2024/03/28

Naujienos

Rusijos prezidentas V.Putinas griežtai sukritikavo Europos žiniasklaidą. Jo įsitikinimu Europos žurnalistai nesilaiko ilgus metus Europoje puoselėtų vertybių: žodžio laisvės, objektyvumo, nešališkumo. Europos žiniasklaida tapo „manipuliavimo įrankiu visuomenės nuomonei formuoti, kurioje informaciniai karai tapo kasdienybe“. Ji teikia „iškreiptą vaizdą atstovaudama kažkieno interesus ir tokiu būdu laužydama atskirų žmonių gyvenimus“.

Taip apie Europos Sąjungos žiniasklaidą kalba Rusijos prezidentas V.Putinas.

Praėjusiais metais Europos Sąjungos parlamentas priėmė rezoliuciją, kurioje didžiausia informacine grėsme Europos visuomenei įvardijo Rusijos valstybės žinių agentūrą Sputnik ir televizijos kanalą RT. V.Putinas, reaguodamas į šią rezoliuciją, padėkojo Sputnik ir RT žurnalistams už pasiektus aukštus rezultatus. 🙂

Ką galiu pasakyti? Pasaulis krypsta, kreipiasi ir greitai visiškai iškryps. Sakyti tiesą taps nemadinga. Sakyti melą taps padoru. Apgaudinėti žmones taps garbinga. Elgtis sąžiningai bus negražu. Pasaulyje ateina laikas kai savigarba užleidžia vietą šiknalaižiavimui, kai dorybę keičia blogybė, kai ryžtingumą keičia silpnumas, kai atvirumą keičia uždarumas, kai teisybę keičia melas. Jei turi šias charakterio savybes, tai esi šiuolaikiškas žmogus.

Putino išsakytas Europos žiniasklaidos vertinimas pirmų pirmiausiai geriausiai tiktų Rusijos žiniasklaidai. Tačiau, ametus Rusiją ir jos valdovą Putiną, kaip nebūtų gaila šiame vertinime yra nemaža dalis tiesos.

Rusijos prezidentas V.Putinas griežtai sukritikavo Europos žiniasklaidą. Jo įsitikinimu Europos žurnalistai nesilaiko ilgus metus Europoje puoselėtų vertybių: žodžio laisvės, objektyvumo,

Kai visokių nesąmoningų pasiūlymų pateikia artimas draugas, kartais tik nusijuoki ir viską pamiršti, o kartais – susigundai. Kai nepadorių pasiūlymų sulauki iš mažai pažįstamo asmens, dažniausiai išsigąsti ir stengiesi nuo jo laikytis atokiau. Kai amoralių ar neteisėtų pasiūlymų gauni iš bendradarbio, pasitaiko, kad nepuoli jų iš karto atmesti, pagalvoji, o kartais netgi sutinki. Žmonės yra naivūs ir patiklūs. Juos lengva įvilioti į šnipų spąstus.

Straipsnyje pakalbėsiu apie pavojingą šnipo elgesį, kuriuo jis siekia į spąstus įtraukti savo bendradarbius. Jo uždavinys – suvilioti ir įkalbėti jus padaryti amoralių ar neteisėtų veiksmų. Žodžiu, padaryti taip, kad jūs patys save sukompromituotumėte.

Pradžioje paminėsiu kelias sąlygas, kad geriau vienas kitą suprastumėme.

Jūsų bendradarbis turi būti tik jūsų bendradarbis, bet ne artimas draugas. Straipsnyje kalbėsiu ne apie jūsų artimą draugą, kuriuo jūs pasitikite, neturite nuo jo paslapčių ir kartais su juo linksmai leidžiate laiką. Kalbėsiu apie bendradarbį, kurį pažįstate, bet mažai apie jį žinote ne todėl, kad jums trūksta proto ir žinių, o todėl, kad jums nebuvo poreikio ir noro apie jį ką nors daugiau žinoti. Kalbėsiu apie bendradarbį, su kuriuo jūs niekada iki šiol neleidote laisvo laiko kartu, atskirai nuo kitų bendradarbių.

Taigi štai tokia, iš tiesų galinti jums pasitaikyti, situacija.

Įprastinė darbo diena biure. Žmonės vaikštinėja biuro koridoriais, kopijuoja dokumentus, šnekasi, rašo, posėdžiauja. Prie jūsų prieina bendradarbis ir pasiūlo jums kartu savaitgalį važiuoti į žvejybą. Jis kviečia tik jus. Bendradarbis pasakoja įdomias istorijas apie žvejybą, giria ežerą, kuriame labai gerai kimbančios didelės žuvys, mini, kad ant ežero kranto jo draugas turi puikią pirtelę, kurioje galima bus apsistoti. Dieną ir vakarą žvejos, vakare pirtelėje pasimaudys, o iš ryto vėl į žvejybą. Puikumėlis. Bendradarbis jūsų nepalieka ramybėje. Kiekvieną dieną pasakoja istoriją ir teiraujasi, ar jau apsisprendėte.

Jūs susigundote, nes esate žvejys ir norite pailsėti gamtoje. Jūs sutinkate kartu su juo važiuoti. Šiame etape jūsų bendradarbio elgesys neturėtų sukelti jums įtarimų. Tai gali būti paprastas pasiūlymas. Jam netikėtai šovė galvon mintis, kad reikėtų jus pakviesti, ir jis jus pakvietė. Tačiau visada pagalvokite, dėl kokios priežasties jis jus pakvietė? Jeigu bendradarbis iki šios dienos niekada jūsų nekvietė kartu pažvejoti, tai dėl ko dabar pakvietė? Klausimas normalus ir reikalaujantis atsakymo. Jis turėtų pažadinti jūsų budrumą. Tačiau jis neturėtų nulemti jūsų sprendimo.

Ateina savaitgalis. Jūs išvažiuojate žvejoti. Puiki diena. Plaukiojate valtele po ežerėlį. Mėgaujatės gamta, linksmumą sustiprinate „velnio lašais“. Viskas puiku.

Bendradarbis pasiūlo jums vakare, kai sutems, užmesti tinklus. Jis juos turi. Bendradarbis įtikinės jus, kad nieko neatsitiks, kad niekas nesužinos, kad inspektoriai niekada netikrina šio ežero, ir kad visi aplink ežerą gyvenantys žmonės žuvis visada gaudo tinklais.

Šis bendradarbio pasiūlymas, t.y. pasiūlymas atlikti neteisėtą veiksmą, jums turetų iš karto sukelti įtarimų. Jums, nors ir labai norėtųsi, reikėtų atsisakyti ir nepasiduoti bendradarbio vilionėms. Tačiau jūs jau stipriai palinksmėjęs ir atsipalaidavęs, todėl sutinkate su bendradarbio pasiūlymu ir tyliai, palei aukštų nendrių kraštą, užmetate ilgą tinklą.

Tinklas užmestas, tačiau vakaras dar nesibaigė. Jūsų bendradarbis siūlo pasikaitinti pirtelėje, o kad būtų smagiau, pasikviesti merginų. Jis žino kelias, kurios gyvena šalia ir jos, jei bus namuose, tikrai atvažiuos. Bendradarbis patikins, kad jos patikimos ir labai „fainos“.

Jūs sutinkate ir smagiai visi kartu praleidžiate naktį.

Anksti ryte išplaukiate kartu su bendradarbiu traukti tinklų. Traukiate, džiaugiatės laimikiu, atplaukiate į krantą, o čia jūsų jau laukia gamtos inspektoriai arba inspektorių uniformas vilkintys asmenys. Jie prisistato, parodo pažymėjimą ir pradeda pildyti protokolą. Jums gresia tūkstantinė bauda bei jūsų asmens reputacijos sugadinimas. (Tikiuosi, nereikia aiškinti, kad inspektoriai yra arba netikri, arba papirkti, ir jie puikiai žino kaip reikia elgtis.)

Bandote kalbėtis, siūlote įvairius problemos sprendimo variantus. Be šansų. Galų gale po kelių valandų didelės įtampos jūsų bendradarbio pastangų dėka atvažiavo jo pažįstamas, kuris galįs išspręsti jūsų netikėtai kilusią problemą. Tačiau…

Paslauga už paslaugą. Jis už problemos išsprendimą prašo jūsų teikti informaciją apie įmonę, jos vadovybę, įmonės ir vadovų silpnąsias ir pažeidžiamas vietas. Jis jus verbuoja. Jūs neturite pasirinkimo. Drąsiausi ir ryžtingiausi gali būti greitai „nusodinti“ ir sutramdyti naktinių linksmybių su damomis nuotraukų ir filmuotos medžiagos gausos.

Kokia galėtų būti šios istorijos pamoka? Smagiai praleisti laiką su menkai pažįstamu bendradarbiu – nieko baisaus. Tačiau jeigu jaučiate, kad jus vilioja imtis amoralių ar neteisėtų veiksmų – iš karto atsisakykite tokių pasiūlymų. Taip bus ramiau.

www.alfa.lt

Kai visokių nesąmoningų pasiūlymų pateikia artimas draugas, kartais tik nusijuoki ir viską pamiršti, o kartais – susigundai. Kai nepadorių pasiūlymų

JAV kiekvienais metais yra rengiamas socialinių hakerių turnyras. Defcon hakerių konferencija vyksta Las-Vegase. Konferencijos metu hakeriai ieško silpnų vietų IT saugumo sistemose. Jie įsilaužia į stambių JAV kompanijų kompiuterinius tinklus ir vagia informaciją. Visą įsilaužimo procesą stebi svečiai – dažnai tai būna FTB, NSA, JAV gynybos ministerijos atstovai.

Turnyro pradžioje organizatoriai kiekvienam hakeriui duoda žinomų ir stambių kompanijų sąrašą. Hakeris išsirenka auką. Taip pat jis gauna užduotį kokią informaciją reikia pavogti.  Hakeris dvi savaites nagrinėja pasirinktą kompaniją. Ieško silpnos vietos jos kompiuterinėje sistemoje. Rungtynių metu hakeris užima specialią vietą kabinoje, kuri įrengta ant scenos. Hakeris turi surinkti kuo daugiau taškų (gauti kuo daugiau informacijos). Jo darbą stebi svečiai.

Hakeriai stengiasi nesireklamuoti ir neviešinti savo tapatybės. Hakerių turnyro dalyviai yra išimtis. Tai yra specialistai, kurie užsiima saugumo sistemų kūrimu ir testavimu. Jie atlieka IT sistemų saugumo auditus. Yra savo srities ekspertai. Todėl reklama jiems yra reikalinga ir naudinga.

Vieno turnyro nugalėtoju tapo Šein Magdugal, kuris be didelių pastangų įsilaužė į Wal-Mart parduotuvę. Šeinas paskambino parduotuvės vadovui, prisistatė logistikos vadybininku iš Wal-Mart pagrindinio biuro. Jis pasakė, kad Wal-Mart gavo didelį vyriausybė užsakymą, kad yra parengta speciali programa, kurios realizacijoje dalyvaus dalis Wal-Mart parduotuvių. Jos turi atitikti tam tikrus reikalavimus. Jis, kaip logistikos vadybininkas, yra atsakingas už parduotuvių parinkimą. Šein paaiškino parduotuvės vadovui, kad už kelių dienų atvyks įvertinti parduotuvės, tačiau dabar jam reikalinga informacija apie parduotuvės valdymo operacinę sistemą. Parduotuvės vadovas ne tik suteikė visą hakeriui reikalingą informaciją, bet dar pridėjo papildomos.

Po sėkmingos operacijos Šein Magdugal CNN žurnalistamsasakė, kad jo mėgstamiausi klientai yra pardavimų vadybininkai. Reikia jiems leisti „užuosti“ didelius pinigus, kai jie praranda sveiką protą. Jis atkreipė žurnalistų dėmesį į tai, kad kompanijos į IT saugumo sistemas investuoja milžiniškas sumas, o į darbuotojų mokymus ir instruktažą centus.

 

 

 

 

JAV kiekvienais metais yra rengiamas socialinių hakerių turnyras. Defcon hakerių konferencija vyksta Las-Vegase. Konferencijos metu hakeriai ieško silpnų vietų IT

Kriminalinės žvalgybos įstatymas negina žmonių nuo nusikaltėlių, o įteisina žmonių, kurie nedarė, nedaro ir nesirengia daryti nusikaltimų, persekiojimą, visuomenės kontrolę.

Kriminalinės žvalgybos įstatyme nėra nurodyta kriminalinės žvalgybos paskirtis. Kokia yra žvalgybos paskirtis? Koks yra pagrindinis kriminalinės žvalgybos veiklos tikslas?

  1. Laiku nustatyti daromą nusikaltimą ir surinkti apie jį įrodymus?
  2. Rinkti informaciją apie aktyvius visuomenės narius ir organizacijas?
  3. Įtakoti asmenį ar asmenų grupę, kad jie elgtųsi taip kaip reikia valdžiai?
  4. Kontroliuoti visuomenę ir daryti jai įtaką.

Lieka neaišku.

Įstatymuose, kuriose nėra ką slėpti, paskirtis visada būna parašyta aiškiai ir konkrečiai.

Paimkime baudžiamojo proceso įstatymą. Pačioje įstatymo pradžioje rašoma, kad „baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas.“

Paimkime Lietuvos baudžiamąjį kodeksą. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso paskirtis yra baudžiamosios teisės priemonėmis ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų.

Paimkime Kriminalinės žvalgybos įstatymą. „Šis įstatymas nustato teisinius kriminalinės žvalgybos pagrindus ir principus, kriminalinės žvalgybos principus ir uždavinius, kriminalinės žvalgybos subjektų teises ir pareigas, kriminalinės žvalgybos tyrimo atlikimą, asmenų dalyvavimą kriminalinėje žvalgyboje, kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimą, taip pat kriminalinės žvalgybos finansavimą, koordinavimą ir kontrolę.“

Taigi Kriminalinės žvalgybos įstatymas nustato ne kriminalinės žvalgybos, bet įstatymo paskirtį ir išdėsto įstatymo turinio pagrindines dalis. Kodėl įstatyme, taip kaip yra priimta, nėra parašyta aiški ir konkreti kriminalinės žvalgybos paskirtis?

Manau, kad įstatymo rašytojai susidūrė su problema – kokią paskirtį rašyti? Ir jie nežinojo kaip ją išspręsti. Todėl nuėjo lengviausiu keliu – nieko apie ją nerašyti.

Parašysi, kad paskirtis yra greitai ir išsamiai atskleisti nusikaltimus, tai prieštarausi baudžiamojo proceso įstatymui. Nes šio įstatymo paskirtis yra greitai ir išsamiai atskleisti nusikaltimus. Baudžiamojo proceso įstatyme yra nurodyta, kad tyrėjas, gavęs informaciją apie nusikaltimą, privalo tuoj pat pradėti ikiteisminį tyrimą.

Parašysi, kad paskirtis yra kontroliuoti visuomenę, sekti ją ir įtakoti jos elgesį, tai parodysi visam pasauliui, kad esame nedemokratiška šalis. Sulauksi visuomenės protestų, nepasitenkinimo ir  demonstracijų. Nei vienas Seimo narys nebalsuos už tokį įstatymą.

Todėl įstatymo rašytojai surado išeitį. Parašyti įstatymo, o ne kriminalinės žvalgybos, kaip organizacinės struktūros paskirtį. Įstatyme nustatyta kriminalinės žvalgybos ir žvalgybų institucijų veiklos paskirtis turėtų tapti esminiu įstatymo pagrindu ant kurio yra sukuriamas visas įstatymas. Jeigu šio pagrindo nėra arba jis yra nustatytas neaiškiai, tai ir šių institucijų veikla yra neaiški ir neapibrėžta.  Įstatymas netinkamai reglamentuojantis tokių svarbių teisėsaugos institucijų veiklą sudaro sąlygas valdžiai piktnaudžiauti ir sekti žmones, kurie nedaro nusikaltimų, bei kontroliuoti visuomenę.

Apie kitas įstatymo spragas pakalbėsime kituose straipsniuose.

Kriminalinės žvalgybos įstatymas negina žmonių nuo nusikaltėlių, o įteisina žmonių, kurie nedarė, nedaro ir nesirengia daryti nusikaltimų, persekiojimą, visuomenės kontrolę. Kriminalinės

Ar galima suvienodinti JAV ir Rusiją taip kaip padarė JAV prezidentas D.Trumpas?

Ne, jokiais būdais, nes šalys yra visiškai skirtingos.

JAV opozicija dirba laisvai. Valdžia jų nepersekioja, nesikiša į jų gyvenimus, nesodina jų į kalėjimus ir negriauna jų bei jų šeimos narių gyvenimų. Jie yra laisvi, jie sprendimus priima nepriklausomai nuo valdžios, jie griežtai, jei yra tokia būtinybė, kritikuoja savo oponentus, rašo apie juos straipsnius ir neigiamai apie jų sprendimus atsiliepia spaudoje. Jeigu tai nepadeda, jie imasi griežtesnių priemonių ir išeina į gatves mitinguoti, rengti demonstracijas.

Rusijos opozicijos viena dalis yra nužudyta, o kitas dalis – sukompromituota. M.Chodorkovskis kalėjime praleido dešimt metų. Išvytas iš šalies. Iš jo atimtas verslas. Borisas Nemcovas nušautas šalia Kremliaus. A.Politkovskaja nušauta namo,  kuriame yra jos butas, laiptinėje. Opozicijos lyderis, buvęs premjeras M.Kasjanovas sukompromituotas, parodant visam pasauliui kaip jis mylisi su meiluže ir kaip vertina savo bendražygius. Navalnas yra nuolat persekiojamas. A.Litvinenko nunuodytas Londone. Kara Murza guli reanimacijoje. Įtariama, kad buvo nuodytas. 2015 m. gydytojams pasisekė išgelbėti jo užnuodytą organizmą. Galima tęsti ir tęsti. Rusijoje būti opozicininku prilygsta būti kariu pirmose karo fronto gretose. Į tave yra nutaikytas šautuvo vamzdis ir nežinia kada bus paspaustas jo gaidukas.

Ar galima suvienodinti JAV ir Rusiją taip kaip padarė JAV prezidentas D.Trumpas? Ne, jokiais būdais, nes šalys yra visiškai skirtingos. JAV opozicija

Daugelis žmonių nelabai įsivaizduoja, kaip vyksta telefoninių pokalbių pasiklausymas. Kokie pokalbiai yra įrašinėjami, o kokie trinami ir naikinami. Galiu juos nuliūdinti. Visi pokalbiai yra įrašomi ir išsaugomi. Tik nedidelė jų dalis yra sunaikinama. Įdomiausias dalykas yra tai, kad pareigūnas, gavęs leidimą klausytis vieno žmogaus pokalbių, realiai klausosi 50 ar net 100 žmonių pokalbių.

Klausaisi vieno žmogaus pokalbių per vieną telefono numerio abonentą. Viską, ką jis pasakė, užfiksuoji ir įrašai. Kai kuriuos pokalbius aprašai, o kai kurių darai suvestines.

Kadangi žmogus naudojasi ne vienu telefono abonentu, o keliais, tai klausaisi visų jo pokalbių visais jo naudojamais telefono abonento numeriais. Dažniausiai sutinkamas variantas yra toks, kad žmogus naudoja tris telefonus: naminį, darbinį ir taip vadinamą slaptą. Visus žmogaus pokalbius šiais telefono abonento numeriais fiksuoji ir įrašai.

Žmogus, bijodamas seklių, laikydamasis konspiracijos, susirgęs paranoja, kartais naudojasi ne tik savo telefono abonento numeriais, bet panaudoja savo šeimos narių, draugų, bendradarbių, vairuotojų ar kaimynų telefonus. Kriminalinės žvalgybos pareigūnai, įtardami, kad asmuo gali naudotis kitų žmonių telefono numeriais, juos identifikuoja ir taip pat „pakabina“. Tuomet žmogaus pokalbiai yra fiksuojami ir įrašomi.

Čia buvo kalbama tik apie žmogų, kurio atžvilgiu yra išduotas leidimas klausytis telefoninių pokalbių, ir tik tų, kurie yra susiję su jo konkrečia nusikalstama veikla. Visi kiti jo pokalbiai turi būti ištrinti ir sunaikinti. Tačiau įstatymas – sau, o realus gyvenimas – sau. Dabar pažiūrėkime, kiek žmonių realiai klausosi pareigūnas, turėdamas leidimą klausytis tik vieno žmogaus pokalbių darbiniu, naminiu, slaptu ir kaimyno telefono abonento numeriu.

Žmogus naudojasi savo darbiniu telefono abonento numeriu. Aktyvus žmogus darbo reikalais bendrauja maždaug su 50 žmonių. Jis su jais kalbasi. Visus šių žmonių balsus ir pokalbius su sekamu asmeniu pareigūnas fiksuoja ir įrašinėja. Pokalbiai niekur nedingsta. Jie yra kaupiami ir saugomi. O gal ateičiai reikės?

Žmogus naudojasi naminiu telefono abonento numeriu. Jis bendrauja su nuo 10 iki 30 žmonių. Visi jų pokalbiai yra fiksuojami ir įrašomi, kaupiami ir saugomi.

Žmogus naudojasi savo taip vadinamu slaptu abonento numeriu. Jis slaptas tik pačiam žmogui. Kam reikia, tas žino visus žmogaus slaptus telefono numerius. Nustatyti juos nėra sudėtinga ir sunku. Šiuolaikiniame pasaulyje tai nėra problema. Šiuo telefono abonento numeriu žmogus bendrauja su 2–5 žmonėmis. Visi jų pokalbiai ir balsai yra fiksuojami ir įrašomi.

Žmogus naudojasi kitų žmonių telefono numeriais. Jeigu pareigūnas nustatė arba jam kilo įtarimų, kad žmogus gali naudotis kito žmogaus telefono numeriu, tai tas telefono numeris yra taip pat sekamas ir visi pokalbiai tuo numeriu yra fiksuojami ir įrašomi. Sekamas žmogus per šį telefono numerį bendrauja su 2–5 žmonėmis. Tačiau yra įrašinėjami visi pokalbiai ne sekamo žmogaus, o sekamo jo telefono abonento numeris, kuriuo jis naudojasi. Pridėkime prie viso to dar 20 žmonių, nes su visais jais bendrauja tas, kuris nėra sekamas, tačiau visi jo pokalbiai yra fiksuojami ir įrašomi.

Pareigūnas, turėdamas leidimą sekti vieną žmogų, realiai seka 50, o kartais – 100 žmonių, kurie nieko bendro neturi su nusikalstama veikla. Pareigūnas fiksuoja ir įrašinėja šimto žmonių pokalbius ir balsus. Visus juos kaupia ir deda į duomenų bazes.

Pareigūnas, vykdydamas kriminalinės žvalgybos ar žvalgybos tyrimą, turi leidimą sekti ne vieną žmogų, o kelis. Praktikoje pasitaiko, kad vienas pareigūnas seka 10, 20 žmonių. Tačiau mes paimkime minimumą, kad vienas pareigūnas seka 5 žmones. Taigi, teismas išduoda leidimą klausytis penkių žmonių telefoninius pokalbius (darbinio, naminio, slapto ir bendradarbio, nes sekamas žmogus gali juo pasinaudoti), realiai pareigūnas fiksuoja ir įrašinėja beveik (imkime minimaliausią skaičių) 250 žmonių pokalbius ir balsus.

Dabar paimkime kaip pavyzdį – Valstybės saugumo departamentą (VSD). Tiksliai nežinau, kiek ten dirba pareigūnų, kurių paskirtis yra tirti tirti ir tirti. Pareigūno darbo rezultatas yra nustatomas pagal tai, kiek žvalgybos ar kriminalinės žvalgybos tyrimų jis atlieka. Kiek turi bylų ir kiek seka žmonių. Jeigu pareigūnas tyrimų neatlieka, tai jis yra niekam tikęs ir karjeros tikrai nepadarys. Pareigūnas privalo turėti ne mažiau kaip dvi tyrimo bylas. Tarkime, kad VSD dirba 200 pareigūnų, kurie atlieka tyrimus ir seka žmones, tokių pareigūnų, kurie yra ne vadovai, o tikri tyrėjai. Taigi, kiekvienas pareigūnas turi turėti ne mažiau kaip dvi tyrimo bylas. Tai reiškiasi, kad jis seka ne mažiau kaip 10 žmonių, o tai reiškia, kad jis fiksuoja ir įrašinėja ne mažiau kaip 500 žmonių pokalbius. VSD dirba 200 pareigūnų. Tai reiškia, kad VSD fiksuoja ir įrašinėja apie 100 000 žmonių balsus ir pokalbius.

Lietuvoje yra aštuonios kriminalinės žvalgybos ir žvalgybos tarnybos. Visos jos turi teisę sekti žmones ir klausytis jų telefoninių pokalbių. Teoriškai įsivaizduokime, kad kiekvienoje šių tarnybų dirba po 200 tikrų operatyvininkų. Tai reiškia, kad mes Lietuvoje turime 1600 seklių, kurie privalo turėti ne mažiau kaip dvi tyrimo bylas ir pagal jas seka ir turi leidimus klausytis telefoninių abonento numerių ne mažiau kaip 10 žmonių. O tai reiškia, kad 1600 seklių fiksuoja ir įrašinėja balsus ir pokalbius beveik 800 000 žmonių. Skaičiai įspūdingi.

Taigi, ten – duomenų bazėje – esame visi. Bet kuriuo metu galime atsidurti valdžios ar kažkieno kito sudarytame juodajame sąraše.

www.alfa.lt

Daugelis žmonių nelabai įsivaizduoja, kaip vyksta telefoninių pokalbių pasiklausymas. Kokie pokalbiai yra įrašinėjami, o kokie trinami ir naikinami. Galiu juos