2023/09/22

Naujienos

Praėjusiame straipsnyje pasidalinau mintimis apie bendrovės saugumo darbuotojo funkcijas priimant naują darbuotoją. Šiame straipsnyje kalbėsiu apie saugumo darbuotojo funkcijas, kai darbuotojas jau įdarbintas.

Priminsiu, kad šis straispnis, mano mintys yra skirtos bendrovių saugumo darbuotojams bei mažų ar vidutinio dydžio bendrovių vadovams. Gal kas nors pasinaudos patarimais? Gal kas nors pateiks, pasidalins savo idėjomis ir žiniomis. Būsų patenkintas jeigu šie mano patarimai duos naudos.

Bendrovės saugumo darbuotojo funkcijas, kai darbuotojas jau įdarbintas dalinu į dvi darbo kryptis. Viena kryptis yra orientuota į prevencinį darbą, o kita – į pažeidimų atskleidimą. Prevencinio darbo tikslas –  iš anksto užkirsti kelią galimiems pažeidimams. Pažeidimų atskleidimo krypties pagrindinis tikslas yra laiku identifikuoti pažeidimus, atskleisti juos, o pažeidėjus nubausti.

Kai darbuotojas įsidarbina arba yra perkeliamas į kitas pareigas saugumo darbuotojas privalo jį instruktuoti. Instruktažo tikslas supažindinti darbuotoją su saugumo taisyklėmis: kaip reikia elgtis, kokia veikla yra draudžiama, kokia yra atsakomybė ir kokie gali slypėti pavojai,grėsmės. Taip pat saugumo darbuotojas duoda darbuotojui pasirašyti pasižadėjimą, kad jis saugos bendrovės įslaptintą informaciją ir, kad jis yra supažindintas su jos apsaugos taisyklėmis.

Instruktažo metu saugumo darbuotojas vertina darbuotoją kaip galimą patikimą asmenį. Dažniausiai saugumo darbuotojas intuityviai pajaučia, kuris darbuotojas yra tinkamas, o kuris ne. Vėliau su tinkamu darbuotoju saugumietis susitinka dar kartą ir dar kartą. Užmezga su juo kontaktą. Pradeda prašyti nedidelių paslaugų, paaiškinti neaiškias aplinkybes. Vėliau uždaviniai  darosi sudėtingesni ir jautresni. Po kurio laiko patikimam asmeniui yra paaiškinama, kad abiems yra naudingiau laikyti pokalbio turinį ir uždavinius paslaptyje. Susitikimai dažniausiai vyksta nesilaikant konspiracijos taisyklių.

Kitą prevencinio darbo priemonę vadinu „smegenų plovimu“. Ji yra efektyvi ir reikalinga. Pabandykite pakalbėti prie vaišių stalo su banko darbuotoju ir su kitos bendrovės darbuotoju. Banko darbuotojas apie darbą, santykius tarp darbuotojų, problemas darbe, vadovus nieko nekalbės ir nepasakos. Kitos bendrovės darbuotojas dažniausiai viską išpasakos ir dar pridės gandų. Taip yra todėl, kad vienoje bendrovėje yra atliekamas nuolatinis darbuotojų „smegenų plovimas“, o kitoje neatliekamas.

Smegenis darbuotojams plauti galima individualiai arba grupėms. Saugumo darbuotojas organizuoja seminarą, pranešimą bendrovės saugumo klausimais. Šio pranešimo metu saugumietis supažindina darbutojus su naujais saugumo reikalavimais, pateikia informaciją apie nustatytus pažeidimus ir nubaustus darbuotojus (kad mažiau būtų gandų), paaiškina kokios grėsmės gali kilti darbuotojams iš konkurentų, oponentų ar šiaip suinteresuotų asmenų, paaiškina kaip išvengti keblių situacijų ir kaip atpažinti, kai juos bando verbuoti. Primena darbuotojams atsakomybę. Atsako į darbuotojų klausimus, diskutuoja su jais.

Individuali prevencija yra skirta vienam asmeniui. Dažniausiai ji yra atliekama tada, kai turima informacija apie darbuotojo ketinimus pažeisti taisykles, atlikti draudžiamą veiką. Saugumo darbuotojas, priklausomai nuo aplinkybių, gali panaudoti tris prevencijos priemones.

Pirma. Įtikinimo priemonė. Saugumietis įtikinėja darbuotoja nedaryti blogų dalykų, nes jeigu padarys, tai jis bus nubaustas ir nukentės. Sako, kad jam yra žinomi jo ketinimai, kad jis nori įspėti geruoju ir nenori, kad darbuotojas nukentėtų.

Antra. Prievartos priemonė. Jeigu turima rimta informacija apie tai, kad darbutojas rengiasi nukopijuoti įslaptintą bendrovės informaciją ir ją išnešti iš bendrovės patalpų, tai saugumo darbuotojas, gavęs bendrovės vadovybės leidimą, apriboja darbuotojo priėjimą prie įslaptintos informacijos, išsiunčia jį į komandiruotę arba išleidžia atostogų. Prievartos priemonių gali būti įvarių. Priklauso nuo konkrečios situacijos, darbuotojo ir bendrovės vadovybės.

Trečia. Pagalbos priemonė. Dažnai būna, kad darbuotojas rengiasi padaryti nusižengimą, siekdamas padėti artimui, bandydmas išspręsti savo finansines problemas arba norėdamas įsigyti kokį nors daiktą. Šiuo atveju bendrovės vadovai kartu su saugumo darbuotoju gali padėti darbuotojui išspręsti problemą. Skirti jam premiją, išleisti atostogų, kad galėtų prižiūrėti sergantį, artimą žmogų, duoti papildomo darbo, kad užsidirbtų daugiau pinigų, pakelti atlyginimą ir t.t.

Prevencines priemones apkalbėjome.  Pereikime prie konkrečių pažeidimų nustatymo. Bendrovės saugumo darbuotojo funkcijas pažeidimų nustatymo srityje skirstau į tris pagrindines dalis:

  1. Pirminės signalinės informacijos gavimas. Saugumo darbuotojas privalo organizuoti darbą taip, kad jis nuolat gautų informaciją apie bendrovėje vykstančius procesus, problemas. Pirminė jo užduotis gauti signalinę informaciją. Jis ieško nelojalių darbuotojų veiklos požymių. Šiuos požymius esu pateikęs straipsnyje „Nelojalaus darbuotojo požymiai“.

Saugumo darbuotojas informaciją renka šiais būdais:

  • Per patikimus asmenis. Nuolat su jais susitinka. Formuoja jiems uždavinius. Gauna atsakymus, paaiškinimus ir visą kitą reikalingą informaciją.
  • Nagrinėja skundus. Visi bendrovėje gauti skundai turi atsidurti pas saugumo darbuotoją. Jis privalo juos išnagrinėti, išanalizuoti, įvertinti ir ištirti.
  • Nagrinėja bendrovės vadovų, darbuotojų pranešimus apie padarytus galimus pažeidimus.
  • Asmeniškai dalyvauja bendrovės susirinkimuose, pasitarimuose.
  • Nuolat bendrauja su bendrovės darbuotojais, klientais, partneriais.
  • Techninių priemonių pagalba.
  1. Gautos signalinės informacijos patikrinimas. Šio darbo dalies tikslas yra įsitikinti ar informacija apie pažeidimą yra tikra.
  2. Jeigu informacija tvirtinasi, tai yra atliekamas tyrimas. Tyrimą rekomenduoju atlikti remiantis šia tvarka:
  • Iškeliama versija. Kas, kaip galėjo atlikti pažeidimą, kokios taisyklės pažeistos?
  • Kokia reikalinga papildoma informacija. Saugumo darbuotojas iš anksto apmąsto ir nustato kokia reikalinga papildoma informacija versijai patvirtinti arba ją atmesti.
  • Kur informacija yra ir kokiame pavidale.
  • Kaip ją gauti.
  • Informacijos gavimo procesas.
  • Gautos informacijos analizė, vertinimas, versijos patvirtinimas arba atmetimas.
  1. Po tyrimo yra rašoma išvada. Išvadoje turi būti:
  • Aiškiai parašyta kokio įstatymo ar bendrovės vidaus taisyklių reikalavimas yra pažeistas;
  • Kas ir kokiais veiksmai pažeidė reikalavimus;
  • Kokia padaryta žala bendrovei;
  • Pasiūlymas dėl atsakomybės ir bausmės, taip pat dėl papildomų priemonių taikymą siekiant išvengti žalos ateityje.

Faktiškai darbas yra atliktas. Jeigu darbuotojas vykdys aukščiau nurodytas funkcijas jis tikrai sugebės apsaugoti bendrovę nuo vidaus ir išorės grėsmių. Jis savo darbą įvykdys. Bus vadovų vertinamas ir prisidės prie bendrovės klestėjimo.

Kitame straipsnyje: bendrovės saugumo darbuotojo funkcijos, kai darbuotojas išeina iš darbo.

Praėjusiame straipsnyje pasidalinau mintimis apie bendrovės saugumo darbuotojo funkcijas priimant naują darbuotoją. Šiame straipsnyje kalbėsiu apie saugumo darbuotojo funkcijas, kai

Retas verslininkas gali man prieštarauti, kad Lietuvoje verslo pasaulyje pramoninis šnipinėjimas nevyksta. Vien tai, kad mūsų spauda pilna straipsnių apie teisėsaugos pareigūnų (operatyvininkų), kurie turi teisę vykdyti operatyvinius veiksmus (klausytis telefonų, kontroliuoti duomenų perdavimą elektroninėje erdvėje, įtaisyti „blakes“ ir t.t.) „glaudų“ bendradarbiavimą su verslo struktūromis įrodo, kad pramoninis šnipinėjimas klesti. Kiekvienas verslas, kiekviena bendrovė ar jos vadovas gali tapti šnipinėjimo objektu.

Jeigu bendrovės saugos tarnybos darbuotojai laiku identifikavo ir atskleidė šnipinėjimo faktą, tai dar nevėlu imtis griežtų priemonių žalai sumažinti. Kiekvienas reiškinys palieka savo pėdsakus. Juos reikia atpažinti, žinoti kaip ir kur ieškoti. Kiekvienas verslininkas, saugos tarnybos darbuotojas privalo žinoti žvalgybinės operacijos požymius. Jeigu tokius požymius aptinka savo bendrovėje, tai nedelsiant reikia atlikti išsamų tyrimą ir imtis apsaugos priemonių.

Žvalgybinės operacijos požymiai:

  1. Konkurentas daug žino apie jus, jūsų bendrovę ir jos veiklą.
  2. Valstybės institucijų užklausimai. Jūsų bendrove pradeda domėtis įvairios valstybės institucijos. Jos viena po kitos pradeda siųsti užklausimus, atvažiuoja tikrinti jūsų veiklos jūsų patalpose, kviečiasi jus ir jūsų darbuotojus pokalbiui.
  3. Specialios pasiklausymo technikos radimas patalpose ar automobilyje. Taip vadinama „blakė“.
  4. Nemotyvuotas, neaiškus prašymas aplankyti įmonės patalpas.
  5. Darbuotojų išėjimas ir įsidarbinimas pas konkurentą. Kitas metodas yra paprastesnis. Konkurentas vilioja jūsų darbuotoją. Siūlo jam didesnį atlyginimą ir geresnes darbo sąlygas. Darbuotojas pradeda susitikinėti su konkurentų žmogumi. Jis tikisi pakeisti darbą. Konkurento prašymu viską išpasakoja apie bendrovę, jos veiklą, planus, apie bendrovės vadovus ir t.t. Tačiau žadėto darbo negauna.
  6. Elektroninių laikmenų vagystės.
  7. Konkurentų išleistas produktas savo savybėmis panašus į jūsų produktą.
  8. Signalai apie darbuotojų sekimą, verbavimą, pasiūlymus parduoti informaciją. Visiems darbuotojams privaloma paaiškinti kas yra verbavimas, kaip jis atliekamas ir kaip jį atpažinti. Darbuotojai turi būti instruktuoti kaip elgtis jei pastebėjo verbavimo požymius. Jie privalo iš karto apie sekimą, verbavimą ar pasiūlymus parduoti informaciją informuoti savo tiesioginį vadovą ir bendrovės saugumo tarnybos darbuotojus.
  9. Konkurentai pradėjo naudotis privačios detektyvų kompanijos paslaugomis. Lietuvoje yra daug privačių kompanijų, kurios užsiima informacijos rinkimu. Šiose bendrovėse dirba patirtį turintys buvę teisėsaugos pareigūnai.
  10. Reguliarus klientų praradimas. Daug bendrovių bankrutuoja. Praranda klientus. Nesupranta ir nežino kokios yra tikrosios praradimo priežastys. Viską nurašo sudėtingoms rinkos sąlygoms. Tačiau jie nežino, kad dažniausiai priežastimi tampa konkurentas, kuris nuolat renka informaciją apie bendrovės veiklą. Konkurentas iš anksto sužino su kokiais klientais yra vedamos derybos, kokios sąlygos yra siūlomos.
  11. Netikėti, nemotyvuoti įvairių tikrintojų apsilankymai.

Retas verslininkas gali man prieštarauti, kad Lietuvoje verslo pasaulyje pramoninis šnipinėjimas nevyksta. Vien tai, kad mūsų spauda pilna straipsnių apie

Įsitikinimas, kad konkurencinė žvalgyba yra reikalinga tik stambioms kompanijoms yra klaidingas. Konkurencinės žvalgybos darbo rezultatais taip pat sėkmingai ne tik gali, bet ir privalo naudotis vidutinės bei mažos įmonės.

Šis straipsnis skirtas vidutinių ir mažų įmonių savininkams ir vadovams. Konkurencinė žvalgyba suteikia bendrovės savininkui pranašumą prieš konkurentus, padeda laiku identifikuoti rizikas ir jas valdyti, leidžia geriau orientuotis rinkoje.

Prieš pradedant reikia išsiaiškinti konkurencinės žvalgybos sąvoką. Ką ji reiškia? Tai bus lengviau ir aiškiau suprasti vieniems kitus.

Konkurencinė žvalgyba – informacijos apie konkurentus, rinką, įstatymus ir jų pakeitimus, valdiškas institucijas nuo kurių sprendimų priklauso jūsų bendrovės veikla rinkimas, analizė, išvadų darymas, prognozavimas siekiant įgauti pranašumą rinkoje.

Konkurencinė žvalgyba bendrovės savininkams ir vadovams suteikia informaciją:

  • Apie konkurentų kainas, daromas nuolaidas, sutarčių sąlygas ir produkcijos specifikaciją;
  • Kur ir už kiek konkurentas perka prekes, žaliavas, paslaugas;
  • Kokią rinkos dalį užima konkurentas arba paprasčiau kalbant kiek jis turi (susilaukia) klientų;
  • Kokie konkurento planai;
  • Kokia jo reputacija, ką apie jį galvoja partneriai, klientai, tiekėjai;
  • Kokią, per ką, už kiek ir kaip dažnai naudoją reklamą, kokią reklamą organizuoja artimiausiu metu, ar ji naudinga;
  • Kokią konkurentas naudoja prekių ar pasalugų pardavimo politiką;
  • Apie gaminamos prekės kokybę ir gamybos efektyvumą;
  • Apie naudojamas technologijas ir įrenginius;
  • Apie patiriamus gamybos metu nuostolius;
  • Apie gamybos galimybes, pajėgumus;
  • Apie logistiką;
  • Kokie konkurento bendrovėje asmenys priima svarbiausius sprendimus;
  • Šių asmenų charakteristika, sugebėjimai, ryšiai;
  • Kokia bendrovės finansinė padėtis;
  • Kokias bendrovė turi problemas ir galimybes;
  • Kokios yra silpniausios konkurentų bendrovės veiklos grandys (vietos).

Konkurencinė žvalgyba renka informaciją iš pirminių ir antrinių šaltinių. Visi jie yra svarbūs.

Pirminai šaltiniai yra asmenys, kurie žino informaciją apie konkurentų veiklą. Tai gali būti konkurentų bendrovės darbuotojai, klientai, partneriai, tiekėjai. Pirminiais dokumentais laikomi įvairūs bendrovės dokumentai: ataskaitos, pranešimai, pažymos, finansiniai dokumentai ir kt.

Antriniais šaltiniais yra laikomi tie šaltiniai, kurie nėra tiesiogiai susiję su konkurento bendrove. Tai gali būti masinės informavimo priemonės, viešai skelbiamos bendrovės ataskaitos, oficiali statistika, rinkos tyrimai, įvairios duomenų bazės, bendrovės darbuotojų giminaičiai, pažįstami.

Įsitikinimas, kad konkurencinė žvalgyba yra reikalinga tik stambioms kompanijoms yra klaidingas. Konkurencinės žvalgybos darbo rezultatais taip pat sėkmingai ne tik

 

Straipsnis skirtas bendrovių vadovams, jų patarėjams, bei bendrovių darbuotojams, kurie užsiima konkurencine žvalgyba. Galiu tvirtai teigti, kad šiuo metu beveik kiekvienoje bendrovėje yra darbuotojai, o kartais pats vadovas užsiima konkurencine žvalgyba. Dažniausiai tai būna vadovo patarėjai, padėjėjai ar vindikacijos, marketingo, viešųjų ryšių skyriaus darbuotojai. Jie nuolat renka informaciją, kuri yra svarbi bendrovės veiklai, kuri gali padėti ar sukliudyti siekti nustatytų tikslų. Jie nėra informacijos rinkimo, apdorojimo ir analizės profesionalai, todėl viską atlieka naudodami tik jiems patiems suprantamus metodus ir būdus.

Kam reikalingas žvalgybinis produktas? Jis reikalingas bendrovės vadovui arba darbuotojams, kurie priima svarbius bendrovei sprendimus. Vadovas kiekvieną dieną susiduria su rimtomis problemomis versle, kiekvieną dieną privalo operatyviai priimti sprendimus, nuo kurių priklauso bendrovės sėkmė ir pelnas. Vadovas yra labai užsiėmęs. Jis negali skirti viso savo laiko informacijos, reikalingos sprendimui priimti, rinkimui ir analizei. Už jį tai atlieka konkurencinės žvalgybos darbuotojai.

Kiekvienas konkurencinės žvalgybos darbuotojas privalo žinoti kaip yra atliekamas žvalgybinis darbas? Kokia yra darbų seka? Kas yra žvalgybinis produktas?

Žvalgybos ciklas – sprendimų priėmimo tvarka (darbų žingsnis po žingsnio etapai). Svarbiausias dėmesys skiriamas objekto (reikalingos informacijos turėtojo) paieškai. Laikantis žvalgybos ciklo tvarkos daug lengviau planuoti veiksmus, atlikti juos ir gauti reikalingą rezultatą.

Veiksmų seka žvalgybiniame cikle

  1. Galutinis tikslas, siekiamas rezultatas. Žvalgas turi gerai suprasti ir suvokti ko iš jo norima. Žvalgas ir užsakovas privalo kalbėti viena kalba ir gerai vienas kitą suprasti. Kartais pasiekti bendrą supratimą reikalinga ilga diskusija. Kaip žinia, žmonės į vienus ir tuos pačius reiškinius žiūri ir juos supranta skirtingai.
  2. Kokia reikalinga informacija? Klausimai į kuriuos reikia atsakyti. Žvalgas, žinodamas galutinį tikslą, pradeda formuluoti konkrečius klausimus į kuriuos reikia gauti atsakymus, tam, kad galėtų pasiekti tikslą. Tai sudėtingas procesas, reikalaujantis proto, patirties ir loginio mąstymo.
  3. Kur yra informacija? Kas yra informacijos nešiotojas? Kada žinai kokia reikalinga informacija, tada reikia išsiaiškinti jos buvimo vietą. Kur ji yra ir kokiame pavidale? Kartais šiame veiksmų etape atrandi, kad informacija yra šalia tavęs, visai arti, reikia tik ištiesti ranką ir ją paimti.
  4. Informacijos gavimo metodai. Naudojami teisėti informacijos rinkimo būdai, o ne pramoninio šnipinėjimo metodai. Galima paklausti, rasti internete, duomenų bazėse, parodose, pasiklabėti su ekspertais, konsultantais ir taip toliau.
  5. Informacijos gavimo procesas. Pats ilgiausias ir svarbiausias etapas.
  6. Gautos informacijos patikrinimas (esant reikalingumui). Labai svarbus momentas. Negalima remtis nepatikimų šaltinių informacija ir jos pagrindu daryti išvadas. Yra priimta, kad gavus trijų nepriklausomų šaltinių patvirtinimą, galima teigti, kad informacija yra tikra ir patikima.
  7. Informacijos analizė, vertinimas, išvados. Šiame etape analizuojate informaciją. Sudėliojate faktus, vertinate juos. Numatote grėsmes ar galimybes. Jas vertinate. Sprendžiate ar reikia kreipti dėmesį, ar reikia imtis priemonių. Jeigu reikia, tai rengiate veiksmų planelį, kaip eliminuoti ar sumažinti kylančią grėsmę ar pasinaudoti atsiradusia galimybe.
  8. Pažymos rengimas ir pateikimas užsakovui. Pažymą pateikiate vadovui laiku. Situacija, ypatingai versle keičiasi kosminiu greičiu. Pavėlavus pateikti informaciją ji gali būti nereikalinga, o kartais net žalinga. O gali būti taip, kad net nebus kam ją įteikti, nes bendrovė bankrutuos arba neliks vadovo.

Žvalgybos produktas

Žvalgybos produktas turi būti kuo trumpesnis, kuo aiškesnis ir suprantamesnis. Vadovas neturi laiko skaityti „paklodžių“ ar filosofinių išvedžiojimų. Vadovas per trumpą laiką turi iš pažymos suprasti ir suvokti ką siūlo žvalgai, kokias grėsmes ar galimybes jie mato ir kodėl. Vadovas neprivalo vadovautis žvalgų rekomendacijomis. Tik jis vienas priima sprendimus ir tik vienas yra už juos atsakingas.

Žvalgybos produktas, tai yra gauti  ir apdoroti duomenys turi būti surašyti pažymoje. Pažymos sudėtinės dalys:

  • Faktai, situacija. Šioje dalyje išdėstomi gryni faktai. Negalima daryti prielaidų, išvadų, pamąstymų.
  • Grėsmės arba galimybės. Šioje dalyje yra aprašomos bendrovei ar jos vadovams kylančios grėsmės ar susiklosčiusios palankios bendrovės veiklai galimybės. Kiekviena grėsmė ar galimybė yra  įvertinama pagal galima patirti žalą arba galimą naudą.
  • Pasiūlymai, rekomendacijos. Jeigu grėsmės yra gana didelės, jūs siūlote vadovui veiksmų planelį kaip grėsmes eliminuoti arba sumažinti jų daromą žalą. Jeigu kalba vyksta apie galimybes ir jų gaunamą naudą, tai reikia pasiūlyti veiksmus, kurie yra tinkamiausi ir greičiausiai padeda pasinaudoti susiklosčiusia situacija.

Klaidos

Dažniausiai žvalgų praktikoje sutinkamos šios klaidos:

  • Neaiškus tikslas, neaiškus siekiamas galutinis rezultatas. Vadovas norėjo vienos informacijos, žvalgai pateikė kitą informaciją. Yra tokia patarlė,- „Kai žmogus nežino į kurį uostą plaukti – joks vėjas jam nepalankus“. Ši klaida labai dažnai pasitaiko. Daugelis informacijos rinkėjų nežino ir nesuvokia kokiu tikslu ją renką, ko siekia ir kam ji reikalinga. Bendrovėse tarp vadovų ir saugos tarnybų darbuotojų, kurie vykdo konkurencinę žvalgybą atsiranda nesusikalbėjimas ir nesupratimas.
  • Vadovams pateikiama žaliava, o ne apdoroti duomenys. Žvalgai skiria didelį dėmesį informacijos rinkimui. Surenka jos labai daug. Yra žinoma, kad norint padaryti išvadą nereikia rinkti kalno informacijos užtenka kelių patikimų faktų. Juk faktas prie fakto ir taip be galo išvados nepakeis. Todėl, kad žvalgai skiria dėmesį informacijos rinkimui, jiems neužtenka laiko informacijos analizei. Tada jie visą surinktą žaliavą, o tai gali būti keli šimtai puslapių, neša ir atiduoda vadovui. Imk ir skaityk. Mes savo darbą padarėme. Kaip jūs galvojate, kur atsidurs žaliava? Šiukšlių dėžėje.
  • Ne laiku pristatyta pažyma – svarbi klaida. Viskas kinta labai greitai. Jeigu spėjai pasinaudoti informacija gali smarkiai išlošti, jei nespėjai, informacija tampa beverte. Žvalgų kelių dienų ar savaičių darbas tampa nereikalingas.
  • Renkama informacija apie procesus, kurie neliečia bendrovės interesų. Dažnai bendrovės konkurencinės žvalgybos darbuotojai renka informaciją, kuri nėra susijusi su bendrove ir jos veikla. Ji bendrovei yra neįdomi. Tai kam skirti laiką, pinigus ir pastangas tokios informacijos rinkimui?

 

  Straipsnis skirtas bendrovių vadovams, jų patarėjams, bei bendrovių darbuotojams, kurie užsiima konkurencine žvalgyba. Galiu tvirtai teigti, kad šiuo metu beveik

Problema apie kurią šiandien pakalbėsime yra paprasta ir aiški. Darbuotojas savo noru išėjo iš darbo. Per kelis mėnesius jis iš jūsų bendrovės išsivedė visą būrį puikių ir gerų darbuotojų. Visi jie pradėjo dirbti arba pas konkurentą arba įkūrė savo bendrovę, kuri užsiima ta pačia veikla kaip ir jūs. Situacija, tikriausiai, yra žinoma ne vienam, o jei nežinoma, tai girdėta.

Ką daryti? Kaip  reaguoti į šią situaciją? Kokių priemonių jūs turi imtis? Apie tai ir dar daugiau pakalbėsime šiame straipsnyje.

Pirmiausias uždavinys yra išvengti tokio tipo situacijos. Suprantu, kad ne viską įmanoma reguliuoti, kontroliuoti, tačiau galima  iš anksto numatyti riziką, ją išanalizuoti, nustatyti priežastis, silpnas vietas ir paruošti priemones jai suvaldyti.  Jūsų nuostoliai bus mažesni. Jūs patirsite mažesnį stresą.

Turėkite rezervą. Darbuotojų rezervas yra labai geras dalykas. Jūs visada turėsite „po ranka“ pamainą. Ruoškite įvairaus rango vadovus iš pavaldinių tarpo. Mokykite juos. Rezervas yra puikus darbuotojų motyvacijos instrumentas. Darbuotojai žino, kad už jų nugaros stovi vienas arba du asmenys, kurie nori ir yra pasirengę užimti jo vietą. Todėl darbuotojai labiau stengiasi, papildomai mokosi, įgauna žinių ir patirties. Sąžininga konkurencija dar niekam nepamaišė. Turėdami pamainą jūs išsaugojate žinias ir patirtį bendrovės rėmuose. Tai yra labai svarbu. Jūs išvengsite situacijos, kai visus darbus atlieka ir visas problemas sprendžia vienas darbuotojas. Tokių darbuotojų turi būti daugiau.

Norint išsaugoti darbuotojus reikia juos gerbti. Specialistai rekomenduoja atkreipti rimtą dėmesį į tris dalykus:

  • Darbuotojų parinkimas. Tai labai svarbus procesas. Negalima imti į darbą nepatikrinus žmogaus, neišsiaiškinus kas jis toks yra, kokie yra jo charakterio bruožai ir kokios yra jo silpnybės. Kai darbuotojas pradeda dirbti bendrovėje, tai reikia nepatingėti ir skirti laiko jo tyrinėjimui. Jūs privalote žmogų pažinti ir pamatyti jo vidų. Tik tada galėsite juo pasitikėti, o jis galės pasitikėti jumis ir jūsų bendrove. Žmogaus pažinimui yra duotas bandomasis laikotarpis.
  • Darbuotojams reikia mokėti tinkamą, padorų  atlyginimą. Reikia sukurti gerą, sąžiningą ir visiems suprantamą premijavimo sistemą.
  • Būtina darbuotojams įdiegti komandinės (kolektyvinės) dvasios jausmą. Tai galima padaryti šiais būdais: organizuoti renginius, kuriuose aktyviai dalyvautų darbuotojai ir ne tik pačiuose renginiuose, bet prisidėtų prie jų rengimo, ruošimo; skirti dėmesį darbuotojui, būti atidžiam ir gerbti jį (aišku jei jis nėra chamas), dažniau kalbėtis su juo; rūpintis savo darbuotojais, jeigu atsitiko bėda, būtina padėti jam ir jo šeimai.

Naivu tikėti, kad darbuotojai bus jums lojalūs ir ištikimi šiaip sau, už ačiū ar už mokama nedidelį atlyginimą. Darbuotojai privalo jausti savo vertę, o jūs privalote ją žinoti ir gerbti.

Tačiau  nevisada galima viską žinoti ir visų blogybių išvengti. Jūs galite susidurti su tokia situacija kai darbuotojas bando išsivesti būrį puikių ir gabių bendradarbių. Ką daryti? Specialistai siūlo tokį veiksmų planą:

  1. Išsiaiškinkite situaciją. Supraskite kas vyksta jūsų bendrovėje, kodėl išeina žmonės, kokios yra priežastys. Surinktos informacijos pagrindu paruoškite priemonių planą kaip iškilusią grėsmę suvaldyti, kaip sumažinti patiriamą žalą. Pasiruoškite pokalbiui su darbuotojais.
  2. Organizuokite susirinkimą. Pasakykite darbuotojams su kokia problema susidūrė bendrovė ir jūs. Išdėstykite savo požiūrį į problemą ir nurodykite kokias parinkote ir ruošiatės taikyti priemones tam, kad suvaldytumėte situaciją. Svarbiausia yra nemeluoti. Kalbėkite atvirai, nevaidinkite, kad nepakeičiamų nėra, kad galite patys viską padaryti. Įtikinkite darbuotojus, kad jūs esate gerai susipažinęs su problema ir žinote kaip ją išspręsti.
  3. Organizuokite susitikimus su kiekvienu darbuotoju atskirai (turiu omeny tuos darbuotojus, kurie patenka į išėjusio darbuotojo viliojimo akiratį). Aiškinkitės jų poziciją. Sužinosite kas nori ryžtingai išeiti, o kas abejoja. Žinosite kiek ir kokių reikės naujų darbuotojų.

Pokalbio metu su abejojančiais darbuotojais reikia išsiaiškinti priežastį, kuri jiems neleidžia apsipręsti, kodėl jie abejoja ir nori pasilikti. Tai gali būti puikus psichologinis klimatas kolektyve, karjeros galimybės, pastovus atlyginimas, galų gale stabilumas. Privalote įtikinti abejojančius darbuotojus pasilikti. Pokalbio metu akcentuokite  tas priežastis, kurios trukdo darbuotojui išeiti. Ryžtingai nusiteikusius atleiskite iš darbo. Tegu eina. Išgyvensite be jų.

  1. Suaktyvinkite personalo skyriaus darbą. Visi darbuotojai turi matyti ir žinoti kaip personalo skyrius dirba, ieško naujų kandidatų. Visi turi pajusti, kad į jo vietą gali ateiti kitas žmogus, gal būt geresnis.
  2. Kontroliuokite darbų perdavimą. Pagal įstatymą darbuotojas, kuris iš darbo išeina savo noru, darbe gali būti užlaikytas iki dviejų savaičių. Išnaudokite laiką. Tegu jis darbus perduoda kruopščiai. Tegu viską išaiškina naujam darbuotojui. Jūs išlošite laiko.
  3. Padarykite išvadas. Išanalizuokite situaciją, nustatykite priežastis ir imkitės priemonių, kad tokia situacija nepasikartotų. Padarykite taip, kad „darbuotojų lojalumas kompanijai“, „ korporatyvinės kultūros formavimas“, „bendras supratimas ir pagalba“ ir „ puikus psichologinis klimatas“ kompanijos darbuotojams taptų ne žodžiais, o kūnu.

Problema apie kurią šiandien pakalbėsime yra paprasta ir aiški. Darbuotojas savo noru išėjo iš darbo. Per kelis mėnesius jis iš

Jūs esate didelės bendrovės darbuotojas. Užimate aukštas pareigas ir turite leidimą dirbti su bendrovės konfidencialia informacija.

Jūsų įmonė nusprendė sudalyvauti valstybės institucijos organizuojamame konkurse. Užsakymas yra itin pelningas. Kontraktas ilgalaikis. Sėkmės atveju įmonė keletą metų neturėtų finansinių problemų, galėtų atsipalaiduoti nuo nuolatinės aršios konkurencijos ir skirti dalį gautų pajamų plėtrai. Konkursas yra labai svarbus įmonei.

Jūs esate vienas iš įmonės darbuotojų, kurie dirba prie pasiūlymo rengimo, skaičiuoja sąmatas, bendrauja ir derasi su tiekėjais, dalyvauja pasitarimuose, kurių metu yra svarstoma ir nustatoma galutinė pasiūlymo kaina. Jūs esate patikimas darbuotojas ir jumis bendrovės savininkai bei vadovai pilnai pasitiki.

Jūsų įmonė kartu su kita bendrove sėkmingai praėjo pirmą konkurso etapą. Žengtas didelis žingsnis  į priekį. Atsirado didelės galimybės laimėti konkursą ir gauti pelningą užsakymą. Valstybės institucijos pirkimų komisija nurodė, kad balandžio 28 dieną, dešimtą valandą ryto jūs privalote pateikti galutinę pasiūlymo kainą. Ji turi būti užrašyta ant lapo, kuris turi būti įdėtas į voką, o vokas užklijuotas. Tas, kuris pateiks žemesnę kainą, tas laimės konkursą.

Visas pirkimo procesas vyksta skaidriai. Valstybės institucijos pirkimų komisija nustatė vokų atplėšimo tvarką. Dešimtą valandą institucijos patalpose susirenka pirkimų komisijos nariai ir įmonių atstovai su užklijuotais vokais. Dešimtą valandą komisijos pirmininkas atplėšia vokus ir garsiai dalyvaujant ir girdint visiems konkurso dalyviams perskaito galutines įmonių pasiūlytas kainas. Pirkimų komisija, atsižvelgdama į pasiūlytą žemiausią kainą, iš karto paskelbia konkurso nugalėtoją ir pakviečia jį pasirašyti sutartį.

Voką su pasiūlymo kaina jūs turite pristatyti rytoj iki dešimtos valandos ryto. Šiandien anksti ryte sulaukiate skambučio iš teisėsaugos tarnybos (FNTT, VSD, STT),neturi reikšmės kurios. Pareigūnas prisistato ir nurodo jums 12 valandą atvykti į tarnybos patalpas pokalbiui. Pokalbio temos telefonu neatskleidžia.

Jūs nuvykstate. Jus pasitinka du pareigūnai, prisistato vardais. Nusiveda jus į specialų kabinetą. Pradžioje pareigūnai praplauna jums smegenis sakydami, kad nusikaltimai yra didelis blogis, kad su nusikaltimai reikia kovoti. Kiekvienas pilietis turi būti sąžiningas ir padėti teisėsaugai nugalėti blogį. Vėliau jie pradeda uždavinėti klausimus apie bendrovės veiklą, vadovus, turimus užsakymus. Dar vėliau jie konkretizuoja klausimus ir pradeda klausinėti apie vykstantį konkursą, jo užkulisius. Galų gale jie, motyvuodami tuo, kad šalyje klesti korupcija, pareikalauja atskleisti jiems galutinę bendrovės pasiūlymo kainą.

Kaip jūs pasielgsite?

Jūs pasakotę kainą. Juk kitaip būti negali. Jos klausia pareigūnai, kurie kovoja prieš itin sunkius korupcinius nusikaltimus. Kiekvieno piliečio pareiga padėti teisėsaugai nugalėti blogį. Savo šalies pareigūnais jūs pasitikite ir nebijote jiems atskleisti didžiausias ir jautriausias įmonės paslaptis. Pareigūnai, jūsų įsitikinimu, turi teisę klausti ir gauti atsakymus į klausimus.

Jūs nesakote kainos. Paaiškinate jiems, kad kaina yra bendrovės konfidenciali informacija, kad neturite teisės jos atskleisti ir nenorite pažeisti įstatymų ir bendrovės vidaus taisyklių ir tuo labiau dėl to sėsti į kalėjimą arba būti nubaustas didele pinigine bauda. Pasakote pareigūnams, kad esate prieš nusikalstamumą ir esate pasirengęs teisėsaugai padėti kovoti su nusikaltėliais. Tačiau tai padaryti norite vadovaujantis valstybės įstatymais ir bendrovės vidaus taisyklėmis, o ne jas pažeidžiant. Jūs pasiūlote pareigūnams kreiptis į bendrovės generalinį direktorių ir paaiškinti jam kodėl jums reikalinga būtent ši informacija ir paprašyti jo ją suteikti. Arba galite išsiųsti bendrovei raštišką užklausimą, kuriame būtų išdėstyta kokios informacijos pageidaujate ir kokiu pagrindu. Dar kartą patvirtinate pareigūnams, kad esate pasirengę padėti jiems, tačiau tik griežtai laikantis įstatymų ir bendrovės vidaus taisyklių reikalavimų.

Jūs esate didelės bendrovės darbuotojas. Užimate aukštas pareigas ir turite leidimą dirbti su bendrovės konfidencialia informacija. Jūsų įmonė nusprendė sudalyvauti valstybės