2022/05/17

Naujienos

Buvęs JAV žvalgas Peteris Olesonas kruopščiai renka duomenis apie Rusijos prezidento Vladimiro Putino kritikų likimus.

Parengtą sąrašą asmenų, kurie kritikavo V. Putino politiką, ir dėl to nukentėjo, P. Olesonas paskelbė buvusių JAV žvalgybos karininkų asociacijos (AFIO) leidžiamame žurnale „The Intelligencer“.

Sąrašas gali neblogai pasitarnauti kaip iliustracija plačiai pagarsėjusiai JAV televizijos „Fox News“ žurnalisto Billo O’Reilley pastabai per interviu su naujuoju šalies prezidentu Donaldu Trumpu, jog „Putinas yra žudikas“. Tąkart į B. O’Reilley žodžius D. Trumpas tesugebėjo atsakyti: „Yra labai daug žudikų. Ir mes turime daug žudikų. Negi manote, kad mūsų šalis yra tokia jau nekalta?“

Siūlau su iškalbingu sąrašu, kurį sudarė P. Olesonas, susipažinti ir jums.

Skaitykite čia:

http://www.alfa.lt/straipsnis/50141714/siurpiame-sarase-negailestingas-putino-priesu-likimas

 

Buvęs JAV žvalgas Peteris Olesonas kruopščiai renka duomenis apie Rusijos prezidento Vladimiro Putino kritikų likimus. Parengtą sąrašą asmenų, kurie kritikavo V.

Kiekviena bendrovė turi savo paslapčių, kurias reikia saugoti. Tačiau tik išmintinga bendrovė žino jas ir saugo.
Daugelis verslininkų susiduria su problemomis. Praranda kontraktus, klientus, tiekėjus, prisiima nepakeliamų įsipareigojimų, patiria didelių nuostolių, o kartais net bankrutuoja. Jie nebando aiškintis šių nesėkmių priežasties. Viską „nurašo“ į objektyvias sąlygas arba paprasčiausiai apkaltina darbuotojus, o kartais savo šeimos narius.

Tačiau būkim „biedni“, bet teisingi. Viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių verslininkas patiria nuostolių, yra intelektinės nuosavybės praradimas. Apie verslininko žingsnius, ketinimus, kainų politiką, priimamus įsipareigojimus ir daromas nuolaidas, apie jo išradimus ir taikomus naujus darbo metodus iš karto sužino konkurentai. Jie nelaukia ir neabejoja. Jie įgyvendina verslininko idėjas ir įgauna pranašumą, pasisavina jo klientus, užima rinkos dalį.

Straipsnį skiriu verslo savininkams, bendrovių vadovams ir bendrovių saugos tarnybų darbuotojams. Straipsnyje trumpai kalbėsiu apie penkis žingsnius, kuriuos privalo padaryti kiekvienas išmintingas verslininkas, siekdamas apsaugoti bendrovės ir savo paslaptis.

Kiekvienas verslininkas, siekdamas apsaugoti intelektinę nuosavybę, privalo padaryti šiuos penkis žingsnius:

1) žinoti, suvokti ir mokėti atpažinti realias vidaus ir išorės grėsmes. Verslo savininkai privalo suvokti, kad reali grėsmė egzistuoja, ji nėra išgalvota, reikia imtis priemonių apsaugoti savo turtą. Pagrindiniai grėsmės kėlėjai bendrovei šiais laikais yra konkurentai, užsienio valstybių slaptosios tarnybos ir mūsų, savos valstybinės institucijos, ypač tos, kurios turi teisę naudoti operatyvines priemones informacijai rinkti. Gaila, tačiau dažniausiai konkurentai naudojasi būtent šių institucijų parsidavusių pareigūnų paslaugomis;

2) nustatyti ir įvertinti savo paslaptis. Kiekvienas puikiai supranta, kad turtą reikia saugoti. Kiekvienas žino, kad prekės, gaminiai, prabangus automobilis ar kompiuteris yra turtas ir juos reikia saugoti nuo vagių. Tačiau daugelis verslininkų nežino ir nesupranta, koks turtas yra intelektinis. Jie nededa jokių pastangų jam apsaugoti. Kas tai per daiktas? Kokia informacija, dokumentai, gaminiai, objektai yra jų intelektinis turtas, kuris kartais yra vertingesnis už materialų turtą.

Daugelis verslininkų nežino, kaip nustatyti ir teisiškai įforminti šį turtą. Jeigu nežinai, kokį turtą turi, tai nežinai, o tuo labiau nežino darbuotojai, ką reikia saugoti;

3) parengti ir įgyvendinti paslapčių apsaugos planą. Tai bendrovės saugos darbuotojo darbas. Jis turi parengti taisykles, kurių paskirtis reglamentuoti darbą su bendrovės paslaptimis. Kiekvienas darbuotojas turi žinoti, kaip reikia dirbti su paslaptimis, kaip jas saugoti, kokios yra jo teisės ir pareigos, kokia yra atsakomybė, bei kas ir kaip vykdo kontrolę.

Planas turi apimti šias pagrindines apsaugos sritis:

a) personalo patikimumo. Paslaptis galima atskleisti tik patikimam darbuotojui, todėl prieš priimant jį į darbą reikia patikrinti ir įsitikinti jo patikimumu;

b) administravimo sritis. Tai darbas su dokumentais, kuriuose yra laikoma slapta informacija. Jų įforminimas, perdavimas, siuntimas, saugojimas ir naikinimas;

c) kompiuterinių sistemų apsauga. Tai darbas su kompiuteriu ir kita elektronine technika. Tai informacijos rengimas, perdavimas, saugojimas ir naikinimas. Saugiausias būdas kompiuteriu dirbti su įslaptinta informacija yra tuomet, kai kompiuteris nėra prijungtas prie interneto ir kitų tinklų;

d) fizinė apsauga. Tai elektroninė, fizinė, mechaninė ir procedūrinė patalpų, kuriose yra saugoma ir dirbama su svarbia informacija, apsauga.

4) Griežtai laikytis principo „būtina žinoti“. Šis principas reiškia tai, kad apie bendrovės paslaptis turi žinoti kuo mažesnis darbuotojų skaičius, kad darbuotojas yra supažindinamas tik su tokia informacijos apimtimi, kuri jam reikalinga darbams atlikti. Teoriškai atrodo, kad šio principo laikytis yra labai lengva, tačiau tikrovėje šis principas yra dažniausiai pažeidinėjamas;

5) nuolat mokyti savo darbuotojus. Kelti jų sąmoningumą, supratimą ir suvokimą. Kiekvienas iš jų turi gerai žinoti, kas yra grėsmė, kaip ją atpažinti ir ką daryti atpažinus. Kiekvienam darbuotojui turi būti įkalta į galvą, kad plepėti negalima, gali pakliūti į jam iš anksto parengtus spąstus, turi žinoti, kokiais darbuotojais domisi konkurentai, kokius darbuotojus konkurentai pasirenka verbuoti, kaip tai daro. Kiekvienas darbuotojas privalo žinoti savo teises, pareigas ir atsakomybę, turi žinoti, kaip bendrovė saugo savo paslaptis. Jis turi įsikalti į galvą, kad jeigu pradės šnipinėti konkurentui, oponentui, priešui, tai vėliau ar anksčiau apie jį sužinos vadovai ir tuomet jis turės labai rimtų problemų.

Kituose straipsniuose detaliau panagrinėsime kiekvieną iš šių žingsnių, išsiaiškinsime, ką ir kaip turi daryti verslininkas siekdamas apsaugoti savo turtą.

 

Alfa.lt

Taip pat skaitykite:

Populiariausios naujienos

Susijusios naujienos

Knygų mugėje pasaulio ir kalbos

Kiekviena bendrovė turi savo paslapčių, kurias reikia saugoti. Tačiau tik išmintinga bendrovė žino jas ir saugo. Daugelis verslininkų susiduria su problemomis.

Europos Parlamentas (EP) priėmė direktyvą dėl neatskleistos praktinės patirties ir verslo informacijos (komercinių paslapčių) apsaugos nuo neteisėto gavimo, naudojimo ir atskleidimo. Direktyva įsigalios, kai ją patvirtins Ministrų Taryba. Tačiau šis veiksmas yra tik techninis. Jau dabar galima teigti, kad direktyva priimta ir privaloma visoms Europos Sąjungos valstybėms narėms.

Nauju teisės aktu siekiama suvienodinti teisinę bazę visose valstybėse narėse, kad būtų lengviau, greičiau ir garantuotai užkirstas kelias neteisėtai gauti, naudoti ir atskleisti komercines paslaptis.

Visos direktyvos šiame straipsnyje neišrašysiu. Ir prasmės tokios nėra. Tačiau paminėsiu keletą svarbių dalykų, kuriuos privalo žinoti verslininkai.

Direktyvą sudaro keturi skyriai.

Dalykas ir taikymo sritis. Šiame skyriuje pateikiamas konfidencialios informacijos apibrėžimas. Tai yra itin svarbus momentas, nes jei jūsų informacija neatitinka atitinkamų reikalavimų, kurie yra aprašyti direktyvoje, teismas ją atmes ir nenagrinės jos kaip komercinės paslapties. Jūs patirsite nuostolių. Taigi komercinė paslaptis yra:

a) jei informacija bendrovės, įstaigos, organizacijos yra pripažinta komercine paslaptimi. Pripažinta reiškia, kad yra sudarytas tokios informacijos detalusis sąrašas, patvirtintas vadovo įsakymu, ir visi darbuotojai, kurie dirba su šia informacija, yra su juo supažindinti;

b) jei informacija turi komercinę vertę. Negali būti pripažinta komercine paslaptimi informacija, kuri neturi komercinės vertės, apie ją sužinoję konkurentai negali jums padaryti jokios žalos;

c) jei informacija yra bendrovės, įstaigos, organizacijos apsaugota, jos apsaugai taikomos apsaugos priemonės ir procedūros. Ši komercinės paslapties savybė reikalinga tam, kad prie jūsų komercinės paslapties negalėtų prieiti visi bendrovės darbuotojai ar pašaliniai asmenys. Komercinė paslaptis lengvai pasiekiama tik asmenims, kurie turi leidimą su ja dirbti.

Jeigu jūsų konfidenciali informacija atitinka aukščiau paminėtas savybes, teismas priims jūsų prašymą nagrinėti bylą ir greičiausiai ją išnagrinės jūsų naudai.

Neteisėtas komercinių paslapčių gavimas, naudojimas ir atskleidimas. Neteisėtu gavimu yra pripažinti šie veiksmai: kai kas nors paslaptį pavogė, davė kyšį, įgijo apgaulės būdu, pažeidė susitarimus, pažeidė įsipareigojimus, neteisėtai pasisavino informaciją.

Skyriuje numatytos aplinkybės, kai teismai netaiko šių reikalavimų. Vienas tokių atvejų – kai žurnalistas gavo informacijos apie bendrovės vadovų nusikalstamą veiklą ir atliko žurnalistinį tyrimą, kurio metu susipažino su bendrovės komercine paslaptimi. Kitu būdu jis nebūtų atskleidęs nusikaltimo. Surinktą informaciją žurnalistas paskelbė spaudoje. Šiuo atveju žurnalistas nepadarė nusikaltimo. Direktyva gina žurnalisto teises ir neleidžia teismams nagrinėti jo veiksmų bei patraukti jo baudžiamojon ar civilinėn atsakomybėn. Tačiau žurnalistas privalo veikti viešojo, o ne bendrovės konkurentų intereso vardan.

Priemonės, procedūros ir teisių gynimo priemonės. Šiame skyriuje išdėstytos priemonės, padedančios užkirsti kelią komercinių paslapčių naudojimui ir atlyginti žalą bendrovei, kuri patyrė ją. Paslapčių vagis ir neteisėtas naudotojas teismo sprendimu susilauks šių sankcijų:

a) bus nutraukta arba laikinai sustabdyta jo veikla;

b) jam uždraus gaminti, prekiauti, platinti, eksportuoti prekes, paslaugas;

c) jo atžvilgiu taikys taisomąsias priemones.

Iš rinkos išims visas komercinių paslapčių pagalba pagamintas prekes;

Sunaikins visas prekes;

Sunaikins pažeidėjo neteisėtu būdu gautą ir turimą kitos bendrovės komercinę paslaptį arba ją gražins komercinės paslapties teisėtam turėtojui.

Sankcijos, ataskaitos ir baigiamosios nuostatos. ES valstybės narės direktyvos nuostatas privalės perkelti į nacionalinę teisinę bazę per dvejus metus nuo priėmimo. Skyriuje numatytos sankcijos valstybėms, kurios nepadarys šių veiksmų.

Jeigu mūsų politikai greitai sutvarkys mūsų šalies teisinę bazę komercinių paslapčių srityje, daugiau nei vienas verslininkas neturėtų susidurti su štai tokia problema.

Elementarus pavyzdys. Profesionalus, gabus informacinių technologijų specialistas įsidarbina informacinių technologijų bendrovėje. Jis kartu su bendradarbiais dirba su įvairiais projektais, kuria naujus produktus. Su ilgomis pastangomis darbuotojai sukuria naują buhalterinės apskaitos programą. Tai – didelis bendrovės laimėjimas. Naujas produktas leis bendrovei keletą metų dominuoti rinkoje ir gauti nemažą pelną. Kartu su visais bendradarbiais džiaugiasi ir mūsų specialistas, nes ir jis yra prisidėjęs kuriant produktą.

Darbas vyksta toliau. Programa išpopuliarėja. Specialistas važinėja po bendroves, diegia programą, prižiūri jos darbą, taiso klaidas. Jis nuolat bendrauja su klientais, tariasi su jais, diskutuoja apie programos tobulinimą. Vieną dieną jam klientas sako: ko dirbi kažkam kitam? Juk gali dirbti sau ir būti sau ponu. Viską žinai ir moki daryti.

Ši galvoje pasėta mintis su kiekviena diena specialistui vis auga ir auga. Niekaip neišeina iš galvos. Ji išauga iki tokio lygio, kad specialistas galų gale ryžtasi rimtiems sprendimams. Jis per savaitę iš bendrovės duomenų bazės išima ir išsineša programą bei visą jos priežiūrai reikalingą informaciją. Praėjus dar savaitei, specialistas savo noru išeina iš darbo.

Praėjus dar savaitei, specialistas įsteigia savo bendrovę ir pradeda dirbti. Jis perima klientus, su kuriais dirbo anoje bendrovėje. Klientai sutinka pereiti, nes specialisto pasiūlyta kaina mažesnė nei anos bendrovės, kuri negali siūlyti mažesnės kainos. Daug pastangų, jėgų, kūrybos ir finansų buvo investuota į produkto – buhalterinės programos – sukūrimą, testavimą, reklamavimą ir įsitvirtinimą rinkoje. Specialistui šie dalykai nieko nekainavo.

Galiausiai bendrovė, kuri sukūrė produktą, patiria didelių nuostolių, praranda dalį rinkos. Specialistas džiaugiasi iš dangaus nukritusia sėkme. Nežinia, ką jis galvoja apie buvusius bendradarbius, su kuriais kartu kūrė programą. Greičiausiai laikys juos kvailiais, kurie nesugeba pasirūpinti savimi, neturi verslininko gyslelės.

Iš tikrųjų aprašytoje situacijoje išryškėja ne verslininko, o vagies gyslelė. Į nacionalinius įstatymus perkeltos direktyvos nuostatos padės greičiau išaiškinti nesąžiningą darbuotoją ir atlygins bendrovei patirtą žalą.

www.alfa.lt

Europos Parlamentas (EP) priėmė direktyvą dėl neatskleistos praktinės patirties ir verslo informacijos (komercinių paslapčių) apsaugos nuo neteisėto gavimo, naudojimo ir

Japonijos premjeras susitiko su JAV prezidentu D.Trumpu ir jam papasakojo apie Rusijos prezidentą V.Putiną. Japonijos premjeras S.Abe sakė: „Aš negaliu jums atskleisti pokalbio su V.Putinu turinio, tačiau galiu jums pasakyti, kad jis yra žmogus, kuris laikosi duoto žodžio“.

Kaip vertinti šį Japonijos premjero pasisakymą?

  1. Šis pasakymas nieko nereiškia. Tai vadinasi diplomatija, kai sakai ne tą ką galvoji;
  2. Tai yra rimtas pasakymas. Japonijos premjeras tikrai pasitiki Rusijos prezidentu V.Putinu ir gerbia jį dėl to, kad jis laikosi pažadų.

Jei antras variantas yra tikras, tai apsaugok mus Viešpatie nuo tokių savo žodžio laikytojų. Vien tik pažiūrėjus į įvykius Ukrainoje, į daugkartinius tarptautinės teisės pažeidimus, į nuolatinius kišimasis į užsienio šalių vidaus reikalus, į informacinius karus bei kibernetines atakas turėtų pakakti, kad suprastum, jog Kremliui yra įdomūs tik savi interesai ir jokių duotų žodžių ar įsipareigojimų jis nesirengia laikytis. Kremlius gyvena pagal savo „poniatijas“.

O gal ateina laikai, kai gyventi pagal savo „poniatijas“ tampa norma? Velniop įstatymus, susitarimus ir įsipareigojimus, nes jie sukurti tik silpniesiems valdyti, o mes – stiprieji- gyvename pagal savo taisykles. Gal jau tokia tvarka ateina?

Japonijos premjeras susitiko su JAV prezidentu D.Trumpu ir jam papasakojo apie Rusijos prezidentą V.Putiną. Japonijos premjeras S.Abe sakė: „Aš negaliu

JAV prezidento D.Trumpo vyriausiojo patarėjo nacionalinio saugumo klausimais M.Flynn problema tęsiasi ir aštrėja. Paaiškėjo, kad jis susitikinėjo su Rusijos ambasadoriumi S.Kisliaku ir kalbėjosi apie sankcijų Rusijai atšaukimą. Paaiškėjo, kad jis melavo visiems, teigdamas, kad apie sankcijas su ambasadoriumi nekalbėjo. Taip pat paaiškėjo, kad jis pavedė viceprezidentą Mike Pence, kuris televizijoje tvirtino, kad Flynnas su Rusijos ambasadoriumi nekalbėjo apie sankcijas.

Tačiau kol kas M.Flynn nesirengia trauktis ir kol kas niekas nesirengia jo atleisti. Beje jis jau buvo vieną kartą atleistas iš užimamų aukštų pareigų žvalgyboje dėl profesionalumo stokos.

JAV žvalgybos bendruomenės tiesiogine ta žodžio prasme maištauja prieš D.Trumpą ir jo administraciją. Jos nepasitiki D.Trumpo administracija ir bijosi,kad svarbi žvalgybinė informacija gali nutekėti Rusijai. Be to pats D.Trumpas ne vieną kartą išreiškė nepasitikėjimą savo žvalgybomis, šaipėsi iš jų ir niekino jų darbą. Jis atsisakė kasdieninės žvalgybos informacijos.

NSA saugumo agentūra atšaukė savo žmones iš Baltųjų rūmų ir nutraukė itin jautrios informacijos tiekimą prezidentui. O kam? Vis vien jis jos neskaito, o jei jo aplinkos žmonės perskaito, tai atsiranda pavojus tam, kad informacija gali būti nutekinta. Pentagono žvalgyba nuo sausio 20 dienos stipriai apribojo informacijos teikimą, nes jie įtarė, kad prezidentūroje esančias patalas, taip vadinamas „SITROOM“, kuriose vyksta žvalgybinės informacijos aptarimai, stebi Rusijos akis. To anksčiau nėra buvę.

Verta priminti, kad JAV žvalgybos bendruomenės, atlikdamos D.Trumpo dosjė turinio patikrinimą, nustatė, kad dalis informacijos tvirtinasi, ne ta dalis, kurioje yra kalbama apie pasilinksminimus su Rusijos merginomis, bet ta dalis, kurioje vyko kontaktai tarp D.Trumpo aplinkos ir Kremliaus žmonių.

Taip pat JAV žvalgybos bendruomenei priklausantys buvę žvalgai naujienų portalams pranešė savo pastebėjimus apie tai, kad Floridoje galimai JAV prezidentas D.Trumpas susitiko su Rusijos oligarchu Dmitrijumi Rybolovlevu. Jie abu kartu dirbo nekilnojamojo turto versle, suku šimtamilijoninius verslus. Žvalgybininkai atkreipė dėmesį į D.Rybolovlevu privataus lėktuvo skraidymo maršrutus. Jis ne pirmą kartą be jokios rimtos priežasties atskrenda į miestą, kuriame tą pačią dieną lankosi JAV prezidentas D.Trumpas. Taip buvo atsitikę, kai Rusijos oligarchas sėdo į savo lėktuvą ir iš Šveicarijos nuskrido į Konkordo miestą, Šiaurės Karolinoje. Ten lankėsi D.Trumpas. Dabar Rusijos oligarchas netikėtai atsirado Floridoje toj vietoj, kur lankosi D.Trumpas, JAV prezidentas. Sutapimai? Gal būt.

JAV prezidento D.Trumpo vyriausiojo patarėjo nacionalinio saugumo klausimais M.Flynn problema tęsiasi ir aštrėja. Paaiškėjo, kad jis susitikinėjo su Rusijos ambasadoriumi

Kiekvienas iš mūsų mokame duoklę Rusijai ir, anot mūsų prezidentės, finansuojame Kremliaus karinę agresiją Europoje.

„Būtent „Lukoil“ pinigais finansuojama Kremliaus karinė agresija Europoje. Tie, kas pasiūlė pataisas, pasirengę finansuoti tankus, kurie gali atsirasti prie mūsų sienų arba jau yra prie mūsų sienos,“ – teigė mūsų prezidentė Dalia Grybauskaitė.

„Lietuva turi kovoti už sąžiningą konkurenciją. Kai kurie Seimo nariai užmiršo, kad tai naudinga visai Lietuvai, mūsų ateičiai, o šiuo metu remti stambios Rusijos įmonės interesus yra praktiškai veikti prieš Lietuvos nacionalinį saugumą,“- pridūrė prezidentė.

Ji yra teisi. Ji yra visiškai teisi teigdama, kad „remti stambios Rusijos įmonės interesus yra praktiškai veikti prieš Lietuvos nacionalinį saugumą“. Pritariu mūsų prezidentei visu šimtu procentu. O kas galėtų prieštarauti? Tik Lietuvos priešas, daugiau niekas.

Tačiau pažiūrėkime į šią problemą – stambių Rusijos įmonių rėmimą – rimčiau, giliau, atidžiau ir be reklaminio popso. Pažiūrėkime, kokie yra mūsų valdžios realūs veiksmai, o ne realūs žodžiai.

2012 metais, rudenį baigiantis Seimo kadencijai, konservatoriai kartu su savo partneriais Seime panaikino saugiklį, kuris saugojo mus ir mūsų valstybės nacionalinio saugumo interesus nuo pasikėsinimo, kenkimo ir kitokių žalos darymo būdų. Lietuvos Respublikos Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir renginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo nuostata, kuri saugojo mus, buvo atšaukta ir panaikinta. Šios buvusios įstatymo nuostatos esmė – tai, kad jei kokia nors kompanija (tarptautinė, rusiška, teroristinė ar susijusi su banditais) nori tiekti žaliavas mūsų strateginiam objektui arba nori tiekti reikalingas šiam objektui technologijas, arba nori atlikti objekte darbus, turi būti patikrinta valstybės kompetentingų institucijų. Šios institucijos turi nustatyt,i ar bendrovė yra patikima, ar ji atitinka nacionalinio saugumo interesus, ar jiems nepakenks ir visokeriopai nekenks. Tik po kompetentingų institucijų pateiktos išvados yra priimamas galutinis sprendimas, leisti bendrovei dalyvauti konkurse ar ne.

Ši nuostata buvo panaikinta, remiantis tuo, kad ji perteklinė, kad ji trukdo dirbti, kad ji vilkina darbus ir apriboja bendrovių veiklą. Veikėjai, kurie inicijavo šios nuostatos atšaukimą, tvirtino, kad ši nuostata yra ne saugiklis, o grėsmė nacionaliniam saugumui ir jo interesams.

Mūsų Ignalinos atominę elektrinę uždarinėja mūsų didžiausias konkurentas – Rusijos atominis milžinas „Rosatom“. Jo dukterinė kompanija „Nukem Technologies“ išsijuosusi dirba Visagine. Rusijos valstybinė korporacija „Rosatom“ su branduoliniais projektais dirba visame pasaulyje. Ji nuolat kovoja dėl atominės rinkos. Konkurentų daug nėra, tačiau visi jie – labai stiprūs ir galingi. Na, o mūsų valdžia tuo pačiu metu nori Rusijos pašonėje pastatyti naują atominę elektrinę, perimti dalį tarptautinės rinkos iš Rusijos „Rosatomo“, tačiau samdo tą patį „Rosatomą“ uždaryti mūsų seną Ignalinos atominę elektrinę. Mano giliu įsitikinimu, didesnės nesąmonės negali sugalvoti.

Kokį turime rezultatą? Ignalinos atominės elektrinės generalinis direktorius pranešė, kad elektrinės uždarymas pratęsiamas dar devyneriems metams (iki 2038 m.), o uždarymo kaina išauga iki 9 mlrd. litų. Direktorius nurodė, kad pagrindinė priežastis projekto brangimui – darbų vilkinimas. Premjeras Algirdas Butkevičius pridėjo, kad beveik ketverius metus jokie darbai nevyko, tik diskusijos ir ginčai.

Mūsų žmonės, gyvendami skurde, nelabai supranta, ką reiškia milijardas ar milijardai. Jiems tai – mistiniai žodžiai ir ne daugiau. Jiems noriu pasakyti, kad jie visi iš savo ir taip skurdžios kišenės papildomai dar devynerius metus maitins tą pačią Rusiją, jos kompaniją, mūsų politikus ir biurokratus bei visus kitus, kurie yra susiję su šiuo projektu.

„Klaipėdos nafta” yra strateginis ir labai svarbus objektas mūsų valstybei. Į jo veiklą, valdymą tvirtai kojas įkėlė ir jau jas apšilo Rusijos strateginė naftos kompanija „Lukoil“. Būtent šią kompaniją mūsų prezidentė priskyrė prie tų bendrovių, kurios finansuoja karą Europoje.

2012 metais rudenį, baigiantis konservatorių kadencijai, „Lukoil” kompanijos dukterinė bendrovė „Litasco S. A.” sudarė sutartį su įmone „Klaipėdos nafta“ ir iš jos išsinuomavo talpas. Faktiškai „Lukoil“ perėmė „Klaipėdos naftos“ verslą. Yra bendrovė, yra administracija, yra specialios talpos naftos produktams, yra naftos produktų terminalas. Tačiau verslą Lietuvos strateginiame objekte vykdo ne lietuviai, o Rusijos, kuri užsuko „Mažeikių naftai“ naftos kranelius ir paliko rūdyti vamzdžius, naftos kompanija „Lukoil“. Ji daro verslą, uždirba didelius pinigus ir, pasak mūsų prezidentės, perka tankus Rusijos kariuomenei, kuri jau stovi šalia mūsų sienos ir yra pasirengusi pulti. Šiais metais sutartis su „Litasco S.A.” kompanija buvo pratęsta. Socialdemokratų partijos vadovai pradžioje kėlė balsą, aiškino, kad tai yra blogai, tačiau vėliau, matyt, gavę per snapą nuo prezidentės, nutilo, nuleido galvutes ir tyliai pritarė sutarties pratęsimui.

Kokį rezultatą turime? Buvęs bendrovės „Klaipėdos nafta” vadovas Rokas Masiulis tvirtina, kad bendrovė gauna pajamas ir yra labai patenkinta. Jį galima suprasti. Daryti nieko nereikia, o pinigų bendrovės darbuotojams, atlyginimams ir mokesčiams, valstybei sumokėti yra. Tačiau pavojaus varpais pradėjo skambinti „Lietuvos geležinkeliai” ir Klaipėdos jūrų uostas. Jie teigia, kad praranda krovinius, patiria didelių nuostolių. Pavojaus varpais taip pat skambina Lietuvos ir Baltarusijos verslininkai. Jie teigia, kad patiria didelių nuostolių. Anksčiau jie savo krovinius kreipdavo į „Klaipėdos naftą”, šiuo metu nukreipia į kitus kitų valstybių jūsų uostus. Tai reikalauja nemenkų papildomų išlaidų. Pati bendrovė „Klaipėdos nafta“, nežiūrint į jos vadovų begalinį džiaugsmą, taip pat patiria nuostolių, jos akcijos biržoje krito beveik trečdaliu.

Apie tai, kad Rusijos milžinas „Gazprom” su savo satelite „Dujotekana” Lietuvoje buvo tvirtai įleidęs šaknis, prirašyta kalnai straipsnių ir straipsnelių, atlikta begalė tyrimų. Europos Sąjungos dėka šis milžinas yra priverstas po truputį trauktis iš savo įtvirtinimų, tačiau tai nereiškia, kad jis yra pasirengęs pasitraukti ir palikti mus visiems laikams.

Kokį turime rezultatą? Kam jis naudingas? Stambi Rusijos įmonė „Gazprom” iš Lietuvos 2004 metais nupirko „AB Lietuvos dujos” 34 proc. akcijų paketą už 100 mln. litų. 2014 metais „Gazprom” savo akcijas pardavė Lietuvai atgal už 417 mln. litų. Per visą šį laikotarpį stambi Rusijos kompanija gavo 255,5 mln. dividendų. Kiek „Gazpromas” uždirbo pardavinėdamas dujas Lietuvai, neskaičiuosiu, nes tai yra fantastinė suma, siekianti milijardus. Mes, Lietuviai, kurie gyvename šalia Rusijos, už dujas mokėjome didžiausią kainą Europos Sąjungoje. Manau, vien tik šio pasakymo turėtų pakakti, kad suprastume, kam buvo naudingas „Gazpromo” pasivaikščiojimas po Lietuvos pievas ir miškus.

„Gazpromas” taip pat kojas buvo įkėlęs ir į Kauno šilumos ūkį. 2003 metais už 116 mln. litų rusų įmonė įsigijo Kauno termofikacinę elektrinę. Sutartyje „Gazpromo” vyrai prižadėjo, kad iki 2018 metų į elektrinę investuos 400 mln. litų, kad 5 metus Kauno miesto gyventojams nedidins šilumos kainos. Už tai Kauno valdžia žadėjo kiekvienais metais iš jų nupirkti 80 proc. šilumos energijos. Gražūs susitarimai.

Kokį turime galutinį rezultatą? „Gazprom” savo įsipareigojimų investuoti 400 mln. neįvykdė. 2012 metais Kauno gyventojai mokėjo rekordinę ir didžiausią kainą už šilumos energiją. Galų gale „Gazpromas”, išmelžęs nemažą naudą, pardavė elektrinę kompanijai „Clement Power Venture“, kurio savininkas, spaudos teigimu, yra „Gazpromo” atstovas Lietuvoje, „Dujotekanos” akcininkas Rimandas Stonys.

Šiuo metu elektrinė susiduria su rimtomis problemomis. Ji nėra modernizuota, atnaujinta. Ji greitu laiku nebeatitiks ES direktyvų reikalavimų, todėl pakils atmosferos taršos mokesčiai, darantys tiesioginę įtaką šilumos kainai.

Galima rašyti ir rašyti apie „INTER RAO Lietuva”, užėmusią daugiau nei pusę Lietuvos elektros rinkos, apie kitas stambias Rusijos kompanijas, kurios glaudžiai bendradarbiauja su Putino klanu ir prisideda prie jų vykdomos politikos. Kiek berašysi, rezultatas bus tas pats. Konkretūs veiksmai, konkrečios sutartys, konkretūs darbai yra itin naudingi Rusijai ir visiškai nenaudingi Lietuvai. Visą šį Rusijos kompanijų šėlsmą Lietuvoje privalės kompensuoti kiekvienas Lietuvos gyventojas.

Tu, gerbiamas skaitytojau, kiekvieno mėnesio gale iš savo kišenės ištrauksi paskutinius grašius ir sumokėsi Rusijai duoklę, kurią ji panaudos karui prieš tave ir tavo vaikus.

www.alfa.lt (straipsnis publikuotas 2014 m.)

Kiekvienas iš mūsų mokame duoklę Rusijai ir, anot mūsų prezidentės, finansuojame Kremliaus karinę agresiją Europoje. „Būtent „Lukoil“ pinigais finansuojama Kremliaus karinė agresija