Retas verslininkas gali man prieštarauti, kad Lietuvoje verslo pasaulyje pramoninis šnipinėjimas nevyksta. Vien tai, kad mūsų spauda pilna straipsnių apie teisėsaugos pareigūnų (operatyvininkų), kurie turi teisę vykdyti operatyvinius veiksmus (klausytis telefonų, kontroliuoti duomenų perdavimą elektroninėje erdvėje, įtaisyti „blakes“ ir t.t.) „glaudų“ bendradarbiavimą su verslo struktūromis įrodo, kad pramoninis šnipinėjimas klesti. Kiekvienas verslas, kiekviena bendrovė ar jos vadovas gali tapti šnipinėjimo objektu.
Jeigu bendrovės saugos tarnybos darbuotojai laiku identifikavo ir atskleidė šnipinėjimo faktą, tai dar nevėlu imtis griežtų priemonių žalai sumažinti. Kiekvienas reiškinys palieka savo pėdsakus. Juos reikia atpažinti, žinoti kaip ir kur ieškoti. Kiekvienas verslininkas, saugos tarnybos darbuotojas privalo žinoti žvalgybinės operacijos požymius. Jeigu tokius požymius aptinka savo bendrovėje, tai nedelsiant reikia atlikti išsamų tyrimą ir imtis apsaugos priemonių.
Žvalgybinės operacijos požymiai:
- Konkurentas daug žino apie jus, jūsų bendrovę ir jos veiklą.
- Valstybės institucijų užklausimai. Jūsų bendrove pradeda domėtis įvairios valstybės institucijos. Jos viena po kitos pradeda siųsti užklausimus, atvažiuoja tikrinti jūsų veiklos jūsų patalpose, kviečiasi jus ir jūsų darbuotojus pokalbiui.
- Specialios pasiklausymo technikos radimas patalpose ar automobilyje. Taip vadinama „blakė“.
- Nemotyvuotas, neaiškus prašymas aplankyti įmonės patalpas.
- Darbuotojų išėjimas ir įsidarbinimas pas konkurentą. Kitas metodas yra paprastesnis. Konkurentas vilioja jūsų darbuotoją. Siūlo jam didesnį atlyginimą ir geresnes darbo sąlygas. Darbuotojas pradeda susitikinėti su konkurentų žmogumi. Jis tikisi pakeisti darbą. Konkurento prašymu viską išpasakoja apie bendrovę, jos veiklą, planus, apie bendrovės vadovus ir t.t. Tačiau žadėto darbo negauna.
- Elektroninių laikmenų vagystės.
- Konkurentų išleistas produktas savo savybėmis panašus į jūsų produktą.
- Signalai apie darbuotojų sekimą, verbavimą, pasiūlymus parduoti informaciją. Visiems darbuotojams privaloma paaiškinti kas yra verbavimas, kaip jis atliekamas ir kaip jį atpažinti. Darbuotojai turi būti instruktuoti kaip elgtis jei pastebėjo verbavimo požymius. Jie privalo iš karto apie sekimą, verbavimą ar pasiūlymus parduoti informaciją informuoti savo tiesioginį vadovą ir bendrovės saugumo tarnybos darbuotojus.
- Konkurentai pradėjo naudotis privačios detektyvų kompanijos paslaugomis. Lietuvoje yra daug privačių kompanijų, kurios užsiima informacijos rinkimu. Šiose bendrovėse dirba patirtį turintys buvę teisėsaugos pareigūnai.
- Reguliarus klientų praradimas. Daug bendrovių bankrutuoja. Praranda klientus. Nesupranta ir nežino kokios yra tikrosios praradimo priežastys. Viską nurašo sudėtingoms rinkos sąlygoms. Tačiau jie nežino, kad dažniausiai priežastimi tampa konkurentas, kuris nuolat renka informaciją apie bendrovės veiklą. Konkurentas iš anksto sužino su kokiais klientais yra vedamos derybos, kokios sąlygos yra siūlomos.
- Netikėti, nemotyvuoti įvairių tikrintojų apsilankymai.