių agentūra Maskvoje. Šiame sprendime išloš visi, išskyrus agentą Tomą.

Taigi Rusijos spauda paskelbė, kad Rusijos kontržvalgyba FST atskleidė ir sulaikė dvigubą agentą Tomą, kuris vienu metu dirbo JAV ir Latvijos specialiosioms tarnyboms. Latvijos pilietis Andrejus Dudarevas sulaikytas, apklaustas ir ištremtas iš šalies. Jam uždrausta dešimt metų įvažiuoti į Rusijos valstybės teritoriją.

Latvijos kontržvalgybos vadovas pareiškė, kad Latvijos oficialios institucijos nekomentuos Rusijos „pasakėlių apie šnipus“. Šis Rusijos žingsnis dar kartą parodo, kad šios šalies slaptosios tarnybos deda visas pastangas tam, kad sukiršintų NATO sąjungininkus, kad pasėtų tarp jų nepasitikėjimo, abejonės sėklą. Tačiau pasiekti šio tikslo jiems vargiai pavyks.

Vienos ir kitos valstybės oficialios institucijos persimetė viešais pareiškimais, viskas nutilo. Daugiau ši istorija niekam neįdomi. Tačiau A. Dudarevo likimas – nepavydėtinas. Jis grįžo į Latviją ir, matyt, turėjo ar dar turės labai rimtą pokalbį su Latvijos saugumo vyrukais. Jis turės paaiškinti savo veiksmų motyvus ir už juos privalės atsakyti. Jei mano versija yra teisinga, valstybės pasitikėjimas šiuo žmogumi yra prarastas visiems laikams.

Ši istorija skirta visiems tiems, kurie, būdami naivūs, galvoja užsidirbti pinigų parduodami, jų akimis žiūrint, itin svarbią informaciją kitų šalių slaptosioms tarnyboms. Atminkite, kad iniciatyvą rodantys asmenys beveik niekada nėra priimami, o kartais net ir skausmingai baudžiami už savo veiksmus. Jų kratosi visų šalių slaptosios tarnybos. Į juos žiūri nepatikliai, kaip į išdavikus ar dvigubus agentus, atsiųstus kitų šalių slaptųjų tarnybų. Tokios iniciatyvos rodymas yra tiesioginis kelias į pražūtį.

www. alfa.lt

Rusijos kontržvalgyba (FST) 2015 m. sulaikė ir iš šalies ištrėmė Latvijos pilietį Andrejų Dudarevą. Rusai paskelbė, kad jis yra dvigubas

Valstiečiai jau pralaimėjo kovą dėl valdžios. Jie net nespėjo pakovoti. Jie ją pralaimėjo be kovos. Patys save sužlugdė savo keistais ir nesuprantamais sprendimais.

Valstiečiai su Karbauskiu ir Skverneliu priešakyje atėjo į valdžią ir pasakė, kad jie yra nesisteminiai ir jie imsis rimtų reformų žmonių, o ne sistemos naudai. Ką jie pirmais būnant valdžioje mėnesiais padarė?

  • Svarbiausius ministerijos postus užleido sisteminiams, kurie ne tik išsaugojo savo pozicijas energetikoje, finansų sektoriuje, bet jas išplėtė susisiekimo srityje ir sustiprino finansų sektoriuje. Sisteminiai tapo dvigubai stipresni nei buvo iki šių paskyrimų. Jie taip pat sustiprino savo pozicijas žiniasklaidos srityje, nes žiniasklaidai kontraktus duoda ir pinigus neša didžiausios bei svarbiausios Lietuvos valstybės įmonės bei ministerijos.

Valstiečiai prarado finansinių srautų kontrolę bei įtaką šioms svarbiausioms valstybės ekonomikos sritims. Jie taip pat prarado įtaką žiniasklaidai;

  • Siūlydami neapgalvotus siūlymus dėl stipraus, silpno, pusiau stipraus alkoholio, dėl mokesčių žmonėms ir verslui didinimo, dėl kitų apribojimų, dėl nuolatinių ir žmones bei verslą šokiruojančių pasisakymų, sugadino santykius su verslo grupėmis ir įsigijo naujų priešų. Daugelis pradeda galvoti, kad gal geriau sistema, nei tokie kovotojai. Tai ne kovotojai, o griovėjai, nes velnias žino kokių nesąmonių jie pridarys. Kol kas nematome aiškių tikslų ir priemonių jiems pasiekti, o matome padrikus siūlymus bei pasisakymus;

Kovoje su sistema reikia turėti savo kariuomenę, sąjungininkų versle, žiniasklaidoje, visuomenėje, kitose politinėse partijose ir tik tada galima tikėtis pergalės.

Vienas karys lauke – ne karys.

Valstiečiai jau pralaimėjo kovą dėl valdžios. Jie net nespėjo pakovoti. Jie ją pralaimėjo be kovos. Patys save sužlugdė savo keistais

Iškelkite pirštą virš galvos ir pajusite, kad viešojoje erdvėje vėjo kryptis pasikeitė. Prieš kelias dienas beveik dvi savaites pūtė itin stiprus Kildišienės vėjas. Kokia ji bloga. Koks blogas Karbauskis. Kaip viskas blogai. O kokios didelės problemos. Ir ką dabar daryt? Vėjo sukelta banga nuplovė Kildišienę ir jos problemas.

Dabar ,kaip stebuklinga dirigento lazdele mostelėjus, vėjas staiga pakeitė kryptį ir pradėjo pūsti geležinkelių, pašto kryptimi. Ten labai blogai, sako pūtėjai, ten korupcija, sako žurnalistai, ten piktnaudžiavimas teigia politikai, ten, ten, ten… Ir visi kaip vienu balsu tvirtina: Reikia imti pavyzdį iš Lietuvos energijos. Koks ten skaidrumas! Koks ten gerumas! O pabaigoje priduria – būtina sukurti Susisiekimo ministerijos kuruojamų įmonių strategiją.

Jaučiu kaip konsultantai trina rankas, ruošia sutartis, skaičiuoja būsimus pelnus. Jaučiu kaip teisininkai ratus suka aplink šias įmones ir rengiasi jas reformuoti, kovoti su blogybėmis ir ginti Lietuvos žmonių interesus. O viešpatie, koks esu naivus! Sutartys jau seniai parengtos ir paruoštos pasirašyti. Vienintelis klausimas kokią sumą įrašyti milijoną, du ar dešimt. Gal jau atėjo laikas su niekuo nesiskaityti?

Viskas yra gerai. Atėjo nauja „chebra“ ir jai reikia pinigų, didelių pinigų. Žmonių, tuo labiau Lietuvos žmonių, interesai, jų visiškai nedomina. Jie mato atsivėrusias naujas galimybes ir skaičiukus, skaičiukus, skaičiukus…

Vairuoju automobilį, įjungiu radiją, o ten laidų vedėjas išdidžiu balsu: šiandien gerbiami klausytojai pakalbėkime apie reformų būtinybę geležinkeliuose, Lietuvos pašte. Kaip stebuklinga lazdele mostelėjus… Parėjau namuose, atidariau langą į pasaulį ir nėriau tiesiai į 15 min. naujienų portalo informacinį srautą, o ten… oi, oi, oi kaip blogai geležinkeliuose, pašte. Labai gerai, kad R.Masiulis atėjo. Dabar išgelbės įmones nuo korupcininkų melžimo. Kildišienės, pirmųjų puslapių sensacijos, jau nei kvapo nebeliko.

Ar žinote kaip aš matau ir suprantu šią situaciją? Labai paprastai. Viena gauja išvijo kitą gaują nuo gilaus, plataus ir riebaus lovio. Galingesnė gauja viešojoje erdvėje aiškina, anot jų  „tamsiai“ liaudžiai arba runkeliams, kad aptiko baisią korupciją šiose įmonėse. Ir liaudis tiki ir iš džiaugsmo šaukia: Jėga. Štai kas tvarką padarys. O tuo pačiu metu gaujos samdiniai rengia sutartis su konsultantais ir teisininkais pinigams melžti. Viskas teisėta, viskas pagal įstatymą. Neprikibsi ir nieko nepadarysi.

Apgailėtina situacija. Kur gi anksčiau buvo STT, FNTT kitos teisėsaugos struktūros? Kur gi anksčiau buvo politikai, žurnalistai, politologai? Nejaugi jie visi nematė, nežinojo apie korupcijos apraiškas įmonėse? Nejaugi jie tik dabar praregėjo? Ne, jos praregėjo tik tuomet kai joms davė komandą: FAS.

Apgailėtina situacija. Ir dar labiau apgailėtina, kad daugelis žmonių aklai tiki ir paklūsta šiam apgaulingam „dirigavimui“. Kaip šiais laikais yra lengva didvyrį padaryti netikėliu arba melagį padaryti kovotoju už tiesą, arba sukčių padaryti kovotoju prieš korupciją, arba pedofilą padaryti kovotoju už vaikų teises.

Iškelkite pirštą virš galvos ir pajusite, kad viešojoje erdvėje vėjo kryptis pasikeitė. Prieš kelias dienas beveik dvi savaites pūtė itin

Viena iš daugelio tokių istorijų. Jauna moteris, studentė Rachel Hyndman iš Glazgo, gulėjo karštoje vonioje ir per savo nešiojamą kompiuterį žiūrėjo filmą. Staiga ji pastebėjo, kad užsidegė jos internetinės vaizdo kameros indikatoriaus lemputė. Mergina išjungė kompiuterį. Vėliau kreipėsi į specialistus, kurie nustatė, kad jos kompiuteris užkrėstas šnipinėjimo programėle, suteikiančia programišiui galimybę ją stebėti per internetinę vaizdo kamerą.

Kibernetinis pasaulis, vis labiau įsigalintis mūsų gyvenime, ne tik suteikia mums daug privalumų, bet ir kelia konkrečių grėsmių. Straipsnyje supažindinsiu skaitytoją su grėsme, kurią gali kelti jo asmeninio kompiuterio vaizdo kamera, ir paaiškinsiu, kaip nuo šios grėsmės apsiginti.

Programišiai turi sukūrę specialių šnipinėjimo programėlių, kurias naudoja jūsų kompiuterio internetinio vaizdo kamerai valdyti. Šią programėlę jums gali atsiųsti kartu su elektroniniu laišku ar vienos iš daugelio susirašinėjimo momentinėmis žinutėmis (angl. „instant messaging”) programų pranešimu. Prie elektroninio laiško ar žinutės bus prisegtas failas, kurį atidarius į jūsų kompiuterį automatiškai, jums nežinant, įsirašys šnipinėjimo programėlė. Tokią „dovanėlę” jūs taip pat galite gauti, užėję į mažai žinomą internetinį puslapį ir siųsdamiesi iš ten nuotraukas, vaizdo įrašus ar kitus dokumentus.

Kompiuteriniai įsilaužėliai gali būti įvairaus plauko. Tai gali būti valstybės remiami asmenys, kurie vykdo valstybės užsakymus. Jie turi didelį finansavimą, yra geri šios srities specialistai. Tai gali būti ir kibernetiniai nusikaltėliai, kurie nori neteisėtu būdu uždirbti pinigų. Jie gali jus šantažuoti, reketuoti ar, pavogę informaciją apie jus, ją parduoti suinteresuotiems asmenims. Internete galima rasti internetinių puslapių, kuriuose programišiai vieni kitiems siūlo pirkti ar parduoti asmenis kompromituojančią medžiagą, surinktą prisijungus prie vaizdo kameros, o taip pat prieigą prie konkrečių asmenų personalinių kompiuterių. Įsilaužėliai taip pat gali būti žmonės, kurie tiesiog nori pasilinksminti. Jie neturi nusikalstamų siekių. Jie nori pažaisti ir pasijuokti iš jūsų. Pavyzdžiui, vienas programišius iš Kinijos, neturėdamas piktų kėslų, tik dėl asmeninio intereso, įsibrovė į 1926 kompiuterius iš 103 valstybių ir nuotoliniu būdu perėmė jų vaizdo kamerų valdymą.

Daugelis kompiuterinių įsilaužėlių domisi informacija, kurią jie gali panaudoti. Pirmiausiai juos domina jūsų nusikalstamas elgesys namuose ar kitose patalpose, kuriose praleidžiate daug laiko. Gal jūs, nekreipdami dėmesio į kompiuterį, vaizdo kameros akiratyje rūkote žolę, gal uostote kokaino miltelius, o gal leidžiatės į veną heroiną. Juos taip pat domina jūsų amoralūs veiksmai – tokie, apie kuriuos neturėtų sužinoti jūsų artimieji, pažįstami, bendradarbiai. Jūs nenorite, kad įrodymai apie šiuos jūsų veiksmus būtų paskleisti internete, kur juos galėtų pamatyti daug žmonių. Jūs bijote, kad atskleidus jūsų amoralius veiksmus prarasite darbą, sužlugdysite karjerą ar išsiskirsite su artimu žmogumi. Galų gale kompiuterinius įsilaužėlius domina įrašai ir nuotraukos, kuriose jūs esate nuogas ar mylitės. Šie veiksmai nėra nusikalstami ir tikrai nėra amoralūs, tačiau jų paskleidimas ir paviešinimas internete gali jums atnešti daug nemalonumų. Jūs, norėdami apsaugoti save ir savo artimą žmogų, sutiksite su reketininko reikalavimu ir sumokėsite jam sumą, kurios jis prašo.

Ką daryti? Kaip apsisaugoti?

Neatidarinėkite įtartinų, nežinomų prisegtų rinkmenų (angl. „files”). Prieš atidarydami rinkmeną, įsitikinkite, kas ir kodėl ją siuntė. Dažniausiai žmonės žino, iš ko gauna laiškus su prisegtomis rinkmenomis, ir kas jose turi būti. Jei siuntėjas jums yra nežinomas ir apie jį neturite jokio supratimo, ištrinkite laišką kartu su prisegta rinkmena.

Naudokite ugniasienę (angl. „firewall”), kuri riboja kitų kompiuterių, internetinių prietaisų galimybes prisijungti prie jūsų kompiuterio. Reguliariai patikrinkite, ar ugniasienė yra įjungta.

Naudokite patikimas anitivirusines programas, kurios apgins jus nuo šnipinėjimo ir kenksmingų programų. Nuolat jas atnaujinkite ir tikrinkite, ar jos yra įjungtos.

Nelaikykite miegamajame įjungto kompiuterio. Paaiškinkite šeimos nariams, kad prieš įjungtą kompiuterį nesielgtų taip, kaip jie nenorėtų elgtis viešai, ar ko neturėtų matyti jų pažįstami žmonės. Paaiškinkite apie įsilaužėlių keliamą grėsmę, kokios informacijos ir kokių vaizdų šie ieško.

Apsaugokite bevielį ryšį. Priskirkite jam slaptažodį, kuris turi būti patikimas ir sudėtingas, kad įsilaužėliui būtų sunkiau jį atspėti. Nenaudokite slaptažodžio, kurį jums kaip laikiną duoda maršrutizatoriaus gamintojas.

Internete nebendraukite su svetimais žmonėmis, nevykdykite jų nurodymų ar prašymų. Netikėkite jų vilionėmis.

Kompiuterius remontuokite tik patikimose remonto įmonėse. Neleiskite tvarkyti jūsų kompiuterio nepažįstamiems, nežinomiems asmenis nuotoliniu būdu.

Reguliariai pažiūrėkite į vaizdo kameros lemputę. Kai vaizdo kamera yra aktyvi ir naudojama, lemputė dega.

Geriausias sprendimas – uždengti vaizdo kamerą medžiaga. Tai gali būti specialus arba paprastas lipdukas. Įsitikinkite, kad jūsų naudojamas lipdukas nesiglaus prie kameros stiklo ir jo nesugadins.

www.alfa.lt

Viena iš daugelio tokių istorijų. Jauna moteris, studentė Rachel Hyndman iš Glazgo, gulėjo karštoje vonioje ir per savo nešiojamą kompiuterį