2020/04/08

Naujienos

Jei visi bendrovės darbuotojai būtų sąžiningi, laikytųsi įstatymų ir bendrovės vidaus taisyklių reikalavimų, taip pat laiku praneštų apie bendradarbių netinkamą, įtartiną, o kartais ir nusikalstamą veiklą, išdavysčių ir informacijos nutekinimų būtų gerokai mažiau.

Tačiau žmonės nėra idealūs ir sąžiningi. Jie neinformuoja vadovų apie savo kolegų įtartiną veiklą dėl įvairių priežasčių: vieni nepasitiki savo vadovais, kiti bijosi kolegų keršto, dar kiti nenori būti stukačiais, nemaža darbuotojų dalis nežino ir nesupranta, kokie kolegų veiksmai yra rizikingi ir įtartini ir kodėl jie turėtų apie šiuos veiksmus pranešti.

Susiduriame su problema. Taisyklės reikalauja, kad darbuotojai, pastebėję rizikingą kolegos elgesį, praneštų vadovui apie jį, tačiau šių reikalavimų, nepaisant raštiškų įsipareigojimų, nesilaikoma. Ką daryti? Kaip priversti žmones nebūti abejingiems bendradarbių išdavystėms, amoraliems veiksmams, taisyklių ar net įstatymų pažeidinėjimams? Kaip padaryti, kad darbuotojai prisidėtų prie bendrovės saugumo užtikrinimo ir neleistų padaryti jai žalos? Kaip įtikinti juos laiku pranešti apie kolegų netinkamą ir rizikingą elgesį?

Vakarų šalių saugumo ekspertai siūlo naudoti šį JAV Gynybos personalo ir saugumo tyrimų centro (PERSEREC) metodą, kuris pasiteisino ir yra gana veiksmingas.

Darbuotojai privalo gerai žinoti šnipinėjimo, įtartinos veiklos požymius.

Problema. Darbuotojai dažnai neįsivaizduoja, kokie kolegų veiksmai yra netinkami, rizikingi ir keliantys bendrovei pavojų. Jie nežino, kaip gali veikti konkurentų šnipai ir kaip pagal tam tikrus jų požymius galima šnipus atpažinti. Jeigu jie žinotų, kad tarp jų veikia konkurentų šnipas ir jis siekia pakenkti bendrovei, dalis darbuotojų apie įtartinus veiksmus tikrai praneštų vadovui arba už bendrovės saugumą atsakingam asmeniui.

Ką daryti? Pirma, būtina sudaryti aiškų ir konkretų šnipinėjimo požymių sąrašą. Jį reikia nuolat atnaujinti, peržiūrėti, pridėti naujų požymių.

Antra, kiekvienais metais privalu organizuoti darbuotojams, kurie dirba su bendrovės konfidencialia informacija, mokymus. Juos organizuoti mažoms grupėms. Mokymo metu kartu su darbuotojais aptarti kiekvieną šnipinėjimo požymį, pateikti jiems pavyzdžius, apšnekėti įvairius scenarijus. Diskusija visada padeda geriau atsiminti informaciją.

Darbuotojai privalo žinoti, kam pranešti apieįtartinąbendradarbio veiklą.

Problema. Darbuotojai dažnai mato įtartiną savo kolegos veiklą ir kartais nori apie tai informuoti bendrovės vadovybę, tačiau jie nežino, į ką kreiptis. Kartais darbuotojas nenori informuoti savo tiesioginio viršininko, nes juo nepasitiki. Tačiau darbuotojas nežino, kam dar galėtų pranešti apie įtartiną kolegos veiklą.

Ką daryti? Būtina visiems darbuotojams išaiškinti, kad jie turi galimybę apie kolegų netinkamus veiksmus pranešti arba savo tiesioginiam viršininkui, arba darbuotojui, atsakingam už bendrovės saugumą. Tuomet darbuotojas turės pasirinkimo teisę ir galės pats nuspręsti, kuriam asmeniui pranešti. Visi bendrovės darbuotojai turi pažinoti už bendrovės saugumą atsakingą asmenį.

Darbuotojai turi žinoti, kaip veikia saugumo sistema. Jie turi būti įsitikinę, kad darbuotojai nebus nepagrįstai baudžiami ir kad jų suteikta informacija nebus panaudota neteisėtiems tikslams.

Problema. Daugelis darbuotojų neinformuoja savo vadovo apie kolegos netinkamą elgesį, nes jie nežino, kas laukia jų kolegos, kokia bus vadovų reakcija. Jie baiminasi, kad vadovai, nepatikrinę informacijos, neišsiaiškinę visų aplinkybių, nepagrįstai, tačiau griežtai nubaus bendradarbį, o gal net išmes iš darbo. Kai kuriose bendrovėse asmenys, atsakingi už saugumą, darbuotojams kelia baimę. Niekas nežino, ką jie daro ir kuo užsiima. Nežinomybė ir nepasitikėjimas verčia darbuotojus tylėti ir nepranešti apie įtartinus savo bendradarbio veiksmus.

Ką daryti? Pirma, reikia, kad kiekvienas bendrovės darbuotojas, dirbantis su bendrovės konfidencialia informacija, žinotų, kokia yra bendrovės saugumo sistema ir kaip ji veikia. Kokia yra atsakomybė už padarytą vidaus taisyklių pažeidimą. Bendrovės saugumo sistema turi būti aiški, paprasta, skaidri ir visiems suprantama. Negali būti jokių slaptumų, nes jie sukelia tik nepasitikėjimą ir darbuotojų nepasitenkinimą.

Antra, kiekvienas darbuotojas turi gerai pažinti asmenį, atsakingą už bendrovės saugumą. Turi žinoti, ką ir kaip jis dirba, už ką yra atsakingas, kokios jo teisės ir pareigos. Už saugumą atsakingas darbuotojas privalo nuolat bendrauti su darbuotojais, aiškinti jiems saugumo sistemos veikimą, jos reikalavimus ir atsakomybę už bendrovės vidaus taisyklių pažeidimą. Turi vykti nuolatinė diskusija, aptarimas su bendrovės saugumu susijusių klausimų.

Darbuotojai turi pasitikėti savo vadovais ir būti įsitikinę, kad jų tapatybė nebus atskleista.

Problema. Dauguma darbuotojų nepraneša apie įtartiną kolegų veiklą, nes nepasitiki savo vadovais. Jie galvoja, kad vadovai visiems pasakys, kas juos informavo. Darbuotojai bijosi nukentėti. Jie baiminasi kolegų keršto. Gali kilti realus pavojus jų sveikatai. Jie bijosi prarasti reputaciją kitų bendradarbių akyse ir sulaukti jų pasmerkimo.

Ką daryti? Pirma, būtina išaiškinti darbuotojams, kad jie gali vadovus informuoti tiesiogiai ir atskleisdami savo tapatybę, taip pat gali juos informuoti anonimiškai. Kiekvienas darbuotojas turi žinoti telefono numerį, kuriuo galima paskambinti ir anonimiškai perduoti informaciją, turi žinoti elektroninio pašto adresą, kuriuo galima išsiųsti pranešimą apie kolegos įtartiną veiksmą, taip pat turi žinoti telefono numerį asmens, atsakingo už bendrovės saugumą, kad galėtų su juo susitarti dėl susitikimo.

Antra, visiems darbuotojams mokymo metu privalu išaiškinti, kad anonimiškumas yra garantuojamas, kad pareiškėjo asmens tapatybės niekas nesužinos, nes tokia yra bendrovės politika ir jos griežtai yra laikomasi. Būtina darbuotojams pasakyti, kad, nepaisant, kokiu būdu suteikta informacija, anonimiškai ar atskleidžiant savo tapatybę, yra griežtai saugojama ir niekam neatskleidžiama. Šiai informacijai yra suteikiama aukščiausio slaptumo žyma. Darbuotojai turi būti garantuoti, kad jų asmeninis saugumas yra garantuotas ir jiems pavojus dėl informacijos pateikimo neiškils.

Už bendrovės saugumą atsakingi asmenys privalo ne jau padarytus nusikaltimus tirti, kas yra policijos darbas, o galimiems nusikaltimams užbėgti už akių. Jie turi valdyti riziką, laiku atpažinti pavojus ir juos neutralizuoti. Jie privalo sustabdyti įtartinus darbuotojo  veiksmus, kol jis nepadarė žalos bendrovei ir sau asmeniškai. Reikia sudaryti tokias darbo sąlygas bendrovėje, kad išdavystė ar kita neteisėta veikla taptų neįmanoma, kad net neigiama mintis darbuotojų galvose nerastų sau vietos.

www.alfa.lt

Jei visi bendrovės darbuotojai būtų sąžiningi, laikytųsi įstatymų ir bendrovės vidaus taisyklių reikalavimų, taip pat laiku praneštų apie bendradarbių netinkamą,

Kai šalyje Vyriausioji tarnybinės etikos komisija pradeda tirti korupcinius nusikaltimus, tai  drąsiai galima teigti, kad tą šalį valdo korupcininkai.

Rasa Kazėnienė atskleidė galimą korupciją Kauno tardymo izoliatoriuje. Ji pasakojo apie konkrečių asmenų konkrečias galimai nusikalstamas veikas. Ji savo žodžius parėmė dokumentais. Ji padarė viską ką galėjo, kad būtų nutraukti izoliatoriuje daromi, jos įsitikinimu, nusikaltimai.

Kokia valdžios reakcija?

STT atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą.

Teisingumo ministerija pradėjo tarnybinį tyrimą dėl Mikėnaitės ir Kviatkausko galimų finansinių ir tarnybinių pažeidimų ir nušalino juos nuo pareigų.

Teisingumo ministerija paprašė Viešųjų pirkimų tarnybos įvertinti atliktus viešuosius pirkimus įstaigoje.

Teisingumo ministerija paprašė Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įvertinti galimus kitus korupcinius veiksmus.

Kada yra pradedamas ikiteisminis tyrimas?

Baudžiamojo proceso kodekso 166 straipsnyje yra nurodyti du atvejai: a) gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką; b) prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius.

Rasa Kazėnienė įstatyme nustatyta tvarka pranešė STT apie galimai daromus nusikaltimus jos įstaigoje. Tačiau STT, susipažinusi su jos pranešimo turiniu, atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. STT pranešime neįžvelgė nusikalstamos veikos požymių.

Tokia STT pareigūnų išvada yra labai nepalanki R.Kazėnienei. Išvada mums sako, kad R.Kazėnienė pasikarščiavo, kad ten nėra korupcinių ir kitų nusikaltimų, o galbūt yra drausminiai nusižengimai, įstaigos vidaus taisyklių pažeidimai.

Labiausiai man šioje istorijoje patinka tai, kad galimus korupcinius veiksmus tirs ne STT, o Vyriausioji tarnybinės etikos komisija. Čia yra pasiektas aukščiausias kovos su korupcija lygis. J

Aš asmeniškai nežinau dėl kokių priežasčių STT atsisakė tirti pranešimą apie galimas korupcijas šioje įstaigoje? Tačiau tikrai žinau, kad jeigu pagal pranešime nurodytus faktus, o jų tikrai užtenka, STT būtų pradėjusi ikiteisminį tyrimą, tai ji iš kart būtų ėmusi daryti baudžiamojo proceso veiksmus, kurie padėtų jiems laiku užfiksuoti ir uždokumentuoti nusikaltimo įrodymus. Tam ir yra sugalvotos ypatingos informacijos rinkimo ir fiksavimo priemonės. Tačiau STT atsisakė jomis pasinaudoti.

Dabar kol Vyriausioji tarnybinės etikos komisija svarstys klausimus, susijusius su galimais korupciniais nusikaltimais, asmenys, susiję su šiais nusikaltimais, suspės paslėpti visus nusikaltimo įrodymus, įkalbėti darbuotojus ir kitus žmones liudyti jų naudai, pakeisti kai kurių dokumentų turinį, sukurti savo poziciją dėl kiekvieno kaltinimo ir jai paremti surinkti reikalingus duomenis. Dabar jie turi pakankamai laiko apsiginti ir viską nuslėpti.

Man labai keista yra ir tai, kad, greičiausiai, Rasa Kazėnienė ne iš karto kreipėsi į žurnalistus, o pirma kreipėsi į savo aukštesnius vadovus bei teisėsaugos struktūras. Tai kodėl kai dar visuomenė ir jos įstaigos vadovai niekas nežinojo apie jos pranešimą apie galimus nusikaltimus, STT nesiėmė aktyvaus tyrimo tam, kad laiku suspėtų išimti dokumentus ir apklausti su įvykiais, susijusius žmones. Kodėl? Kodėl? Kodėl?

Taigi Rasa Kazėnienė, atskleidusi galimus nusikaltimus savo įstaigoje, jau pačioje pradžioje patyrė pralaimėjimą. Norisi tikėti, kad gal vis dėlto STT pradės ikiteisminį tyrimą ir tokiu būdu apsaugos žmogų, kuris sąžiningai pranešė apie betvarkę įstaigoje. Norisi tuo tikėti, bet…

Jei kalbėti atvirai, tai man yra labai keistas ir nesuprantamas STT sprendimas, nes kaip rodo STT veiklos istorija, ji ne vieną ir ne du kartus pradėdavo ikiteisminius tyrimus neturint pagrįstos informacijos apie galimus nusikaltimus.

Kai šalyje Vyriausioji tarnybinės etikos komisija pradeda tirti korupcinius nusikaltimus, tai  drąsiai galima teigti, kad tą šalį valdo korupcininkai. Rasa Kazėnienė

Rusijos prezidentas V.Putinas griežtai sukritikavo Europos žiniasklaidą. Jo įsitikinimu Europos žurnalistai nesilaiko ilgus metus Europoje puoselėtų vertybių: žodžio laisvės, objektyvumo, nešališkumo. Europos žiniasklaida tapo „manipuliavimo įrankiu visuomenės nuomonei formuoti, kurioje informaciniai karai tapo kasdienybe“. Ji teikia „iškreiptą vaizdą atstovaudama kažkieno interesus ir tokiu būdu laužydama atskirų žmonių gyvenimus“.

Taip apie Europos Sąjungos žiniasklaidą kalba Rusijos prezidentas V.Putinas.

Praėjusiais metais Europos Sąjungos parlamentas priėmė rezoliuciją, kurioje didžiausia informacine grėsme Europos visuomenei įvardijo Rusijos valstybės žinių agentūrą Sputnik ir televizijos kanalą RT. V.Putinas, reaguodamas į šią rezoliuciją, padėkojo Sputnik ir RT žurnalistams už pasiektus aukštus rezultatus. 🙂

Ką galiu pasakyti? Pasaulis krypsta, kreipiasi ir greitai visiškai iškryps. Sakyti tiesą taps nemadinga. Sakyti melą taps padoru. Apgaudinėti žmones taps garbinga. Elgtis sąžiningai bus negražu. Pasaulyje ateina laikas kai savigarba užleidžia vietą šiknalaižiavimui, kai dorybę keičia blogybė, kai ryžtingumą keičia silpnumas, kai atvirumą keičia uždarumas, kai teisybę keičia melas. Jei turi šias charakterio savybes, tai esi šiuolaikiškas žmogus.

Putino išsakytas Europos žiniasklaidos vertinimas pirmų pirmiausiai geriausiai tiktų Rusijos žiniasklaidai. Tačiau, ametus Rusiją ir jos valdovą Putiną, kaip nebūtų gaila šiame vertinime yra nemaža dalis tiesos.

Rusijos prezidentas V.Putinas griežtai sukritikavo Europos žiniasklaidą. Jo įsitikinimu Europos žurnalistai nesilaiko ilgus metus Europoje puoselėtų vertybių: žodžio laisvės, objektyvumo,

Kai visokių nesąmoningų pasiūlymų pateikia artimas draugas, kartais tik nusijuoki ir viską pamiršti, o kartais – susigundai. Kai nepadorių pasiūlymų sulauki iš mažai pažįstamo asmens, dažniausiai išsigąsti ir stengiesi nuo jo laikytis atokiau. Kai amoralių ar neteisėtų pasiūlymų gauni iš bendradarbio, pasitaiko, kad nepuoli jų iš karto atmesti, pagalvoji, o kartais netgi sutinki. Žmonės yra naivūs ir patiklūs. Juos lengva įvilioti į šnipų spąstus.

Straipsnyje pakalbėsiu apie pavojingą šnipo elgesį, kuriuo jis siekia į spąstus įtraukti savo bendradarbius. Jo uždavinys – suvilioti ir įkalbėti jus padaryti amoralių ar neteisėtų veiksmų. Žodžiu, padaryti taip, kad jūs patys save sukompromituotumėte.

Pradžioje paminėsiu kelias sąlygas, kad geriau vienas kitą suprastumėme.

Jūsų bendradarbis turi būti tik jūsų bendradarbis, bet ne artimas draugas. Straipsnyje kalbėsiu ne apie jūsų artimą draugą, kuriuo jūs pasitikite, neturite nuo jo paslapčių ir kartais su juo linksmai leidžiate laiką. Kalbėsiu apie bendradarbį, kurį pažįstate, bet mažai apie jį žinote ne todėl, kad jums trūksta proto ir žinių, o todėl, kad jums nebuvo poreikio ir noro apie jį ką nors daugiau žinoti. Kalbėsiu apie bendradarbį, su kuriuo jūs niekada iki šiol neleidote laisvo laiko kartu, atskirai nuo kitų bendradarbių.

Taigi štai tokia, iš tiesų galinti jums pasitaikyti, situacija.

Įprastinė darbo diena biure. Žmonės vaikštinėja biuro koridoriais, kopijuoja dokumentus, šnekasi, rašo, posėdžiauja. Prie jūsų prieina bendradarbis ir pasiūlo jums kartu savaitgalį važiuoti į žvejybą. Jis kviečia tik jus. Bendradarbis pasakoja įdomias istorijas apie žvejybą, giria ežerą, kuriame labai gerai kimbančios didelės žuvys, mini, kad ant ežero kranto jo draugas turi puikią pirtelę, kurioje galima bus apsistoti. Dieną ir vakarą žvejos, vakare pirtelėje pasimaudys, o iš ryto vėl į žvejybą. Puikumėlis. Bendradarbis jūsų nepalieka ramybėje. Kiekvieną dieną pasakoja istoriją ir teiraujasi, ar jau apsisprendėte.

Jūs susigundote, nes esate žvejys ir norite pailsėti gamtoje. Jūs sutinkate kartu su juo važiuoti. Šiame etape jūsų bendradarbio elgesys neturėtų sukelti jums įtarimų. Tai gali būti paprastas pasiūlymas. Jam netikėtai šovė galvon mintis, kad reikėtų jus pakviesti, ir jis jus pakvietė. Tačiau visada pagalvokite, dėl kokios priežasties jis jus pakvietė? Jeigu bendradarbis iki šios dienos niekada jūsų nekvietė kartu pažvejoti, tai dėl ko dabar pakvietė? Klausimas normalus ir reikalaujantis atsakymo. Jis turėtų pažadinti jūsų budrumą. Tačiau jis neturėtų nulemti jūsų sprendimo.

Ateina savaitgalis. Jūs išvažiuojate žvejoti. Puiki diena. Plaukiojate valtele po ežerėlį. Mėgaujatės gamta, linksmumą sustiprinate „velnio lašais“. Viskas puiku.

Bendradarbis pasiūlo jums vakare, kai sutems, užmesti tinklus. Jis juos turi. Bendradarbis įtikinės jus, kad nieko neatsitiks, kad niekas nesužinos, kad inspektoriai niekada netikrina šio ežero, ir kad visi aplink ežerą gyvenantys žmonės žuvis visada gaudo tinklais.

Šis bendradarbio pasiūlymas, t.y. pasiūlymas atlikti neteisėtą veiksmą, jums turetų iš karto sukelti įtarimų. Jums, nors ir labai norėtųsi, reikėtų atsisakyti ir nepasiduoti bendradarbio vilionėms. Tačiau jūs jau stipriai palinksmėjęs ir atsipalaidavęs, todėl sutinkate su bendradarbio pasiūlymu ir tyliai, palei aukštų nendrių kraštą, užmetate ilgą tinklą.

Tinklas užmestas, tačiau vakaras dar nesibaigė. Jūsų bendradarbis siūlo pasikaitinti pirtelėje, o kad būtų smagiau, pasikviesti merginų. Jis žino kelias, kurios gyvena šalia ir jos, jei bus namuose, tikrai atvažiuos. Bendradarbis patikins, kad jos patikimos ir labai „fainos“.

Jūs sutinkate ir smagiai visi kartu praleidžiate naktį.

Anksti ryte išplaukiate kartu su bendradarbiu traukti tinklų. Traukiate, džiaugiatės laimikiu, atplaukiate į krantą, o čia jūsų jau laukia gamtos inspektoriai arba inspektorių uniformas vilkintys asmenys. Jie prisistato, parodo pažymėjimą ir pradeda pildyti protokolą. Jums gresia tūkstantinė bauda bei jūsų asmens reputacijos sugadinimas. (Tikiuosi, nereikia aiškinti, kad inspektoriai yra arba netikri, arba papirkti, ir jie puikiai žino kaip reikia elgtis.)

Bandote kalbėtis, siūlote įvairius problemos sprendimo variantus. Be šansų. Galų gale po kelių valandų didelės įtampos jūsų bendradarbio pastangų dėka atvažiavo jo pažįstamas, kuris galįs išspręsti jūsų netikėtai kilusią problemą. Tačiau…

Paslauga už paslaugą. Jis už problemos išsprendimą prašo jūsų teikti informaciją apie įmonę, jos vadovybę, įmonės ir vadovų silpnąsias ir pažeidžiamas vietas. Jis jus verbuoja. Jūs neturite pasirinkimo. Drąsiausi ir ryžtingiausi gali būti greitai „nusodinti“ ir sutramdyti naktinių linksmybių su damomis nuotraukų ir filmuotos medžiagos gausos.

Kokia galėtų būti šios istorijos pamoka? Smagiai praleisti laiką su menkai pažįstamu bendradarbiu – nieko baisaus. Tačiau jeigu jaučiate, kad jus vilioja imtis amoralių ar neteisėtų veiksmų – iš karto atsisakykite tokių pasiūlymų. Taip bus ramiau.

www.alfa.lt

Kai visokių nesąmoningų pasiūlymų pateikia artimas draugas, kartais tik nusijuoki ir viską pamiršti, o kartais – susigundai. Kai nepadorių pasiūlymų

JAV kiekvienais metais yra rengiamas socialinių hakerių turnyras. Defcon hakerių konferencija vyksta Las-Vegase. Konferencijos metu hakeriai ieško silpnų vietų IT saugumo sistemose. Jie įsilaužia į stambių JAV kompanijų kompiuterinius tinklus ir vagia informaciją. Visą įsilaužimo procesą stebi svečiai – dažnai tai būna FTB, NSA, JAV gynybos ministerijos atstovai.

Turnyro pradžioje organizatoriai kiekvienam hakeriui duoda žinomų ir stambių kompanijų sąrašą. Hakeris išsirenka auką. Taip pat jis gauna užduotį kokią informaciją reikia pavogti.  Hakeris dvi savaites nagrinėja pasirinktą kompaniją. Ieško silpnos vietos jos kompiuterinėje sistemoje. Rungtynių metu hakeris užima specialią vietą kabinoje, kuri įrengta ant scenos. Hakeris turi surinkti kuo daugiau taškų (gauti kuo daugiau informacijos). Jo darbą stebi svečiai.

Hakeriai stengiasi nesireklamuoti ir neviešinti savo tapatybės. Hakerių turnyro dalyviai yra išimtis. Tai yra specialistai, kurie užsiima saugumo sistemų kūrimu ir testavimu. Jie atlieka IT sistemų saugumo auditus. Yra savo srities ekspertai. Todėl reklama jiems yra reikalinga ir naudinga.

Vieno turnyro nugalėtoju tapo Šein Magdugal, kuris be didelių pastangų įsilaužė į Wal-Mart parduotuvę. Šeinas paskambino parduotuvės vadovui, prisistatė logistikos vadybininku iš Wal-Mart pagrindinio biuro. Jis pasakė, kad Wal-Mart gavo didelį vyriausybė užsakymą, kad yra parengta speciali programa, kurios realizacijoje dalyvaus dalis Wal-Mart parduotuvių. Jos turi atitikti tam tikrus reikalavimus. Jis, kaip logistikos vadybininkas, yra atsakingas už parduotuvių parinkimą. Šein paaiškino parduotuvės vadovui, kad už kelių dienų atvyks įvertinti parduotuvės, tačiau dabar jam reikalinga informacija apie parduotuvės valdymo operacinę sistemą. Parduotuvės vadovas ne tik suteikė visą hakeriui reikalingą informaciją, bet dar pridėjo papildomos.

Po sėkmingos operacijos Šein Magdugal CNN žurnalistamsasakė, kad jo mėgstamiausi klientai yra pardavimų vadybininkai. Reikia jiems leisti „užuosti“ didelius pinigus, kai jie praranda sveiką protą. Jis atkreipė žurnalistų dėmesį į tai, kad kompanijos į IT saugumo sistemas investuoja milžiniškas sumas, o į darbuotojų mokymus ir instruktažą centus.

 

 

 

 

JAV kiekvienais metais yra rengiamas socialinių hakerių turnyras. Defcon hakerių konferencija vyksta Las-Vegase. Konferencijos metu hakeriai ieško silpnų vietų IT

Kriminalinės žvalgybos įstatymas negina žmonių nuo nusikaltėlių, o įteisina žmonių, kurie nedarė, nedaro ir nesirengia daryti nusikaltimų, persekiojimą, visuomenės kontrolę.

Kriminalinės žvalgybos įstatyme nėra nurodyta kriminalinės žvalgybos paskirtis. Kokia yra žvalgybos paskirtis? Koks yra pagrindinis kriminalinės žvalgybos veiklos tikslas?

  1. Laiku nustatyti daromą nusikaltimą ir surinkti apie jį įrodymus?
  2. Rinkti informaciją apie aktyvius visuomenės narius ir organizacijas?
  3. Įtakoti asmenį ar asmenų grupę, kad jie elgtųsi taip kaip reikia valdžiai?
  4. Kontroliuoti visuomenę ir daryti jai įtaką.

Lieka neaišku.

Įstatymuose, kuriose nėra ką slėpti, paskirtis visada būna parašyta aiškiai ir konkrečiai.

Paimkime baudžiamojo proceso įstatymą. Pačioje įstatymo pradžioje rašoma, kad „baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas.“

Paimkime Lietuvos baudžiamąjį kodeksą. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso paskirtis yra baudžiamosios teisės priemonėmis ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų.

Paimkime Kriminalinės žvalgybos įstatymą. „Šis įstatymas nustato teisinius kriminalinės žvalgybos pagrindus ir principus, kriminalinės žvalgybos principus ir uždavinius, kriminalinės žvalgybos subjektų teises ir pareigas, kriminalinės žvalgybos tyrimo atlikimą, asmenų dalyvavimą kriminalinėje žvalgyboje, kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimą, taip pat kriminalinės žvalgybos finansavimą, koordinavimą ir kontrolę.“

Taigi Kriminalinės žvalgybos įstatymas nustato ne kriminalinės žvalgybos, bet įstatymo paskirtį ir išdėsto įstatymo turinio pagrindines dalis. Kodėl įstatyme, taip kaip yra priimta, nėra parašyta aiški ir konkreti kriminalinės žvalgybos paskirtis?

Manau, kad įstatymo rašytojai susidūrė su problema – kokią paskirtį rašyti? Ir jie nežinojo kaip ją išspręsti. Todėl nuėjo lengviausiu keliu – nieko apie ją nerašyti.

Parašysi, kad paskirtis yra greitai ir išsamiai atskleisti nusikaltimus, tai prieštarausi baudžiamojo proceso įstatymui. Nes šio įstatymo paskirtis yra greitai ir išsamiai atskleisti nusikaltimus. Baudžiamojo proceso įstatyme yra nurodyta, kad tyrėjas, gavęs informaciją apie nusikaltimą, privalo tuoj pat pradėti ikiteisminį tyrimą.

Parašysi, kad paskirtis yra kontroliuoti visuomenę, sekti ją ir įtakoti jos elgesį, tai parodysi visam pasauliui, kad esame nedemokratiška šalis. Sulauksi visuomenės protestų, nepasitenkinimo ir  demonstracijų. Nei vienas Seimo narys nebalsuos už tokį įstatymą.

Todėl įstatymo rašytojai surado išeitį. Parašyti įstatymo, o ne kriminalinės žvalgybos, kaip organizacinės struktūros paskirtį. Įstatyme nustatyta kriminalinės žvalgybos ir žvalgybų institucijų veiklos paskirtis turėtų tapti esminiu įstatymo pagrindu ant kurio yra sukuriamas visas įstatymas. Jeigu šio pagrindo nėra arba jis yra nustatytas neaiškiai, tai ir šių institucijų veikla yra neaiški ir neapibrėžta.  Įstatymas netinkamai reglamentuojantis tokių svarbių teisėsaugos institucijų veiklą sudaro sąlygas valdžiai piktnaudžiauti ir sekti žmones, kurie nedaro nusikaltimų, bei kontroliuoti visuomenę.

Apie kitas įstatymo spragas pakalbėsime kituose straipsniuose.

Kriminalinės žvalgybos įstatymas negina žmonių nuo nusikaltėlių, o įteisina žmonių, kurie nedarė, nedaro ir nesirengia daryti nusikaltimų, persekiojimą, visuomenės kontrolę. Kriminalinės