2017/11/23

Naujienos

Objekto apsaugas modelis galėtų būti toks:

  1. Grėsmės kėlėjas žmogų bando patekti į objektą ir jam pakenkti;
  2. Kenkėjas savo kelyje susiduria su įvairiomis apsaugos kliūtimis. Jos apsunkina jo kelią ir pareikalauja iš jo daugiau laiko kliūtims įveikti;
  3. Sekimo sistema perduoda signalą apie iškilusį pavojų valdymo centrui;
  4. Į įvykio vietą operatyviai išvyksta reagavimo komanda ir sulaiko įsibrovėlį.

Visoje šioje grandyje yra labai svarbi laiko trukmė nuo pavojaus signalo gavimo iki reagavimo grupės atvykimo į įvykio vietą. Ši laiko atkarpa turi būti kuo trumpesnė ir pagal šią laiko atkarpą yra parenkamos objekto apsaugos techninės priemonės. Kuo reagavimo laikas ilgesnis, tuo stipresnės ir patikimesnės turi būti apsaugos priemonės (kliūtys).

Rekomenduoju objekto apsaugos sistemą kurti pagal šias apsaugos sritis.

Sekimo priemonės. Pagrindinis sekimo priemonių tikslas yra laiku atpažinti kylančią grėsmę ir perduoti pavojaus signalą valdymo centrui. Šiam tikslui pasiekti naudojamos techninės sekimo priemonės: video, signalizacijos, fizinė apsauga.

Sulaikymo priemonės. Šių priemonių tikslas – sudaryti kuo daugiau kliūčių grėsmės sukėlėjui. Gali būti įvairios apsaugos priemonės: grotos, metalinės durys, sunkiai įveikiamos spynos ar kiti užraktai, tvoros ir t.t.

Atsakymo (reagavimo) priemonės. Reagavimo grupės tikslas nedelsiant išvykti į įvykio vietą ir neutralizuoti (užkardyti) grėsmės sukėlėjo veiksmus. Šioje srityje yra labais svarbus ryšys tarp atsakingų asmenų. Visi darbuotojai, kurie yra atsakingi už objekto apsaugą privalo žinoti kas, kada ir kaip informuoja apie pavojų..

Atstatymo priemonės. Šių priemonių tikslas – operatyviai atstatyti objekto apsaugos sistemą. Patikrinti jos veikimo efektyvumą. Objekto apsaugos sistema turi būti atstatyta kuo greičiau.

Kontrolės ir patikrinimo priemonės. Šių priemonių esmė yra tai, kad darbuotojai atsakingi už objekto apsaugą privalo kartas nuo karto patikrinti sistemą, pažiūrėti kaip ji dirba, ar nėra spragų, ar visi darbuotojai žino savo užduotis ir ką jie turi daryti. Rekomenduojama sistemos patikrinimą (testavimą) atlikti nemažiau kaip du kartus į metus.

Kiekvieną kartą įvykus incidentui reikia atlikti išsamų tyrimą ir išsiaiškinti įvykio priežastis. Jas būtina įvertinti iš objekto apsaugos pusės. Jeigu yra kokie nors neatitikimai su objekto apsauga, tai reikalinga nedelsiant iš naujo atlikti rizikos analizę ir visus nustatytus ir aptiktus trūkumus ištaisyti.

Sąmoningumo skatinimas ir mokymas. Kiekvienais metais atlikti visų su objekto apsauga susijusių darbuotojų ir kitų asmenų mokymus. Jiems reikia priminti taisykles, jų teises ir pareigas, darbo tikslus ir uždavinius. Mokymai turėtų būti ne tik teoriniai, bet ir praktiniai. Labai gerai kai yra inicijuojamas pavojaus signalas ir žiūrima kaip reaguoja komanda ir ar laiku ji atvyksta. Visa gauta informacija išanalizuojama, nustatomi trūkumai. Visos iškilusios problemos yra aptariamos mokymosi metu.

Personalo patikimumas. Šių priemonių esmė yra tame, kad svarbiame objektų dirbtų ir jį saugotų patikimi asmenys.

Objekto apsaugas modelis galėtų būti toks: Grėsmės kėlėjas žmogų bando patekti į objektą ir jam pakenkti; Kenkėjas savo kelyje susiduria

Jus atakuoti gali arba juodųjų technologijų profesionalai, arba mėgėjai. Jeigu jus puola profesionalai, tai laukite bėdos. Jie tikrai pasieks savo tikslą, pridarys daug problemų ir žalos. Jeigu jus puola mėgėjai, tai didesnių bėdų išvengsite. Dažniausiai mėgėjų operacijos baigiasi be rimtesnių rezultatų, didelės žalos nepadaro, o kartais net atneša naudą. Dovanai pareklamuoja jus ir jūsų bendrovę.
Tačiau į mėgėjų informacinę ataką nereikia „žiūrėti pro pirštus“, nekreipti į ją dėmesio. Reikia įvertinti situaciją, nustatyti galimą proceso vystymosi scenarijų, galimas rizikas, galimą žalą. Būtinai reikia išsiaiškinti, kokią įtaką neigiamas straipsnis apie jus ir jūsų verslą padarys auditorijai, į kurią nusitaikė mėgėjai. Jeigu auditorija į straipsnio turinį nesureagavo, nekreipė dėmesio, o jūsų prekyba ar paslaugų teikimas vyksta taip, kaip vyko iki šiol, tai nereikia imtis jokių priemonių prieš ataką. Tačiau jeigu auditorija sureagavo į straipsnius ir pradėjo abejoti jūsų gaminiais, jūsų patikimumu, pati bando aiškintis, apie jus pradeda sklisti neigiamų kalbų, tai tuomet būtina nedelsiant imtis efektyvių priemonių šiems neigiamiems procesams sustabdyti.

Pirmiausia reikia išsiaiškinti, kas jus atakuoja: profesionalai ar mėgėjai? Mėgėjus galima atpažinti pagal šiuos kriterijus:

· Jie dažnai naudoja išgalvotą, melagingą informaciją. Jie neskiria laiko informacijai apie jus surinkti. Jie paprasčiausiai surašo straipsnyje tai, kas jiems šauna į galvą, ką jiems duoda užsakovas arba papasakoja pirmas gatvėje sutiktas žmogus.

· Jie naudoja ne konkrečius faktus, o bendrus pasakymus. Pavyzdžiui, kad jūs esate blogas žmogus, nepatikimas, piktas, kad nevykdote įsipareigojimų, galite apgauti ir taip toliau, ir panašiai.

· Puolimui jie pasirenka netinkamą taikinį – ne svarbiausią ir jautriausią jūsų prekės ar paslaugos savybę. Jie pasirenka ne silpniausią ir pažeidžiamiausią jūsų arba jūsų bendrovės veiklos grandį, o antraeilius arba trečiaeilius dalykus. Šių ne itin reikšmingų prekės savybių puolimas, neigiamas aprašymas neduoda efektyvaus rezultato ir pasirinktai auditorijai nesuformuoja neigiamos nuomonės.

· Mėgėjai neigiamą straipsnį paviešina tik vienoje masinės informavimo priemonėje. Kitose tokio pobūdžio straipsnių nėra. Profesionalai visada stengiasi, kad neigiama informacija susidomėtų kuo daugiau žurnalistų iš skirtingų žiniasklaidos priemonių.

· Reikia išsiaiškinti, kas organizuoja informacinę ataką. Jeigu ieškodami atsakymo nerasite rimtos juodųjų technologijų kompanijos arba jos atskirų atstovų, tai informacinis puolimas prieš jus yra organizuojamas mėgėjų.

Kaip reaguoti į mėgėjišką juodųjų technologijų ataką? Pateiksiu du reagavimo variantus. Jie apmąstyti ir išbandyti tikrų specialistų, kurie nuolat dirba su juodosiomis technologijomis. Jie arba patys atakuoja, arba rengia kontratakas.

Pirmas variantas

Reikia įvertinti situaciją. Būtina nustatyti ir išsiaiškinti, ar neigiami straipsniai paveikė auditoriją (jūsų pirkėjus, klientus, partnerius), ar pakeitė jų nuomonę apie jus? Jeigu jokių pokyčių neįvyko ir nematyti jokio klientų blaškymosi, tai nieko nereikia daryti. Galima paskambinti laikraščio redaktoriui arba savininkui ir padėkoti už nemokamą reklamą.

Jeigu auditorija sureagavo į neigiamus straipsnius, tai galima tiesiogiai kreiptis į masinės informavimo priemonės savininką ar redaktorių. Susitikti su juo ir paprašyti paaiškinimo. Išsakyti savo poziciją ir pranešti jam, kad jeigu nebus sustabdytas neigiamos informacijos viešinimas, tai jūs kreipsitės į teismą. Dažnai tokio pobūdžio pagrasinimas duoda teigiamą rezultatą, nes dauguma laikraščių savininkų, redaktorių ar šiaip žurnalistų nenori veltis į teisminius ginčus.

Mėgėjai dažnai naudoja melagingą informaciją. Jūs kreipiatės į teismą ir ginate save, savo bendrovę ir savo garbę. Teisminio ginčo medžiagą viešinate, leidžiate su ja susipažinti jūsų klientams, partneriams. Kadangi puolimas prieš jus buvo organizuotas melo pagrindu, jūs lengvai laimėsite teismus ir apsaugosite apie save teigiamą visuomenės nuomonę.

Kiti juodųjų technologijų specialistai siūlo šį reagavimo į informacinę ataką variantą:

• Būtina nusiraminti, atsipalaiduoti ir pasistengti nedaryti „staigių judesių”.

• Išsiaiškinti užsakovą, jo tikslus ir priežastis.

• Atsakyti į klausimą, kodėl jis pasirinko būtent jus.

• Padirbėti su žurnalistu, dar geriau – su laikraščio redaktoriumi.

• Nustatyti, kurie jūsų oponentai palaikys jus, o kurie – ne.

• Pabandyti gauti konkurentų, oponentų, partnerių ar atskirų asmenų palaikymą.

• Nustatyti, kokia paviešinta informacija padarytų didžiausią žalą jūsų priešui.

• Surinkti kompromituojančią informaciją.

• Numatyti visas galimas pasekmes. Jeigu manote, kad laimėsite ir esate pakankamai stiprūs, tai pirmyn.

Šaltinis: http://www.alfa.lt/straipsnis/15083092/kaip-apsiginti-nuo-megejiskos-informacines-atakos

Jus atakuoti gali arba juodųjų technologijų profesionalai, arba mėgėjai. Jeigu jus puola profesionalai, tai laukite bėdos. Jie tikrai pasieks savo

one_way_emigration_directory

Kaip mūsų politikai, esantys Seime ir turintys galias spręsti svarbiausius valstybės klausimus, sprendžia esminę Lietuvos problemą – emigraciją?

Jie siūlo visoms politinėms partijoms susitarti ir pasirašyti deklaraciją, kad jos pripažįsta, jog emigracija yra problema Nr.1 ir ją reikia spręsti. Politikai, jų padėjėjai, kelios darbo grupės, pasėdėję prie darbo stalo, sukurs ilgą programą: skatinsim, gerinsim, didinsim, plėsim, žiūrėsi, atkreipsim dėmesį, skirsim ir taip toliau ir panašiai. Po kelių mėnesių ilgų diskusijų partijos pasirašys deklaraciją ir net konservatoriai pasirašys, jei jiems lieps pasirašyti prezidentė. Ir darbas bus atliktas. Programa atsiguls į biurokratų darbo stalo apatinį stalčių ir visi apie ją užmirš iki rinkimų.

Tikrovėje valdžia daro viską, kad žmonės išvažiuotų iš Lietuvos ir negrįžtų.  Sodra pradėjo negailestingą medžioklę tų, kurie išvyko iš Lietuvos, kurie per sunkų prakaitą susikūrė sau gyvenimus užsienyje, kurie į Lietuvą siunčia dideles pinigų sumas. Sodra pradėjo medžioti emigrantus. Sodra jiems suteikė naują vardą – skolininkas, asmuo, kuris yra skolingas Lietuvos valstybei ir Lietuvos valstybė jį medžioją tam, kad išieškoti iš jo skolą. Negana to,kad Lietuvos valstybė sudarė itin sunkias žmogui sąlygas gyventi ir dirbti Lietuvoje ir faktiškai jį privertė išvykti iš Lietuvos, ji jį kaip baisų nusikaltėlį persekioja užsienyje.

Mūsų politikai siūlo referendumą dėl dvigubos pilietybės. Juk visi supranta, kad referendumas dažniausiai neįvyksta, nes balsuoti neateina tiek žmonių, kiek reikia. Įstatymas yra neparankus referendumams vykdyti, nes reikalauja didelio žmonių aktyvumo bei dalyvavimo jame. Jei jų nėra, tai ir referendumas neįvyksta. Taigi šis referendumas dėl dvigubos pilietybės neįvyks, o šis klausimas itin svarbus emigrantams nebus išspręstas ir jis kabos ore tol, kol neliks lietuvių Lietuvoje. Valdžia bijosi žmonių, kurie gyvena užsienyje, kurie yra sunkiai pasiekimi ir sunku juos kvailinti, bei kurie turi savo nuomonę, nes kitoje šalyje išmoko suprasti savo teises ir jas ginti.

Mūsų politikai rengiasi didinti mokesčius žmonėms, kurie užsiima individualia veikla. Šioje asmenų grupėje daugiausia yra žmonių, kurie užsiima kūryba: muzikantai, šokėjai, aktoriai, rašytojai, žurnalistai. Žmonės dirba, moka mokesčius ir neprašo valstybės paramos, nereikalauja iš jos geresnių sąlygų. Jie ir taip pakankamai moka. Tai dabar vietoj to, kad valdžia paskatintų žmones užsiimti individualia veikla, daryti viską, kad patys save išlaikytų, ji tuos, kurie taip padarė dar labiau apmokestins ir atims ir taip sunkiai uždirbamus pinigus.

Mūsų valdžia, ją remiantys banko analitikai kiekvieną savaitę per televizijų laidas, naujienų portalus aiškina žmonėms, kad jokiais būdais negalima kelti atlyginimų, nes jei juos pakels, tai bankrutuos Lietuva. Tačiau valdžia nieko nedaro ir net negalvoja apie tai, kaip priversti verslininkus mokėti mokesčius, nes dabar gaunasi taip, kad kuo daugiau verslininko įmonės uždirba, tuo mažiau mokesčių valstybei jis sumoka. Neseniai žiūrėjau tokią lentelę, kurioje yra išdėstytos ir palygintos gyventojų, gyvenančių ES valstybėse įvairios išlaidos. Lietuvoje tarp visų šių valstybių itin stipriai išsiskyrė pinigų suma skiriama maistui nusipirkti. Ir kodėl taip, pagalvoji? Atsakymas yra vienos stambios įmonės reklaminiame šūkyje: „Apie viską pagalvotą“.

Kitas valdžios priemones, kurios verčia žmones išvažiuoti iš Lietuvos ir negrįžti, įvardinkite jūs. Jų yra apstu.

Ir ką jie, politikai, galvoja? Ką tik į Seimą atėję nauji politikai praėjus keliems mėnesiams tampa senais politikieriais. Nejaugi iš tikrųjų tai yra valstiečių rinkiminė programa,  kurios dėka jie laimėjo rinkimus? Aš asmeniškai stipriai abejoju.

Pažiūriu į savo pažįstamus. Jų tarpe yra nemažai išvykusių. Pasikalbu su jais, kartais susitinkame. Visi, pabrėžiu, visi jie su savo šeimomis išvyko ne savo valia, o buvo priversti išvykti. Sąlygos, kurias sukūrė mūsų politikai, privertė juos išvykti. Jie čia, gaudami kelis šimtus eurų, neišgyvena ir neišlaiko savo šeimų. Jie nori grįžti į Lietuvą, į ten kur užaugo, į ten kur visi kalba tavo kalba, į ten kur tau viskas yra žinoma ir miela.  Būtų kvaila ir nesuprantama, jei jie nenorėtų grįžti prie savo šaknų. Tačiau jie negali grįžti, dėl kvailos politikų politikos.

 

 

 

Kaip mūsų politikai, esantys Seime ir turintys galias spręsti svarbiausius valstybės klausimus, sprendžia esminę Lietuvos problemą – emigraciją? Jie siūlo visoms

555

Politikos apžvalgininkas T.Dapkus savo socialiniame tinkle (https://www.facebook.com/tomas.dapkus.7?fref=nf&pnref=story)  rašo:

„Po rezonansinio nusikaltimo kai, kaip įtariama, keturi čigonai pagrobė ir kraupiai nužudė jauną merginą, premjeras Saulius Skvernelis sakė, kad
svarbu ne tik atskleisti ir ištirti nusikaltimus, bet ir juos užkardyti bei stiprinti prevenciją, abejodamas, ar „apylinkės inspektorių instituto pakeitimas iš esmės, nepilnamečių reikalų pareigūnų atsisakymas, ar tai tikrai tie žingsniai, kurie padės suvaldyti situaciją, kalbant apie prevenciją“.

Premjeras teisus. Prevencijos nebuvimas yra atsakymas į vėl eilinį kraupų nusikaltimą – šįkart AMOK atvejį, kai legaliai laikytu ginklu įtariamasis iššaudė šeimos narius. Nusikaltimas vėl ištirtas sparčiai, bet neužkardytas.

Ar būtų suveikusi prevencija (apylinkės inspektorius, ar kaip tą bendruomenės pareigūną bepavadinsim)? Gal ir nebūtų. Bet kai nėra jokios prevencijos, tai net tikimybės užkardyti nėra.

Kaimynai liudija, kad nusikaltimo priežasčių reikia ieškoti šeimoje. Deja, jie apklausti po nužudymo, bet ne iki išduodant ginklą. 21 šūvis, tai dvi arba trys apkabos. Didelė tikimybė, kad tikėtina pareigingas inspektorius (ypač provincijoje kur visi pažįsta visus ir viską apie vieni kitus žino) būtų nesunkiai dar iki nusikaltimo surinkęs informaciją apie tokį įtartiną asmenį, turintį ginklą, ir aplink jį esančias problemas. Būt apklausęs ir tuos pačius kaimynus. Įtartinas elgesys turbūt būtų paskatinęs griežtinti to asmens atžvilgiu ginklų kontrolę etc.

Generalinis policijos komisaras Linas Pernavas nelinkęs į jokią savikritiką dėl vykdomos policijos reformos, o savo viešais pasisakymais vis labiau atrodo tik kaip populistas. Akivaizdu, kad jis nieko nekeis ir neperžiūrės, tad jau reikalingas atsakingų politikų įsikišimas.

Jei tokio įsikišimo nebus, aišku visi visus pridengs. Ir vėl nebus jokių išvadų: ankstesni nusikaltimai tik demagogiškai nurašyti socialinėms problemoms, probacijos nepriežiūrai, dabar turbūt tik „sisteminėms“ ginklų kontrolės bėdoms.

Beje, jau trečias iš eilės toks kraupus rezonansinis nusikaltimas Kauno apskrityje. Gal laikas dar ir atidžiau pasidomėti Kauno apskrities policijos darbo organizavimu?

Ar bejėgiškai lauksime toliau?

Deja, tenka likti prie ankstesnio komentaro išvados: kraupių nusikaltimų daugės, nepaisant spartaus jų ištyrimo.“

Iš savo pusės pridėsiu.

Policijos reformatoriai nusprendė, kad užtenka: a) registruoti įvykį b) reaguoti į jį. Kuo geresnis bus reagavimas, tuo geresnis bus policijos darbas. Deja, tenka apgailestauti. Prieš įvykį yra visa eilė kitų įvykių, kuriuos policija turi iš anksto pastebėti, identifikuoti ir imtis priemonių jiems užkardyti, kad šie įvykiai neprivestų prie rezonansinio nusikaltimo ir didelės tragedijos. Darbas su žmonėmis yra visiškai apleistas ir numestas į policijos vadovo kabineto kampą.

Būtent darbas su žmonėmis, būti tarp žmonių, tapti jų saugumo garantu, įgauti jų pasitikėjimą šiems policijos reformatoriams yra svetimas dalykas.

Įsivaizduokite situaciją:

Pirma, pagal dabartinę tvarką. Norint išduoti ginklą, reikia sužinoti kas yra tas ginklo prašytojas. Ar jis yra patikimas? Ar jam galima išduoti leidimą ginklui? Važiuoja policininkas su uniforma pas asmens kaimyną. Skambina į duris, prisistato ir klausia: „Pasakykite man, ar jūsų kaimynas yra geras žmogus? Ar jis nedaro nusikaltimų? Ar jis yra patikimas?“ Spėkite iš trijų kartų ką atsakys kaimynas. O gi nieko. Jis sakys, kad kaimynas nieko žmogus, sugyventi galima. Kas gi kalbės atvirai su nepažįstamuoju ir uniformuotu žmogumi? Kas tas policininkas yra? Kieno jis interesus atstovauja? Gal banditams dirba? O gal su kaimynu susitaręs tikrina? Žmogus nepasitikės policininku, kurį pirmą kartą mato savo gyvenime ir, kuris jam užduoda jautrius klausimus.

Antra, pagal buvusią tvarką, kai seniūnijose dirbo apylinkės inspektoriai. Jį visi žinojo. Su juo kalbėjosi. Jam išsipasakodavo ir juo pasitikėdavo, aišku, jei inspektorius buvo sąžiningas ir dorai atliekantis darbą, o ne koks girtuoklis ir piktnaudžiautojas. Štai inspektorius paskambina į kaimyno duris ir apklausią jį. Jis gauna daug daugiau informacijos apie asmenį, kuris nori gauti ginklą. Jam iš tikrųjų net nereikia eiti pas kaimynus ir jų apklausinėti. Jis iš karto gali charakterizuoti asmenį ir pasakyti kokias problemas jis ar jo šeima turi, kokie jų yra ryšiai, ar jie užsiima kuo nors neteisėtu, ar jie pykstasi su kaimynais, ar jie yra geri ir patikimi žmonės.

Štai ką reiškia darbas su žmonėmis. Tą ir reiškia būti tarp žmonių, gyventi jų problemomis, padėti jiems, pasitikėti jai, suprasti juos ir būti jų draugu. Teorijos yra gražus dalykas ir dažnai gražiai skamba, tačiau realus gyvenimas yra kitoks ir jame reikia realiai gyventi, o ne teorijas stumdyti.

Politikos apžvalgininkas T.Dapkus savo socialiniame tinkle (https://www.facebook.com/tomas.dapkus.7?fref=nf&pnref=story)  rašo: "Po rezonansinio nusikaltimo kai, kaip įtariama, keturi čigonai pagrobė ir kraupiai nužudė jauną

12796-NOM3PN

Tiesiog negaliu žiūrėti, skaityti ir matyti kaip negailestingai ir nesąžiningai yra mušami urėdai. Žmonėms yra formuojama neigiama nuomonė apie juos, nors jie to nėra nusipelnę. Vyksta arši konkurencinė kova. Tik šioje kovoje viena pusė yra itin silpna. Todėl norisi jiems nors truputį padėti.

Padėtis:

Aukščiausioji šalies valdžia yra nusiteikusi prieš urėdus ir visomis jėgomis (buldozeriu, kaip jau tapo pastaruoju metu įprasta) stumti reformas tokias kokios jai yra reikalingos. Premjeras yra pasirengęs aukoti koaliciją ir atsisakyti socdemų. Prezidentė pritaria premjerui ir tvirtina, kad nieko baisaus, jei koalicija grius. Koks skirtumas jei Seimas dar kelis mėnesius ne problemas spręs, bet vyriausybę formuos, vis vien visos galios yra ne jos rankose;

Teisėsauga yra premjero ir prezidentės pusėje. Spaudoje pasirodo informacija apie urėdų nuodėmes per visą jų egzistavimo laiką. Ši informacija greičiausiai yra ištraukta iš teisėsaugos arba teismų duomenų bazių;

Žiniasklaida taip pat yra prieš urėdus. Beveik kiekvieną dieną pasirodo straipsniai apie baisias urėdų nuodėmes, apie „baisią“ korupciją urėdijose, apie įtakingus medžiotojus ir urėdus. Viešojoje erdvėje atsirado  daug didelių ir išpūstų urėdijų nuodėmes rodančių burbulų. Susidaro įspūdis, kad jei ne urėdų nusikaltimai, tai Lietuva dabar klestėtų. Kitų problemų nėra;

Seimo nariai visa dar yra susiskaldę ir daugelis iš jų turi savo nuomone šiuo klausimu. Tačiau su jais yra dirbama tiesiogiai ir su kiekvienu atskirai. Pagal mano turimą patirtį darbas vyksta taip. Pirma, išsiaiškina Seimo nario interesus arba jo turimas pažeidžiamas vietas (įstatymo pažeidimai, problemos šeimoje, meilužės, skolos). Antra, su šiais pyragais arba botagais eina pas jį kalbėtis tam tikri žmonės. Vėliau ar anksčiau seimūnai palūžta. Patikėkite, sunku atsilaikyti prieš Tokį valdžios spaudimą.

Išvada: prieš urėdus kovoja stipri ir galinga kariuomenė.

Ką daryti urėdams?

Urėdai tokių pajėgumų kaip jų priešininkai neturi. Viešojoje erdvėje jų balso nesigirdi arba girdisi labai menkai. Aukščiausioje valdžioje jie pritarimo neranda. Vienintelis jų išsigelbėjimas yra Seimo nariai ir visuomenės nuomonė. Jiems tiesiog yra būtina įtikinti Seimo narius neskubėti ir formuoti sau palankią visuomenės nuomonę.

Mano rekomendacijos:

Pirma, Siekiant formuoti sau palankią visuomenės nuomonę, reikia, kad kiekvienoje urėdijoje atsirastų trys – penki urėdijos darbuotojai – troliai, kurie nuo ryto iki vakaro skaitytų straipsnius spaudoje ir suradę neigiamą straipsnį apie urėdijas rašytų komentarus straipsnio apačioje bei socialiniuose tinkluose. Žmonės, kurie skaitys straipsnį, būtinai perskaitys šiuos komentarus.  Komentaruose pateiktų tikrą informaciją apie urėdus. Ji turi būti glausta ir aiški. Turi būti pateikti buitiniai palyginimai, kad žmonėms būtų iš karto aišku apie ką vyksta kalba ir ką nori pasakyti komentatorius. Jokiais būdais negalima rašyti „paklodžių“. Šiais laikais, kai virtuali erdvė yra apkrauta pertekline informacija, niekas neskaito ilgų tekstų, nes neturi laiko.  Komentarai turi kartoti ir jų turi būti šimtai. Taigi troliai duos rimta atkirtį priešininkams ir jų organizuotoms viešųjų ryšių akcijoms;

Antra, Siekiant formuoti sau palankią visuomenės nuomonę, reikia vietiniuose laikraščiuose, naujienų portaluose, skaitomų žmonių internetinėse svetainėse viešinti informaciją apie urėdijas, jų atliktus darbus, gautus pelnus, padarytus gerus darbus vietinėms visuomenėms. Jeigu jūs – urėdai – negalite prieiti prie didžiausių šalies naujienų portalų ir televizijų, tai eikite prie savo miesto, miestelio informacijos skleidėjų. Jos yra įtakingos, žmonės jas skaito;

Trečia, siekiant formuoti sau palankią visuomenės nuomonę, reikia kalbėtis su kiekvienų miestelio gyventoju, politiku, visuomeninės organizacijos atstovais. Būtina organizuoti susitikimus su žmonėmis (susirinkimai, renginiai, piketai, demonstracijos, diskusijos)  ir aiškinti jiems ką ir kaip reikia reformuoti negriaunant jau sukurtos ir normaliai bei pelningai dirbančios sistemos. Į tiesioginę diskusiją įtraukite kuo daugiau žmonių. Priverskite jų smegenis galvoti apie jus;

Ketvirta, siekiant paveikti Seimo narius, nes šiame etape jie yra svarbiausi ir jie priims galutinį sprendimą, būtina susitikti su kiekvienu iš jų ir ne vieną kartą, o kelis kartus, nes žinokite, jiems priešininkai daro didesnį poveikį už jus, nes jie yra už jus galingesni ir įtakingesni. Jei tik palauksite keletą dienų ir paliksite Seimo narį vieną, tai per tas dienas jis gali pakeisti poziciją. Jo viduje vyksta motyvų kova. Jūs savo motyvus turite sustiprinti ne tik stipriais argumentais,bet ir nuolatiniu jų kartojimu. Jūsų privalumas yra tame, kad jūs dirbate ir gyvenate provincijoje, tai padarykite tą provinciją reikšmingą ir įtakingą ir įtikinkite Seimo narius,kad jų likimas ir karjera priklauso ne tik nuo aukščiausios šalies valdžios užgaidų, bet ir nuo miestelio, kaimų gyventojų interesų. Kalbėkite su jais tiesiogiai, spauskite juos, pateikite jiems argumentus;

Penkta, siekiant paveikti Seimo narius, kiekviena urėdija turi kiekvienam Seimo nariui parašyti minimaliai po penkis laiškus su rimta argumentacija, kad siūloma reforma yra pražūtinga urėdijų sistemai, kad ši sistema veikia nepriekaištingai. Ją reikia reformuoti siekiant padaryti efektyvesnę jos  veiklą, o ne ją sugriauti ir statyti iš naujo. Kiekvienas laiškas turi pasiekti Seimo narį. Suprantu, kad daugeliui Seimo narių šie laiškai nepadarys įspūdžio. Jie jau yra nusiteikę prieš jus. Tačiau… tai yra labai svarbu, nes šie laiškai ateity, kai urėdijos bus sugriautos ir iškils daug problemų, kai daug žmonių, gyvenančių miesteliuose, praras darbus, parodys kas buvo teisus, o kas ne. Laiškai parodys, kad Seimo nariai ne žmonių interesus atstovavo, ne siekė išsiaiškinti padėties urėdijose ir išrinkti geriausią reformos variantą, o aklai leido suinteresuotiems žmonėms jas sugriauti. Šie laiškai parodys, kad Seimo nariai, kiekvienas seimo narys atskirai paėmus yra atsakingas už padarytą klaidą. Jūsų laiškai yra urėdijos istorija, kurią skaitys, kuria domėsis ateities lietuviai.

Žmonės, atminkite, kad gyvenate demokratinėje valstybėje ir turite labai daug teisių bei galių apginti savo interesus.

Tiesiog negaliu žiūrėti, skaityti ir matyti kaip negailestingai ir nesąžiningai yra mušami urėdai. Žmonėms yra formuojama neigiama nuomonė apie juos,

05

Praėjusiame straipsnyje kalbėjome apie konkurencinės žvalgybos uždavinius. Išsiaiškinome, kaip turi atrodyti galutinis konkurencinės žvalgybos produktas.
Šiame straipsnyje trumpai apžvelgsime šiuolaikines kertines problemas verslui. Šias problemas išskyrė ir aprašė H. E. Mejeris savo knygoje „Real-World intelligence“. Problemos yra labai svarbios. Negalima užmerkti akis ir jų nematyti. Reikia imtis priemonių jas stebėti, aiškintis ir savalaikiai į jas reaguoti.

Nuolatinė kaita

Šiuolaikiniame pasaulyje viskas keičiasi labai greitai. Sunku suspėti rinkti ir analizuoti informaciją. Per pietus gali nueiti pavalgyti, o grįžęs rasti pasikeitusią valdžią valstybėje. Pokyčiai vyksta uraganišku greičiu.

Tikriausiai ne vienam iš jūsų teko planuoti važiavimo maršrutą nuo taško A iki taško B. Šiais laikais nustatyti maršrutą, apskaičiuoti važiavimo laiką, pasirinkti trumpiausią arba greičiausią kelią yra lengva. Tačiau kai pradedate važiuoti labai dažnai susiduriate su įvairiomis kliūtimis, kurių nenumatėte iš anksto. Tai gali būti kelio remontas, įvykusi avarija ar patvinusi upė užtvindė kelią. Taigi jums teks kelionės metu koreguoti pasirinktą maršrutą ir priimti naujų sprendimų.

Tas pats vyksta su verslo planu. Galima sukurti labai gerą verslo planą penkeriems metams. Numatyti pagrindinius tikslus ir priemones jų įgyvendinimui. Paskirstyti darbus ir patvirtinti terminus. Atrodo, kad viskas. Pasilieka tik dirbti ir džiaugtis darbo rezultatais. Tačiau jeigu jūs griežtai laikysitės susikurto plano ir nekreipsite dėmesio į įvykusius pasikeitimus aplinkoje, tai, greičiausiai, plano neįvykdysite, o jūsų verslas bankrutuos arba patirs didelių nuostolių.

Nuolatinės kaitos problemą verslininkui padeda spręsti konkurencinės žvalgybos darbuotojai. Jie ir tik jie užsiima tokios problemos sprendimu.

Globalizacija

Šiuolaikiniame pasaulyje beveik neliko sienų tarp valstybių. Informacija, kapitalas, finansai, darbo jėga, idėjos, mintys ir išradimai juda iš vienos valstybės į kitą. Jeigu anksčiau kompanijos dirbdavo tik savo šalies teritorijoje, tai dabar jos turi filialų visame pasaulyje. Naujos transnacionalinės korporacijos faktiškai valdo arba daro didelę įtaką ištisoms valstybėms.

Kita problema, kurią iškelia globalizacija, yra priklausomybė. Didelės kompanijos nuolat kovoja dėl rinkos. Jos skverbiasi į kitas šalis. Supirkinėja smulkias ir nedideles kompanijas. Pridaro daug problemų rimtesniems konkurentams. Jeigu bendrovė nestebės situacijos, tai ji gali būti greitai perimta, nupirkta ar sužlugdyta.

Istorijoje yra įdomių pavyzdžių. „Coca Cola“ kompanijos rinkos tyrėjai vadovybei pateikė pasiūlymą pakeisti gėrimo sudėtinę dalį (receptą). Po ilgų tyrimų jie nustatė, kad jeigu gėrimas bus gaminamas be vanilės, tai jį daugiau pirks, o kompanija gaus didesnį pelną. Vadovai sutiko su tyrėju pasiūlymu ir atsisakė pirkti vanilę.

Madagaskaro valstybėje kilo panika. Iškilo didelė grėsmė prarasti pagrindinį vanilės pirkėją. Iškilo didelė grėsmė valstybės biudžetui, o tuo pačiu valdžiai. Madagaskaras yra vienintelis vanilės tiekėjas „Coca Cola“ kompanijai.

Madagaskaro valstybei grėsmę iškėlė „Coca Cola“ kompanija. Ji pati tą grėsmę ir išsprendė. Nepasitvirtino rinkos tyrėjų prognozės. Vartotojai atsisakė pirkti naują gėrimą. Jie reikalavo grąžinti seną ir visiems pažįstamą „Coca Cola“. Vadovybė priėmė sprendimą grįžti prie seno recepto. Madagaskaras atsigavo.

Analitikų teigimu, jeigu „Coca Cola“ kompanija nebūtų grįžusi prie seno gėrimo recepto ir nebūtų atnaujinusi vanilės pirkimo, Madagaskaro valdžia būtų praradusi savo pozicijas, valstybės biudžetas būtų patyręs didelę žalą, o šalyje būtų prasidėję socialiniai neramumai.

Informacijos perteklius

Kita kertinė šiuolaikinė problema yra informacijos perteklius. Viešojoje erdvėje yra tiek daug informacijos, kad sunku suprasti, kuri iš jos yra teisinga, o kuri ne. Prisikapstyti prie realios situacijos, tikros padėties yra sudėtinga ir šis darbas reikalauja papildomų jėgų ir laiko.

Bendrovių vadovams kiekvieną dieną reikia priimti sprendimus. Jie turi remtis turima informacija. Jie susiduria su dviem problemomis. Anksčiau jiems trūkdavo informacijos. Jie veikė daugiau remdamiesi intuicija. Dažnai rizikuodavo. Dabar yra informacijos perteklius. Jie nespėja jos surinkti, apdoroti ir išanalizuoti. Jie, paprasčiausiai, neturi tam laiko.

Šias problemas bendrovės vadovui išspręsti padeda konkurencinės žvalgybos darbuotojai. Jie informaciją renka, vertina, apdoroja, analizuoja ir pritaiko prie bendrovės interesų. Šie darbuotojai pasako vadovui galimus sprendimo variantus. Jie laiku atpažįsta kylančias grėsmes ir naujai atsiradusias galimybes verslui ir laiku informuoja vadovą.

http://www.alfa.lt/straipsnis/15135798/siuolaikines-problemos-verslui

Praėjusiame straipsnyje kalbėjome apie konkurencinės žvalgybos uždavinius. Išsiaiškinome, kaip turi atrodyti galutinis konkurencinės žvalgybos produktas. Šiame straipsnyje trumpai apžvelgsime šiuolaikines kertines