2020/10/24

KGB Įtarimai: ar Maja Pliseckaja buvo Britų Šnipė?

Sovietų KGB įtarė, kad Maja Pliseckaja yra britų žvalgybos agentė. KGB sekė ją ištisomis paromis, dažniausiai nesislėpdami, atvirai, kad ji žinotų, jaudintųsi ir pergyventų. KGB neleido jai išvykti iš šalies, nes bijojo, kad ji gali nebegrįžti. Aukščiausio lygio baleto primadonos likimas atsidūrė KGB pirmininko I.A.Serovo valioje.

Šią savaitę į paskutinę kelionę išlydėjome nepakartojamą primadoną Mają Pliseckają. Viso pasaulio pagrindinės naujienų agentūros paminėjo ją geru žodžiu, priminė skaitytojams jos gyvenimo istoriją, pergales ir pasiekimus. Didžiosios Britanijos dienraštis „Daily Mail” dėmesį atkreipė į tai, kad M. Pliseckaja ilgą laiką kentėjo nuo KGB persekiojimo ir spaudimo.

Sovietų KGB turėjo įtarimų, kad Maja Pliseckaja buvo britų žvalgybos agentė. Saugumiečiai sekė ją ištisomis paromis, dažniausiai nesislėpdami, atvirai, kad ji žinotų ir jaudintųsi. KGB neleido balerinai išvykti iš šalies, nes bijojo, kad ji gali nebegrįžti. Aukščiausio lygio baleto primadonos likimas buvo atsidūręs KGB pirmininko Ivano Serovo valioje.

Britų dienraštyje rašoma, kad 1950 metų viduryje M. Pliseckaja turėjo meilės romaną su Didžiosios Britanijos pasiuntinybės antruoju sekretoriumi seru Johnu Morganu. Įdomu tai, kad savo knygoje M. Pliseckaja užsimena apie J. Morganą, tačiau teigia, kad tarp jų niekada nebuvo meilės nuotykių, kad jie matėsi vos du kartus ir visada šalia jų susitikimo metu būdavo tretieji asmenys. Tačiau sero J. Morgano pirmoji žmona Fiona patvirtino, kad jos buvęs vyras Maskvoje turėjęs romaną su M. Pliseckaja.

Mitrochino archyve, kuris yra saugomas Churchillio koledže Kembridže, yra KGB agento agentūrinis pranešimas, kuriame aprašytas M. Pliseckajos susitikimas su britų diplomatu J. Morganu. Agentas pranešė, kad J. Morganas ją įsisodino į didelį limuziną ir vežiojo po miestą. Vėliau jie nuvažiavę į šalia Maskvos esantį mišką ir ten mylėjęsi. (Reikia pridurti, kad tuo metu nei M. Pliseckaja, nei J. Morganas nebuvo susituokę. Jų širdys buvo laisvos.) Agentas pranešimo pabaigoje pastebėjo, kad, jo manymu, M. Pliseckaja yra Didžiosios Britanijos žvalgybos agentė.

 

KGB M. Pliseckajos atžvilgiu ėmėsi rimtų priemonių. Jie užvedė operatyvinę tyrimo bylą ir pradėjo ją sekti ištisomis paromis. KGB pareigūnai nesislėpė. Jie baleriną sekė atvirai. Dienomis iš paskos vaikščiojo arba važinėjo, o naktimis po langais pilnas kagėbistų automobilis nuolat stovėdavo. Visi M. Pliseckajos skambučiai, laiškai buvo peržiūrimi ir perskaitomi. KGB į moters aplinką prigrūdo ištisą armiją agentų, kad šie ją stebėtų ir laiku sužinotų apie visus jos nukrypimus ar netinkamas mintis.

KGB įtarė, kad M. Pliseckaja, nukentėjusi nuo režimo (jos tėvas buvo represuotas ir sušaudytas), nekentė sovietų valdžios. Jie buvo įsitikinę, kad balerina, pasitaikius pirmai progai, išduos valstybę ir pabėgs. Todėl KGB neleido M. Pliseckajai išvykti į užsienį. Didžiojo teatro trupė važiuodavo užsienio gastrolių, tačiau be M. Pliseckajos. Ji likdavo Maskvoje. Visi keliai į užsienį jai buvo uždaryti.

Tačiau M. Pliseckaja nebuvo pėsčia ir tyli pelytė. Ji nuėjo į Kultūros ministeriją. Susirado kultūros ministro sekretoriatą ir iš ten vyriausybiniu, t. y. slaptu, tokiu ryškiai raudonu telefonu paskambino tiesiai KGB pirmininkui I. Serovui. Ji tiesiai šviesiai paklausė, kodėl jis jai neleidžia išvažiuoti iš šalies ir trukdo daryti karjerą. KGB pirmininkas į jos klausimus neatsakinėjo, o tik reikalavo pasakyti, iš kur ji skambina, kas jai davė telefono numerį ir kas jai pasakė, kad išvažiuoti neleidžia būtent jis. Po minutės pokalbio I. Serovas, negavęs atsakymo į savo klausimus, padėjo telefono ragelį. Po valandos į Kultūros ministerijos patalpas atvažiavo KGB grupė pareigūnų. Jie išmontavo ir išsivežė vyriausybinį telefono aparatą. Ministro sekretorė, kuri leido M. Pliseckajai pasinaudoti telefonu, kitą dieną buvo atleista iš darbo.

Pliseckajos sutuoktinis Rodionas Ščedrinas prisimena laikus, kai jie dar nebuvo susituokę. Jis buvo įsimylėjęs ją iki ausų. Ji jam atsakė tuo pačiu. Jie džiaugėsi savo draugyste, meile ir vienas kitu. Vienos repeticijos metu, kai R. Ščedrinas laukė M. Pliseckajos išeinant, prie jo priėjo Komunistų partijos Centrinio Komiteto partinis biurokratas B. M. Jarustovskis. Jis pasakė, kad žino apie R. Ščedrino ir M. Pliseckajos artimus ryšius, ir įspėjo, kad, jeigu R. Ščedrinas ves M. Pliseckają, susigadins sau reputaciją ir karjerą. Partinis klerkas įtikinėjo R. Ščedriną, kad M. Pliseckaja jam yra netinkama, kad jis privalo su ja nutraukti visus santykius. (KGB metodas, dažnai naudojamas dabar Lietuvoje.) Tačiau šis raginimas davė atvirkštinį rezultatą.

Praėjus kuriam laikui, KGB pirmininkas I. Serovas paliko KGB pirmininko postą. M. Pliseckaja įžvelgė naują galimybę atgauti teisę išvažiuoti į užsienį. Tačiau situacija nesikeitė. KGB toliau įdėmiai sekė baleriną. M. Pliseckaja parašė laišką tuometiniam Sovietų Sąjungos vadovui Nikitai Chruščiovui. Šis inicijavo M. Pliseckajos klausimo svarstymą aukščiausiu partijos lygmeniu. Galų gale buvo priimtas sprendimas leisti M. Pliseckajai išvažiuoti iš šalies. Kaip žinia, ji nebėgo iš Sovietų Sąjungos ir jos neišdavė, kaip buvo įsitikinęs I. Serovas. Primadona nebuvo britų žvalgybos agentė – visa tai greičiausiai tebuvo grynų gryniausias KGB vadovų ir darbuotojų prasimanymas.

Ši istorija parodo, kaip begalviai ir besmegeniai KGB darbuotojai ir jų vadovai, vedami pavydo, fanatizmo, kvailumo, pernelyg didelio įtarumo, žlugdydavo išskirtinių gebėjimų turinčio žmogaus karjerą.

Alfa.lt

 

Dalintis