Naujienos

Gera Žinia Verslui – Europinė Komercinės Paslapties Apsauga

Europos Parlamentas (EP) priėmė direktyvą dėl neatskleistos praktinės patirties ir verslo informacijos (komercinių paslapčių) apsaugos nuo neteisėto gavimo, naudojimo ir

Japonijos Premjeras Įvertino V.Putiną

Japonijos premjeras susitiko su JAV prezidentu D.Trumpu ir jam papasakojo apie Rusijos prezidentą V.Putiną. Japonijos premjeras S.Abe sakė: „Aš negaliu jums atskleisti pokalbio su V.Putinu turinio, tačiau galiu jums pasakyti, kad jis yra žmogus, kuris laikosi duoto žodžio“.

Kaip vertinti šį Japonijos premjero pasisakymą?

1. Šis pasakymas nieko nereiškia. Tai vadinasi diplomatija, kai sakai ne tą ką galvoji;
2. Tai yra rimtas pasakymas. Japonijos premjeras tikrai pasitiki Rusijos prezidentu V.Putinu ir gerbia jį dėl to, kad jis laikosi pažadų.

Jei antras variantas yra tikras, tai apsaugok mus Viešpatie nuo tokių savo žodžio laikytojų. Vien tik pažiūrėjus į įvykius Ukrainoje, į daugkartinius tarptautinės teisės pažeidimus, į nuolatinius kišimasis į užsienio šalių vidaus reikalus, į informacinius karus bei kibernetines atakas turėtų pakakti, kad suprastum, jog Kremliui yra įdomūs tik savi interesai ir jokių duotų žodžių ar įsipareigojimų jis nesirengia laikytis. Kremlius gyvena pagal savo „poniatijas“.

O gal ateina laikai, kai gyventi pagal savo „poniatijas“ tampa norma? Velniop įstatymus, susitarimus ir įsipareigojimus, nes jie sukurti tik silpniesiems valdyti, o mes – stiprieji- gyvename pagal savo taisykles. Gal jau tokia tvarka ateina?

Japonijos premjeras susitiko su JAV prezidentu D.Trumpu ir jam papasakojo apie Rusijos prezidentą V.Putiną. Japonijos premjeras S.Abe sakė: „Aš negaliu

JAV Žvalgai Maištauja Prieš D.Trumpo Administraciją

JAV prezidento D.Trumpo vyriausiojo patarėjo nacionalinio saugumo klausimais M.Flynn problema tęsiasi ir aštrėja. Paaiškėjo, kad jis susitikinėjo su Rusijos ambasadoriumi S.Kisliaku ir kalbėjosi apie sankcijų Rusijai atšaukimą. Paaiškėjo, kad jis melavo visiems, teigdamas, kad apie sankcijas su ambasadoriumi nekalbėjo. Taip pat paaiškėjo, kad jis pavedė viceprezidentą Mike Pence, kuris televizijoje tvirtino, kad Flynnas su Rusijos ambasadoriumi nekalbėjo apie sankcijas.

Tačiau kol kas M.Flynn nesirengia trauktis ir kol kas niekas nesirengia jo atleisti. Beje jis jau buvo vieną kartą atleistas iš užimamų aukštų pareigų žvalgyboje dėl profesionalumo stokos.

JAV žvalgybos bendruomenės tiesiogine ta žodžio prasme maištauja prieš D.Trumpą ir jo administraciją. Jos nepasitiki D.Trumpo administracija ir bijosi,kad svarbi žvalgybinė informacija gali nutekėti Rusijai. Be to pats D.Trumpas ne vieną kartą išreiškė nepasitikėjimą savo žvalgybomis, šaipėsi iš jų ir niekino jų darbą. Jis atsisakė kasdieninės žvalgybos informacijos.

NSA saugumo agentūra atšaukė savo žmones iš Baltųjų rūmų ir nutraukė itin jautrios informacijos tiekimą prezidentui. O kam? Vis vien jis jos neskaito, o jei jo aplinkos žmonės perskaito, tai atsiranda pavojus tam, kad informacija gali būti nutekinta. Pentagono žvalgyba nuo sausio 20 dienos stipriai apribojo informacijos teikimą, nes jie įtarė, kad prezidentūroje esančias patalas, taip vadinamas „SITROOM“, kuriose vyksta žvalgybinės informacijos aptarimai, stebi Rusijos akis. To anksčiau nėra buvę.

Verta priminti, kad JAV žvalgybos bendruomenės, atlikdamos D.Trumpo dosjė turinio patikrinimą, nustatė, kad dalis informacijos tvirtinasi, ne ta dalis, kurioje yra kalbama apie pasilinksminimus su Rusijos merginomis, bet ta dalis, kurioje vyko kontaktai tarp D.Trumpo aplinkos ir Kremliaus žmonių.

Taip pat JAV žvalgybos bendruomenei priklausantys buvę žvalgai naujienų portalams pranešė savo pastebėjimus apie tai, kad Floridoje galimai JAV prezidentas D.Trumpas susitiko su Rusijos oligarchu Dmitrijumi Rybolovlevu. Jie abu kartu dirbo nekilnojamojo turto versle, suku šimtamilijoninius verslus. Žvalgybininkai atkreipė dėmesį į D.Rybolovlevu privataus lėktuvo skraidymo maršrutus. Jis ne pirmą kartą be jokios rimtos priežasties atskrenda į miestą, kuriame tą pačią dieną lankosi JAV prezidentas D.Trumpas. Taip buvo atsitikę, kai Rusijos oligarchas sėdo į savo lėktuvą ir iš Šveicarijos nuskrido į Konkordo miestą, Šiaurės Karolinoje. Ten lankėsi D.Trumpas. Dabar Rusijos oligarchas netikėtai atsirado Floridoje toj vietoj, kur lankosi D.Trumpas, JAV prezidentas. Sutapimai? Gal būt.

JAV prezidento D.Trumpo vyriausiojo patarėjo nacionalinio saugumo klausimais M.Flynn problema tęsiasi ir aštrėja. Paaiškėjo, kad jis susitikinėjo su Rusijos ambasadoriumi

Duoklė Rusijai

Kiekvienas iš mūsų mokame duoklę Rusijai ir, anot mūsų prezidentės, finansuojame Kremliaus karinę agresiją Europoje.

„Būtent „Lukoil“ pinigais finansuojama Kremliaus karinė agresija Europoje. Tie, kas pasiūlė pataisas, pasirengę finansuoti tankus, kurie gali atsirasti prie mūsų sienų arba jau yra prie mūsų sienos,“ – teigė mūsų prezidentė Dalia Grybauskaitė.

„Lietuva turi kovoti už sąžiningą konkurenciją. Kai kurie Seimo nariai užmiršo, kad tai naudinga visai Lietuvai, mūsų ateičiai, o šiuo metu remti stambios Rusijos įmonės interesus yra praktiškai veikti prieš Lietuvos nacionalinį saugumą,“- pridūrė prezidentė.

Ji yra teisi. Ji yra visiškai teisi teigdama, kad „remti stambios Rusijos įmonės interesus yra praktiškai veikti prieš Lietuvos nacionalinį saugumą“. Pritariu mūsų prezidentei visu šimtu procentu. O kas galėtų prieštarauti? Tik Lietuvos priešas, daugiau niekas.

Tačiau pažiūrėkime į šią problemą – stambių Rusijos įmonių rėmimą – rimčiau, giliau, atidžiau ir be reklaminio popso. Pažiūrėkime, kokie yra mūsų valdžios realūs veiksmai, o ne realūs žodžiai.

2012 metais, rudenį baigiantis Seimo kadencijai, konservatoriai kartu su savo partneriais Seime panaikino saugiklį, kuris saugojo mus ir mūsų valstybės nacionalinio saugumo interesus nuo pasikėsinimo, kenkimo ir kitokių žalos darymo būdų. Lietuvos Respublikos Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir renginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo nuostata, kuri saugojo mus, buvo atšaukta ir panaikinta. Šios buvusios įstatymo nuostatos esmė – tai, kad jei kokia nors kompanija (tarptautinė, rusiška, teroristinė ar susijusi su banditais) nori tiekti žaliavas mūsų strateginiam objektui arba nori tiekti reikalingas šiam objektui technologijas, arba nori atlikti objekte darbus, turi būti patikrinta valstybės kompetentingų institucijų. Šios institucijos turi nustatyt,i ar bendrovė yra patikima, ar ji atitinka nacionalinio saugumo interesus, ar jiems nepakenks ir visokeriopai nekenks. Tik po kompetentingų institucijų pateiktos išvados yra priimamas galutinis sprendimas, leisti bendrovei dalyvauti konkurse ar ne.

Ši nuostata buvo panaikinta, remiantis tuo, kad ji perteklinė, kad ji trukdo dirbti, kad ji vilkina darbus ir apriboja bendrovių veiklą. Veikėjai, kurie inicijavo šios nuostatos atšaukimą, tvirtino, kad ši nuostata yra ne saugiklis, o grėsmė nacionaliniam saugumui ir jo interesams.

Mūsų Ignalinos atominę elektrinę uždarinėja mūsų didžiausias konkurentas – Rusijos atominis milžinas „Rosatom“. Jo dukterinė kompanija „Nukem Technologies“ išsijuosusi dirba Visagine. Rusijos valstybinė korporacija „Rosatom“ su branduoliniais projektais dirba visame pasaulyje. Ji nuolat kovoja dėl atominės rinkos. Konkurentų daug nėra, tačiau visi jie – labai stiprūs ir galingi. Na, o mūsų valdžia tuo pačiu metu nori Rusijos pašonėje pastatyti naują atominę elektrinę, perimti dalį tarptautinės rinkos iš Rusijos „Rosatomo“, tačiau samdo tą patį „Rosatomą“ uždaryti mūsų seną Ignalinos atominę elektrinę. Mano giliu įsitikinimu, didesnės nesąmonės negali sugalvoti.

Kokį turime rezultatą? Ignalinos atominės elektrinės generalinis direktorius pranešė, kad elektrinės uždarymas pratęsiamas dar devyneriems metams (iki 2038 m.), o uždarymo kaina išauga iki 9 mlrd. litų. Direktorius nurodė, kad pagrindinė priežastis projekto brangimui – darbų vilkinimas. Premjeras Algirdas Butkevičius pridėjo, kad beveik ketverius metus jokie darbai nevyko, tik diskusijos ir ginčai.

Mūsų žmonės, gyvendami skurde, nelabai supranta, ką reiškia milijardas ar milijardai. Jiems tai – mistiniai žodžiai ir ne daugiau. Jiems noriu pasakyti, kad jie visi iš savo ir taip skurdžios kišenės papildomai dar devynerius metus maitins tą pačią Rusiją, jos kompaniją, mūsų politikus ir biurokratus bei visus kitus, kurie yra susiję su šiuo projektu.

„Klaipėdos nafta” yra strateginis ir labai svarbus objektas mūsų valstybei. Į jo veiklą, valdymą tvirtai kojas įkėlė ir jau jas apšilo Rusijos strateginė naftos kompanija „Lukoil“. Būtent šią kompaniją mūsų prezidentė priskyrė prie tų bendrovių, kurios finansuoja karą Europoje.

2012 metais rudenį, baigiantis konservatorių kadencijai, „Lukoil” kompanijos dukterinė bendrovė „Litasco S. A.” sudarė sutartį su įmone „Klaipėdos nafta“ ir iš jos išsinuomavo talpas. Faktiškai „Lukoil“ perėmė „Klaipėdos naftos“ verslą. Yra bendrovė, yra administracija, yra specialios talpos naftos produktams, yra naftos produktų terminalas. Tačiau verslą Lietuvos strateginiame objekte vykdo ne lietuviai, o Rusijos, kuri užsuko „Mažeikių naftai“ naftos kranelius ir paliko rūdyti vamzdžius, naftos kompanija „Lukoil“. Ji daro verslą, uždirba didelius pinigus ir, pasak mūsų prezidentės, perka tankus Rusijos kariuomenei, kuri jau stovi šalia mūsų sienos ir yra pasirengusi pulti. Šiais metais sutartis su „Litasco S.A.” kompanija buvo pratęsta. Socialdemokratų partijos vadovai pradžioje kėlė balsą, aiškino, kad tai yra blogai, tačiau vėliau, matyt, gavę per snapą nuo prezidentės, nutilo, nuleido galvutes ir tyliai pritarė sutarties pratęsimui.

Kokį rezultatą turime? Buvęs bendrovės „Klaipėdos nafta” vadovas Rokas Masiulis tvirtina, kad bendrovė gauna pajamas ir yra labai patenkinta. Jį galima suprasti. Daryti nieko nereikia, o pinigų bendrovės darbuotojams, atlyginimams ir mokesčiams, valstybei sumokėti yra. Tačiau pavojaus varpais pradėjo skambinti „Lietuvos geležinkeliai” ir Klaipėdos jūrų uostas. Jie teigia, kad praranda krovinius, patiria didelių nuostolių. Pavojaus varpais taip pat skambina Lietuvos ir Baltarusijos verslininkai. Jie teigia, kad patiria didelių nuostolių. Anksčiau jie savo krovinius kreipdavo į „Klaipėdos naftą”, šiuo metu nukreipia į kitus kitų valstybių jūsų uostus. Tai reikalauja nemenkų papildomų išlaidų. Pati bendrovė „Klaipėdos nafta“, nežiūrint į jos vadovų begalinį džiaugsmą, taip pat patiria nuostolių, jos akcijos biržoje krito beveik trečdaliu.

Apie tai, kad Rusijos milžinas „Gazprom” su savo satelite „Dujotekana” Lietuvoje buvo tvirtai įleidęs šaknis, prirašyta kalnai straipsnių ir straipsnelių, atlikta begalė tyrimų. Europos Sąjungos dėka šis milžinas yra priverstas po truputį trauktis iš savo įtvirtinimų, tačiau tai nereiškia, kad jis yra pasirengęs pasitraukti ir palikti mus visiems laikams.

Kokį turime rezultatą? Kam jis naudingas? Stambi Rusijos įmonė „Gazprom” iš Lietuvos 2004 metais nupirko „AB Lietuvos dujos” 34 proc. akcijų paketą už 100 mln. litų. 2014 metais „Gazprom” savo akcijas pardavė Lietuvai atgal už 417 mln. litų. Per visą šį laikotarpį stambi Rusijos kompanija gavo 255,5 mln. dividendų. Kiek „Gazpromas” uždirbo pardavinėdamas dujas Lietuvai, neskaičiuosiu, nes tai yra fantastinė suma, siekianti milijardus. Mes, Lietuviai, kurie gyvename šalia Rusijos, už dujas mokėjome didžiausią kainą Europos Sąjungoje. Manau, vien tik šio pasakymo turėtų pakakti, kad suprastume, kam buvo naudingas „Gazpromo” pasivaikščiojimas po Lietuvos pievas ir miškus.

„Gazpromas” taip pat kojas buvo įkėlęs ir į Kauno šilumos ūkį. 2003 metais už 116 mln. litų rusų įmonė įsigijo Kauno termofikacinę elektrinę. Sutartyje „Gazpromo” vyrai prižadėjo, kad iki 2018 metų į elektrinę investuos 400 mln. litų, kad 5 metus Kauno miesto gyventojams nedidins šilumos kainos. Už tai Kauno valdžia žadėjo kiekvienais metais iš jų nupirkti 80 proc. šilumos energijos. Gražūs susitarimai.

Kokį turime galutinį rezultatą? „Gazprom” savo įsipareigojimų investuoti 400 mln. neįvykdė. 2012 metais Kauno gyventojai mokėjo rekordinę ir didžiausią kainą už šilumos energiją. Galų gale „Gazpromas”, išmelžęs nemažą naudą, pardavė elektrinę kompanijai „Clement Power Venture“, kurio savininkas, spaudos teigimu, yra „Gazpromo” atstovas Lietuvoje, „Dujotekanos” akcininkas Rimandas Stonys.

Šiuo metu elektrinė susiduria su rimtomis problemomis. Ji nėra modernizuota, atnaujinta. Ji greitu laiku nebeatitiks ES direktyvų reikalavimų, todėl pakils atmosferos taršos mokesčiai, darantys tiesioginę įtaką šilumos kainai.

Galima rašyti ir rašyti apie „INTER RAO Lietuva”, užėmusią daugiau nei pusę Lietuvos elektros rinkos, apie kitas stambias Rusijos kompanijas, kurios glaudžiai bendradarbiauja su Putino klanu ir prisideda prie jų vykdomos politikos. Kiek berašysi, rezultatas bus tas pats. Konkretūs veiksmai, konkrečios sutartys, konkretūs darbai yra itin naudingi Rusijai ir visiškai nenaudingi Lietuvai. Visą šį Rusijos kompanijų šėlsmą Lietuvoje privalės kompensuoti kiekvienas Lietuvos gyventojas.

Tu, gerbiamas skaitytojau, kiekvieno mėnesio gale iš savo kišenės ištrauksi paskutinius grašius ir sumokėsi Rusijai duoklę, kurią ji panaudos karui prieš tave ir tavo vaikus.

www.alfa.lt (straipsnis publikuotas 2014 m.)

Kiekvienas iš mūsų mokame duoklę Rusijai ir, anot mūsų prezidentės, finansuojame Kremliaus karinę agresiją Europoje. „Būtent „Lukoil“ pinigais finansuojama Kremliaus karinė agresija

Idealus Atvejis – Kai Darbuotojai Stebi Vieni Kitus?

Jei visi bendrovės darbuotojai būtų sąžiningi, laikytųsi įstatymų ir bendrovės vidaus taisyklių reikalavimų, taip pat laiku praneštų apie bendradarbių netinkamą, įtartiną, o kartais ir nusikalstamą veiklą, išdavysčių ir informacijos nutekinimų būtų gerokai mažiau.

Tačiau žmonės nėra idealūs ir sąžiningi. Jie neinformuoja vadovų apie savo kolegų įtartiną veiklą dėl įvairių priežasčių: vieni nepasitiki savo vadovais, kiti bijosi kolegų keršto, dar kiti nenori būti stukačiais, nemaža darbuotojų dalis nežino ir nesupranta, kokie kolegų veiksmai yra rizikingi ir įtartini ir kodėl jie turėtų apie šiuos veiksmus pranešti.

Susiduriame su problema. Taisyklės reikalauja, kad darbuotojai, pastebėję rizikingą kolegos elgesį, praneštų vadovui apie jį, tačiau šių reikalavimų, nepaisant raštiškų įsipareigojimų, nesilaikoma. Ką daryti? Kaip priversti žmones nebūti abejingiems bendradarbių išdavystėms, amoraliems veiksmams, taisyklių ar net įstatymų pažeidinėjimams? Kaip padaryti, kad darbuotojai prisidėtų prie bendrovės saugumo užtikrinimo ir neleistų padaryti jai žalos? Kaip įtikinti juos laiku pranešti apie kolegų netinkamą ir rizikingą elgesį?

Vakarų šalių saugumo ekspertai siūlo naudoti šį JAV Gynybos personalo ir saugumo tyrimų centro (PERSEREC) metodą, kuris pasiteisino ir yra gana veiksmingas.

Darbuotojai privalo gerai žinoti šnipinėjimo, įtartinos veiklos požymius.

Problema. Darbuotojai dažnai neįsivaizduoja, kokie kolegų veiksmai yra netinkami, rizikingi ir keliantys bendrovei pavojų. Jie nežino, kaip gali veikti konkurentų šnipai ir kaip pagal tam tikrus jų požymius galima šnipus atpažinti. Jeigu jie žinotų, kad tarp jų veikia konkurentų šnipas ir jis siekia pakenkti bendrovei, dalis darbuotojų apie įtartinus veiksmus tikrai praneštų vadovui arba už bendrovės saugumą atsakingam asmeniui.

Ką daryti? Pirma, būtina sudaryti aiškų ir konkretų šnipinėjimo požymių sąrašą. Jį reikia nuolat atnaujinti, peržiūrėti, pridėti naujų požymių.

Antra, kiekvienais metais privalu organizuoti darbuotojams, kurie dirba su bendrovės konfidencialia informacija, mokymus. Juos organizuoti mažoms grupėms. Mokymo metu kartu su darbuotojais aptarti kiekvieną šnipinėjimo požymį, pateikti jiems pavyzdžius, apšnekėti įvairius scenarijus. Diskusija visada padeda geriau atsiminti informaciją.

Darbuotojai privalo žinoti, kam pranešti apieįtartinąbendradarbio veiklą.

Problema. Darbuotojai dažnai mato įtartiną savo kolegos veiklą ir kartais nori apie tai informuoti bendrovės vadovybę, tačiau jie nežino, į ką kreiptis. Kartais darbuotojas nenori informuoti savo tiesioginio viršininko, nes juo nepasitiki. Tačiau darbuotojas nežino, kam dar galėtų pranešti apie įtartiną kolegos veiklą.

Ką daryti? Būtina visiems darbuotojams išaiškinti, kad jie turi galimybę apie kolegų netinkamus veiksmus pranešti arba savo tiesioginiam viršininkui, arba darbuotojui, atsakingam už bendrovės saugumą. Tuomet darbuotojas turės pasirinkimo teisę ir galės pats nuspręsti, kuriam asmeniui pranešti. Visi bendrovės darbuotojai turi pažinoti už bendrovės saugumą atsakingą asmenį.

Darbuotojai turi žinoti, kaip veikia saugumo sistema. Jie turi būti įsitikinę, kad darbuotojai nebus nepagrįstai baudžiami ir kad jų suteikta informacija nebus panaudota neteisėtiems tikslams.

Problema. Daugelis darbuotojų neinformuoja savo vadovo apie kolegos netinkamą elgesį, nes jie nežino, kas laukia jų kolegos, kokia bus vadovų reakcija. Jie baiminasi, kad vadovai, nepatikrinę informacijos, neišsiaiškinę visų aplinkybių, nepagrįstai, tačiau griežtai nubaus bendradarbį, o gal net išmes iš darbo. Kai kuriose bendrovėse asmenys, atsakingi už saugumą, darbuotojams kelia baimę. Niekas nežino, ką jie daro ir kuo užsiima. Nežinomybė ir nepasitikėjimas verčia darbuotojus tylėti ir nepranešti apie įtartinus savo bendradarbio veiksmus.

Ką daryti? Pirma, reikia, kad kiekvienas bendrovės darbuotojas, dirbantis su bendrovės konfidencialia informacija, žinotų, kokia yra bendrovės saugumo sistema ir kaip ji veikia. Kokia yra atsakomybė už padarytą vidaus taisyklių pažeidimą. Bendrovės saugumo sistema turi būti aiški, paprasta, skaidri ir visiems suprantama. Negali būti jokių slaptumų, nes jie sukelia tik nepasitikėjimą ir darbuotojų nepasitenkinimą.

Antra, kiekvienas darbuotojas turi gerai pažinti asmenį, atsakingą už bendrovės saugumą. Turi žinoti, ką ir kaip jis dirba, už ką yra atsakingas, kokios jo teisės ir pareigos. Už saugumą atsakingas darbuotojas privalo nuolat bendrauti su darbuotojais, aiškinti jiems saugumo sistemos veikimą, jos reikalavimus ir atsakomybę už bendrovės vidaus taisyklių pažeidimą. Turi vykti nuolatinė diskusija, aptarimas su bendrovės saugumu susijusių klausimų.

Darbuotojai turi pasitikėti savo vadovais ir būti įsitikinę, kad jų tapatybė nebus atskleista.

Problema. Dauguma darbuotojų nepraneša apie įtartiną kolegų veiklą, nes nepasitiki savo vadovais. Jie galvoja, kad vadovai visiems pasakys, kas juos informavo. Darbuotojai bijosi nukentėti. Jie baiminasi kolegų keršto. Gali kilti realus pavojus jų sveikatai. Jie bijosi prarasti reputaciją kitų bendradarbių akyse ir sulaukti jų pasmerkimo.

Ką daryti? Pirma, būtina išaiškinti darbuotojams, kad jie gali vadovus informuoti tiesiogiai ir atskleisdami savo tapatybę, taip pat gali juos informuoti anonimiškai. Kiekvienas darbuotojas turi žinoti telefono numerį, kuriuo galima paskambinti ir anonimiškai perduoti informaciją, turi žinoti elektroninio pašto adresą, kuriuo galima išsiųsti pranešimą apie kolegos įtartiną veiksmą, taip pat turi žinoti telefono numerį asmens, atsakingo už bendrovės saugumą, kad galėtų su juo susitarti dėl susitikimo.

Antra, visiems darbuotojams mokymo metu privalu išaiškinti, kad anonimiškumas yra garantuojamas, kad pareiškėjo asmens tapatybės niekas nesužinos, nes tokia yra bendrovės politika ir jos griežtai yra laikomasi. Būtina darbuotojams pasakyti, kad, nepaisant, kokiu būdu suteikta informacija, anonimiškai ar atskleidžiant savo tapatybę, yra griežtai saugojama ir niekam neatskleidžiama. Šiai informacijai yra suteikiama aukščiausio slaptumo žyma. Darbuotojai turi būti garantuoti, kad jų asmeninis saugumas yra garantuotas ir jiems pavojus dėl informacijos pateikimo neiškils.

Už bendrovės saugumą atsakingi asmenys privalo ne jau padarytus nusikaltimus tirti, kas yra policijos darbas, o galimiems nusikaltimams užbėgti už akių. Jie turi valdyti riziką, laiku atpažinti pavojus ir juos neutralizuoti. Jie privalo sustabdyti įtartinus darbuotojo  veiksmus, kol jis nepadarė žalos bendrovei ir sau asmeniškai. Reikia sudaryti tokias darbo sąlygas bendrovėje, kad išdavystė ar kita neteisėta veikla taptų neįmanoma, kad net neigiama mintis darbuotojų galvose nerastų sau vietos.

www.alfa.lt

Jei visi bendrovės darbuotojai būtų sąžiningi, laikytųsi įstatymų ir bendrovės vidaus taisyklių reikalavimų, taip pat laiku praneštų apie bendradarbių netinkamą,

Kai Etikos Komisija Pradeda Tirti Korupcinius Nusikaltimus…

Kai šalyje Vyriausioji tarnybinės etikos komisija pradeda tirti korupcinius nusikaltimus, tai  drąsiai galima teigti, kad tą šalį valdo korupcininkai.

Rasa Kazėnienė atskleidė galimą korupciją Kauno tardymo izoliatoriuje. Ji pasakojo apie konkrečių asmenų konkrečias galimai nusikalstamas veikas. Ji savo žodžius parėmė dokumentais. Ji padarė viską ką galėjo, kad būtų nutraukti izoliatoriuje daromi, jos įsitikinimu, nusikaltimai.

Kokia valdžios reakcija?

STT atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą.

Teisingumo ministerija pradėjo tarnybinį tyrimą dėl Mikėnaitės ir Kviatkausko galimų finansinių ir tarnybinių pažeidimų ir nušalino juos nuo pareigų.

Teisingumo ministerija paprašė Viešųjų pirkimų tarnybos įvertinti atliktus viešuosius pirkimus įstaigoje.

Teisingumo ministerija paprašė Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įvertinti galimus kitus korupcinius veiksmus.

Kada yra pradedamas ikiteisminis tyrimas?

Baudžiamojo proceso kodekso 166 straipsnyje yra nurodyti du atvejai: a) gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką; b) prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius.

Rasa Kazėnienė įstatyme nustatyta tvarka pranešė STT apie galimai daromus nusikaltimus jos įstaigoje. Tačiau STT, susipažinusi su jos pranešimo turiniu, atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. STT pranešime neįžvelgė nusikalstamos veikos požymių.

Tokia STT pareigūnų išvada yra labai nepalanki R.Kazėnienei. Išvada mums sako, kad R.Kazėnienė pasikarščiavo, kad ten nėra korupcinių ir kitų nusikaltimų, o galbūt yra drausminiai nusižengimai, įstaigos vidaus taisyklių pažeidimai.

Labiausiai man šioje istorijoje patinka tai, kad galimus korupcinius veiksmus tirs ne STT, o Vyriausioji tarnybinės etikos komisija. Čia yra pasiektas aukščiausias kovos su korupcija lygis. J

Aš asmeniškai nežinau dėl kokių priežasčių STT atsisakė tirti pranešimą apie galimas korupcijas šioje įstaigoje? Tačiau tikrai žinau, kad jeigu pagal pranešime nurodytus faktus, o jų tikrai užtenka, STT būtų pradėjusi ikiteisminį tyrimą, tai ji iš kart būtų ėmusi daryti baudžiamojo proceso veiksmus, kurie padėtų jiems laiku užfiksuoti ir uždokumentuoti nusikaltimo įrodymus. Tam ir yra sugalvotos ypatingos informacijos rinkimo ir fiksavimo priemonės. Tačiau STT atsisakė jomis pasinaudoti.

Dabar kol Vyriausioji tarnybinės etikos komisija svarstys klausimus, susijusius su galimais korupciniais nusikaltimais, asmenys, susiję su šiais nusikaltimais, suspės paslėpti visus nusikaltimo įrodymus, įkalbėti darbuotojus ir kitus žmones liudyti jų naudai, pakeisti kai kurių dokumentų turinį, sukurti savo poziciją dėl kiekvieno kaltinimo ir jai paremti surinkti reikalingus duomenis. Dabar jie turi pakankamai laiko apsiginti ir viską nuslėpti.

Man labai keista yra ir tai, kad, greičiausiai, Rasa Kazėnienė ne iš karto kreipėsi į žurnalistus, o pirma kreipėsi į savo aukštesnius vadovus bei teisėsaugos struktūras. Tai kodėl kai dar visuomenė ir jos įstaigos vadovai niekas nežinojo apie jos pranešimą apie galimus nusikaltimus, STT nesiėmė aktyvaus tyrimo tam, kad laiku suspėtų išimti dokumentus ir apklausti su įvykiais, susijusius žmones. Kodėl? Kodėl? Kodėl?

Taigi Rasa Kazėnienė, atskleidusi galimus nusikaltimus savo įstaigoje, jau pačioje pradžioje patyrė pralaimėjimą. Norisi tikėti, kad gal vis dėlto STT pradės ikiteisminį tyrimą ir tokiu būdu apsaugos žmogų, kuris sąžiningai pranešė apie betvarkę įstaigoje. Norisi tuo tikėti, bet…

Jei kalbėti atvirai, tai man yra labai keistas ir nesuprantamas STT sprendimas, nes kaip rodo STT veiklos istorija, ji ne vieną ir ne du kartus pradėdavo ikiteisminius tyrimus neturint pagrįstos informacijos apie galimus nusikaltimus.

Kai šalyje Vyriausioji tarnybinės etikos komisija pradeda tirti korupcinius nusikaltimus, tai  drąsiai galima teigti, kad tą šalį valdo korupcininkai. Rasa Kazėnienė