2023/12/02

Naujienos

„O jei kam reikia įstatymų, kaip vėzdo, mes sukursime tuos įstatymus. Bet, kaip minėjau,jų tikrai nepakanka, kad žmonės sąžiningai ir atsakingai vykdytų savo pareigas“, – pabrėžė šalie vadovė D.Grybauskaitė.

Tai ne tik pasisakymas. Tai Požiūris į valstybę. Pasikartosiu, nes tai yra labai svarbu. Prezidentė pabrėžė: „mes sukursime tuos įstatymus…“

Jeigu gerai pamenu, tai pagal mūsų Konstituciją Lietuvoje įstatymus priiminėja Lietuvos Respublikos parlamentas – Seimas. Daugiau nei viena valstybės institucija tokios teisės neturi. Visi kiti turi teisę tik siūlyti įstatymų projektus bei įstatymų pataisas. Ir nedaugiau.

Nebent… įvyko kardinalūs pasikeitimai ir mūsų, kaip jau yra įprasta, niekas apie tai neinformavo. Lietuvoje įstatymus pradėjo kurti bei priiminėti prezidentė. O gal prezidentė pradėjo vykdyti visų trijų valdžių – įstatymų leidybos, vykdymo ir teisminės – funkcijas? Gal visa valdžia atsidūrė vienose rankose?

Valdžių pasidalijimas – parlamentas priima įstatymus, vyriausybė juos vykdo, o teismai sprendžia ginčus ir prižiūri, kad įstatymai neprieštarautų Konstitucijai – yra esminis demokratinės valstybės pamatas.

Tačiau Lietuvoje yra dar prezidentūra. Kaip šuniui penkta koja. Mūsų Konstituciją rašė teisės profesoriai. Kai jie parašė, tai ją atidavė politikams ir politikai Konstituciją priderino prie savo interesų. Taip atsirado prezidentūros institucija, nes vienas įtakingas tuometinis politikas labai tokios institucijos norėjo. Dabar turime problemų su šia penkta koja. Visiškai neaišku kokia šalis esame prezidentinė ar parlamentinė. Taip ir vyksta nuolatinės pjautynės tarp prezidentūros ir parlamento. Aiškinasi: Kas yra stipresnis? Kas yra svarbesnis? Dėl šio aiškinimosi nėra laiko visuomenės problemų spręsti. Oi gudrus buvo anas  įtakingas politikas!

 

 

„O jei kam reikia įstatymų, kaip vėzdo, mes sukursime tuos įstatymus. Bet, kaip minėjau,jų tikrai nepakanka, kad žmonės sąžiningai ir

Aš noriu žinoti, nes man yra labai svarbu: Kodėl yra atšauktas Oskaro Koršunovo spektaklis „Tartiufas“?

„Lietuvos Nacionalinio dramos teatro svetainėje yra štai toks pranešimas:

  • Vasario 04 (Št), 18:30                     Atšaukta
  • Vasario 05 (Sk),              18:30                    Atšaukta
  • Vasario 12 (Sk),               18:30                     Atšaukta
  • Vasario 14 (An),              18:30                     Atšaukta
  • Kovo 25 (Št),                    18:30                     Atšaukta
  • Gegužės 28 (Sk),             18:30                     Atšaukta
  • Gegužės 30 (An),            18:30                     Atšaukta
  • Birželio 17 (Št),                18:30                     Atšaukta

 

 

2017 m. vasario 5 d. 18.30 val. skelbtas spektaklis TARTIUFAS neįvyks. Žiūrovai įsigytus bilietus gali grąžinti iki 2017 m. vasario 19 d.  toje „Tiketos“ kasoje, kurioje jie buvo įsigyti. Pirkusieji internetu grąžinti bilietus gali prisijungę prie savo paskyros svetainėje www.tiketa.lt.

Atsiprašome už nepatogumus!“

Sprendimą atšaukti priėmė Lietuvos nacionalinio dramos teatro generalinis direktorius Martynas Budraitis su teatro Meno taryba. Jis pateikė kelias viena kitai prieštaraujančias priežastis.

Pirma priežastis. Režisierius Oskaras Koršunovas susirgo ir dėl jo ligos yra atšaukiami visi šio sezono „Tartiufo“ spektakliai.

Įdomu, tai kokia gi ten ta liga yra, kad O.Koršunovas sirgs visus metus? Ir įdomu, kodėl reikia atšaukti spektaklių rodymą? Juk ne visi aktoriai susirgo? O.Koršunovas apie savo ligą nieko nekomentuoja.

Antra priežastis. Scena užimta, dėl to šį sezoną spektaklio rodyti negalime.

Visiškai kvailas paaiškinimas. Juk spektaklių rodymą derina prieš metus. Juk sutartis pasirašomos prieš metus, yra prisiimami įsipareigojimai, yra numatytos baudos dėl jų nevykdymo. Kokį „briedą“ gerbiamas Budraitis aiškina? Jeigu taip būtų atsitikę, tai O.Koršunovas kreiptųsi į spaudą, visiems paaiškintų kas įvyko ir nurodytų kaltuosius bei iš jų reikalautų kompensacijų. Bet O.Koršunovas tyli ir neatsiliepia telefonu.

Trečia Budraičio išsakyta priežastis. Spektaklio tokio, koks jis yra dabar, negalime rodyti norėdami apsaugoti režisieriaus reputaciją. Tai nebaigtas darbas.

Kas įvertino spektaklį ir nusprendė, kad jis yra nebaigtas? Meno taryba? Budraitis vienasmeniškai? Ir kas geriau už patį O.Koršunovą, kuris yra pripažintas pasaulinio masto režisieriumi, gali pasakyti, kad spektaklis yra nebaigtas? Ir kaip gali būti nebaigtas spektaklis, jei jį jau rodė 2011 metais Danijoje ir jis sulaukė ypatingai gerų atsiliepimų? Žiūrovai yra spektaklio vertintojai, o ne Meno taryba.

Visos priežastys, mano įsitikinimu, yra laužtos iš pirštos. Trečioji priežastis, jei ją išsakysi be vatos vyniojimo, greičiausiai, atitinka tikrovę. „Spektaklio tokio, koks jis yra dabar, negalime rodyti…“.

Tikrai negalima jo rodyti, nes jis sukeltų grėsmę šiuolaikiniams Lietuvos Tartiufams. Apie ką aš? Paskaitykite pačio O.Koršunovo mintis apie šį spektaklį ir suprasite.

Režisierius Oskaras Koršunovas: „Tartiufas – tai šių dienų „herojus“. Tobulas prisitaikėlis, karjeristas, pragmatikas ir ištvirkėlis. Siekdamas savo tikslų šis personažas nesibaido jokių priemonių. Žinoma, naujajame spektaklyje jis neapsimetinės šventuoliu; jis greičiau yra puikus viešųjų ryšių specialistas, gerai suprantantis, kad nėra geresnio įrankio mulkinti lengvatikius už moralę, kuria jis ciniškai manipuliuoja. Veidmainystė ir melas jam tėra įvaizdžio kūrimas, o praturtėjimas kitų sąskaita – stiprybės ir pranašumo įrodymas. Tartiufai visada išpažįsta aktualiąją „religiją“. Molière’o laikais jie buvo sulindę į Bažnyčią, sovietmečiu – į partiją, o dabar jie ten, kur Mamona: bankuose, politikoje ir t. t. Jie visada ideologiškai korektiški ir blogiausius darbus sugeba įvilkti į gražiausių žodžių rūbą. Pasaulinė finansinė krizė – tartiufizmo pasekmė. Ši komedija šiandien ypač aktuali Lietuvoje, kur tiesiog klesti tartiufizmas.

Naujajame pastatyme neketinu laikytis vien klasicistinių kanonų: čia bus ir tekstinių, ir veiksminių akibrokštų. Pats Molière’as diktuoja įdomias pastatymo sąlygas. Šis autorius aštrus, aktualus. Jokia pjesė pasaulyje iki šiol nėra sukėlusi tokio didelio skandalo kaip „Tartiufas“. Tai pirmas dramos kūrinys, tapęs tarptautiniu įvykiu: supriešinęs vieną iš didžiausių valstybių su įtakingiausia galia, megavalstybe – Popiežiaus rūmais. Lietuvoje tartiufizmą aš matau ne Bažnyčioje, o tarp šiuolaikinių valdininkų, šiuolaikinėje politikoje, šiuolaikiniame versle, kur labai daug kalbama gražiomis frazėmis, bet už viso to slypi korupcija. Kaip lengvai ir ciniškai manipuliuojama žmonėmis, pasitelkus propagandines viešųjų ryšių priemones… Spektaklyje tai bus atpažįstama. Deja, ateinanti karta nėra sąžiningesnė. Ji tiesiog geriau pasiruošusi tai manipuliacijai, kuri ypač puikiai atsiskleidė dabartiniame liberalų skandale. Liberalai tiesiogiai kalbėjo apie tai, kad ateina sudaužyti korupcijos, o mums pasiūlė patį didžiausią korupcijos pyragą, kurį mes dabar raikom.“

Gerbiamas LR Seimo Kultūros komiteto pirmininke Karbauski, išsiaiškink priežastis ir supažindink su jomis visuomenę.

Gerbiama LR Kultūros ministre Ruokyte – Jonsson, išsiaiškint priežastis ir supažindink su jomis visuomenę.

Gerbiami LR Seimo nariai, nes tik jūs galite tai išspręsti, baikit atostogauti ir išsiaiškinkite: Dėl kokių priežasčių yra atšauktas spektaklis. Budraičio pateiktos priežastys neįtikina, o dar daugiau sukelia įtarimų.

Gal nėra jokių sąmokslo teorijų? Gal tikrai Lietuvos tartiufai neatšaukė spektaklio apie tartiufus? Gal priežastys yra rimtos? Gal, gal, gal… Spektaklio tema labai aktuali. Budraičio paaiškinimai neįtikina. Norime žinoti priežastis.

Apie spektaklio atšaukimą naujienų portalai tyli arba parašė kelis žodelius dešimtame ar aštuntame puslapyje. Žurnalistų ši tema, matyt, nedomina. Neįdomi ir neaktuali. Geriau pakalbėti ir parašyti ką nors apie Kildišienę.

Aš noriu žinoti, nes man yra labai svarbu: Kodėl yra atšauktas Oskaro Koršunovo spektaklis „Tartiufas“? „Lietuvos Nacionalinio dramos teatro svetainėje yra

Bronislovo Lubio, koncerno „Achemos grupė“ prezidento, paskutinio interviu ištrauka.

– „Kaip apskritai reikėtų vertinti konsultacinį verslą, kuris dabar suvešėjęs? Kas tai – vagystė?

– Nedrįstu to pasakyti, tai – ne mano kompetencija. Turėdamas 10 proc. „Klaipėdos naftos“ akcijų kol kas liūdnai žiūriu, kur ir kaip tie pinigėliai plaukia.

Kada nors mes paklausime, bet šiandien netrukdysime, tegul „Klaipėdos nafta“ dar kokius 50 mln. išleidžia. Tada gal visi supras, kas vyksta.

Mes ruošiamės statyti savo suskystintųjų dujų terminalą. Panašiems konsultantams kaip „Klaipėdos naftos“ išleidome beveik 2 mln. litų. Gal nedidelis skirtumas, bet, suprantama, mes esame neturtingi, o „Klaipėdos nafta“ – turtinga, jai leidžiama. Mes neturime ministerijos, o jie turi ministrą – jiems lengviau gyventi.“

Achema panašiems konsultantams išleido 2 milijonus, o Klaipėdos nafta – 34 milijonus litų. Suprantu, kad žmonėms sunku suvokti šiuos milijoninius skaičius, bet nors suvokite skirtumą tarp kišenėje turimų 2 ir 34 eurų.

„Kada nors mes paklausime…“, – 2011 m. sakė B.Lubys. Kol kas niekas neklausia…

 

Bronislovo Lubio, koncerno „Achemos grupė“ prezidento, paskutinio interviu ištrauka. - „Kaip apskritai reikėtų vertinti konsultacinį verslą, kuris dabar suvešėjęs? Kas tai

Ar įsivaizduojate Lietuvoje referendumą dėl išstojimo iš Europos Sąjungos? Aš neįsivaizduoju. Tuos, kurie inicijuotų diskusiją dėl šio referendumo apšauktų išdavikais, kremliniais, rusų šnipais ir troliais, o gal net pasodintų trumpam į cypę. Didžiojoje Britanijoje įvyko ir niekas nieko nekaltina išdavyste, pardavimu.

Ar įsivaizduojate darbuotojų kovas už savo teises Lietuvoje taip kaip jos vyksta Prancūzijoje? Mitingai, demonstracijos, streikai ypatingai svarbiu Prancūzijos valstybei metu? Aš neįsivaizduoju. Protestuotojai kaipmat būtų apšaukti parsidavėliais, Kremliaus agentais, netikėliais ir verksniais. Prieš juos būtų nukreipti 250 iki dantų ginkluotų policininkų, tiek pat saugumo agentų, gal net keli kariuomenės būriai bei vandens patranka. Prancūzijoje vyksta ir niekas nieko nekaltina išdavyste, pardavimu.

Ar dabar supratote kaip stipriai skiriasi mūsų demokratijos ir kaip mums dar toli iki jos reikia žingsniuoti?

Ar įsivaizduojate Lietuvoje referendumą dėl išstojimo iš Europos Sąjungos? Aš neįsivaizduoju. Tuos, kurie inicijuotų diskusiją dėl šio referendumo apšauktų išdavikais,

Pranešimai iš Ukrainos apie Rusijos naujus puolimus, apie žuvusius karius, apie karinės technikos iš Rusijos į Ukrainą permetimus pastaruoju metu vis dažniau ir dažniau pasiekia mus. Karas vėl įsiliepsnojo. Ukrainos prezidentas Porošenko skambina pavojaus varpais, prašydamas pasaulio visuomenės pagalbos sustabdyti Rusijos agresiją.

Taip pat girdime pranešimus iš Vakarų Europos apie Rusijos veiksmų pasmerkimą,  apie reikalavimus Rusijai nutraukti ugnį bei laikytis Minsko susitarimų.

O tuo tarpu mūsų Užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus vadovaujama ministerija prisijungė prie Rusijos propagandos ir ragina Ukrainą nebesipriešinti Rusijos agresijai. Ji išsikvietė Ukrainos ambasadorių ir „paragino abi puses nutraukti ugnį“. Kvietėsi tik Ukrainos ambasadorių, Rusijos ambasadoriaus nesikvietė. Taigi ir reikalavimas nuskambėjo tik vienai pusei.

Kaip suprasti Lietuvos Užsienio reikalų ministeriją ir jos šio veiksmo motyvus? Apie Linkevičių nėra ką kalbėti. Daug apie jį prikalbėta ir visiems jau seniai viskas aišku, kad jis linksta ten iš kur stipresnis vėjas pučia. Jam vis vien iš kur, svarbiausia laiku palinkti. Bet kur yra Seimas? Kur Seimo Užsienio reikalų komitetas? Kur dingo premjeras Skvernelis? Ar jis taip pat reikalauja, kad Ukraina nutrauktų ugnį, suteikdama Rusijai galimybę užimti daugiau Ukrainos žemių?

Kur yra Seimas? Atostogauja. Karas karu, o atostogas – šventas dalykas.

Pranešimai iš Ukrainos apie Rusijos naujus puolimus, apie žuvusius karius, apie karinės technikos iš Rusijos į Ukrainą permetimus pastaruoju metu

Anksčiau mano automobilio radijuje buvo užfiksuotas mygtukas LRT, kad nereikėtų ilgai ieškoti radijo, kad paspaustum ir iš kart galėtum klausytis LRT laidų. Pamenu visada su dideliu įdomumu klausydavausi Dariaus Kuolio laidų tarp „Rytų ir Vakarų“ bei „Sankirtos“, Tomo Dapkaus „Dienos tema“, kuri eidavo kiekvieną dieną, Romo Sakadolskio minčių. Būdavo, kad dieną planuodavai taip, kad turėtum laisvą minutėlę būtent tuo metu kai būdavo transliuojamos šios laidos.

Siaurusevičius išvaikė visus. Neliko Kuolio, Dapkaus, Sakadolskio bei kitų minčių. Išsityčiojo iš jų visų ir išvijo iš LRT. R.Sakadolskis, kuris keletą metų buvo LRT tarybos nariu, apie sudėtingą situaciją LRT  išdėstė savo straipsnyje „Rinkimai, žodžio laisvė ir LRT“ (rasite čia: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2008-10-10-romas-sakadolskis-rinkimai-zodzio-laisve-ir-lrt/3571). 2008 m. , atkreipkite dėmesį į metus, R.Sakadolskis atkreipė visuomenės ir politikų dėmesį į LRT televizijos ir radijo visišką „susiaurėjimą“. SOS! SOS! SOS!

Lauke jau 2016 m. o LRT pasikeitė neatpažįstamai. Galutinai, prezidentės ir mūsų bekiaušių politikų pagalba, įsitvirtino Siaurusevičiaus „chebra“, ta pati kuri uoliai gynė Rusijos dujų milžinės „Gazprom“ interesus ir jų atstovus Lietuvoje. LRT laidos tapo neįdomios ir net atgrasios. Vienos tokios kaip „Emigrantai“ tiesiog tiesiai šviesiai sako: „Ko sėdi čia. Stok ir važiuok iš Lietuvos, nes ten labai gerai“. Kitos tokios kaip „Lietuvos patriotai“ tiesiogiai tyčiojasi iš Lietuvos patriotų ir simbolių. Dar kitos informacinės laidos pučia į vieną dūdą aiškindamos žmonėms, kad Lietuvos Seimas yra netikęs, kad Lietuvos Seime sėdi vieni korupcininkai, kad Lietuvos Seimas neturi kišti savo nagų į valstybės valdymą. Pavyzdžių yra apstu. LRT tapo ne visuomeniniu transliuotoju, o vienos „chebros“ interesų retransliuotoju.

Dabar kai vairuoju automobilį, tai neklausau LRT radijo ir net nežinau kur ji yra, nes jau senių seniausiai jos neieškojau. Aš nenoriu, kad man nuomonę formuotų Siaurusevičius. Aš nenoriu, kad mane klaidintų. Aš nenoriu klausytis man neįdomių ir svetimų istorijų bei minčių. Ir žinote kas yra pikčiausia? O gi tai, kad mūsų politikai, kurie savo rankose turi visus svertus LRT padaryti visuomenės interesų, kurie yra labai įvairūs ir prieštaraujantys vieni kitiems, transliuotoju, nieko nedaro. Atvirkščiai. Jie remia šią ‚chebrą“. Juos Siaurusevičiaus kariauna kiekvieną dieną smerkia, dergia, formuoja apie juos neigiamą visuomenės nuomonę, o jie – politikai – tyli ir remia šią „chebrą“. Kažkoks mazochizmas.

Anksčiau mano automobilio radijuje buvo užfiksuotas mygtukas LRT, kad nereikėtų ilgai ieškoti radijo, kad paspaustum ir iš kart galėtum klausytis