2024/04/18

Ilgas Kelias į Išdavystę

Koks ilgas išdavystės kelias! Nebūna taip, o jei ir būna, tai labai retai, kad įmonės darbuotojas staiga imtų ir išduotų savo įmonę. Iki išdavystės žmogus turi subręsti, turi praeiti daug laiko. Žmogus kovoja su savo vidiniais motyvais. Vieni jam sako: išduok, išduok, išduok, nes jie, įmonės vadovai, nieko gero tau nedavė. Kiti motyvai kalba atvirkščiai: išduoti savus, bendradarbius nevalia. Juk pažeisi įstatymus, vidaus taisykles, gal ir pats stipriai nukentėsi.Ši žmogaus viduje vykstanti motyvų kova atima iš jo nemažai laiko ir suteikia įmonės saugumo darbuotojams galimybę laiku pastebėti išdavystės keliu keliaujantį bendradarbį ir jį sustabdyti. Svarbu neleisti jam nusižengti ir susigadinti sau gyvenimo. Tačiau kaip tai padaryti ir koks yra tas kelias, žino ne visi saugumu besirūpinantys darbuotojai ar verslo savininkai.

Tipinis žmogaus kelias į išdavystę atrodo maždaug taip.

Polinkis. Žmogus turi būti linkęs pažeisti taisykles. Jau ne kartą rašiau ir dar parašysiu, kad, Interpolo vertinimu, apie 25 proc. bet kurioje įmonėje dirbančių žmonių – visiškai nepatikimi. Jų negalima priimti į darbą, nuo jų reikia bėgti arba juos reikia vyti kuo toliau nuo įmonės reikalų. 25 proc. darbuotojų – visiškai patikimi. Jie geri darbuotojai, tiksliai ir griežtai laikosi taisyklių, tačiau jie nėra kūrybingi ir pajėgia įmonėje vykdyti tik kai kurias funkcijas. Jei paskirsi tokį žmogų į netinkamą vietą, vidaus taisyklės nebus pažeistos, tačiau ir darbas greičiausiai nebus padarytas. Apie 50 proc. darbuotojų yra patikimi, tačiau… Jei susidaro tam tikra situacija, toks darbuotojas gali išduoti įmonę. Tai yra normalūs įmonės darbuotojai ir normalūs žmonės.

 Įmonės saugumu besirūpinantis darbuotojas gali iš anksto nuspėti, kurie asmenys yra linkę pažeidinėti vidaus taisykles, ir skirti jiems didesnį dėmesį. Tačiau šioje išdavystės kelio vietoje saugumo darbuotojas vis dar tebėra aklas.

Stresas. Daugelis darbuotojų patiria profesinį ar asmeninį stresą. Tai kuria sąlygas, kurioms esant normalus darbuotojas (vienas iš 50 proc.) gali įmonę išduoti.

Žmogus patiria didelį spaudimą. Jis susidūrė su problema ir niekaip negali jos išspręsti, neranda išeities. Problema gali būti jo nepasitenkinimas darbo atmosfera. Pavyzdžiui, viršininkas neperkėlė į aukštesnes pareigas, nors žadėjo. Neišmokėjo premijos, nors darbuotojas dirbo išeiginėmis ir po darbo valandų prie projekto. Viršininkas nepakėlė atlyginimo, nors kiti darbuotojai uždirba kiek daugiau. Įmonė darbuotojui skyrė senesnio modelio automobilį nei identiškas pareigas einančiam kolegai. Motyvų gali būti šimtai, netgi tūkstančiai. Įmonių vadovai negali iki galo patenkinti visų darbuotojų lūkesčių.

Problema gali būti ir asmeninė. Pavyzdžiui, darbuotojas mėgsta žaisti azartinius žaidimus. Pralošė, prisiskolino ir vėl pralošė. Jį spaudžia pinigų stygius, skolininkai. Arba susirgo darbuotojui artimas žmogus. Jis jaudinasi, ieško išeities, tačiau jos neranda. Liga nesitraukia.

Įmonės saugumo darbuotojas šiame etape vis dar yra aklas ir nepastebi darbuotojo problemų. Aišku, jei kartais įmanoma apie vieno ar kito darbuotojo problemas sužinoti iš anksto, tačiau tai daugiau sėkmė nei įdirbio rezultatas. Žmonės dažniausiai tyli ir bendradarbiams nepasakoja apie savo problemas, jas slepia.

Elgesys. Darbuotojas, patirdamas nuolatinį spaudimą, įtampą, pradeda elgtis kitaip nei iki tol. Pasikeičia darbuotojo elgesys. Jis ima pažeidinėti įmonės vidaus taisykles, su niekuo nekalba, užsidaro savyje. Arba, atvirkščiai, jis lieja pyktį ant įmonės vadovų, kritikuoja juos ir jų vadovavimą, tyčiojasi iš priimtų sprendimų. Darbuotojas laiku neįvykdo uždavinių, atsikalbinėja ir ginčijasi su vadovu. Kartais darbuotojas, nors jam atliekamai darbo užduočiai to visiškai nereikia, ima iš archyvų dokumentus ir kopijuoja arba į namus nešasi svarbius įmonės dokumentus.

Štai šioje išdavystės kelio vietoje saugumo darbuotojas ne tik gali, bet ir privalo viską matyti bei laiku pastebėti kylančias grėsmes. Jis turi gerai išmanyti įmonės vidaus taisykles, pažinoti įmonės darbuotojus, su jais nuolat bendrauti ir atkreipti dėmesį, kai kuris nors iš jų pradeda blaškytis. Informacija apie pasikeitusį darbuotojo elgesį ant atsakingo asmens stalo turi atsidurti kuo greičiau. Jokio delsimo negali būti, nes tai yra labai svarbus išdavystės kelio etapas.

Reakcija. Saugumo darbuotojas turi nedelsdamas imtis atsakomųjų priemonių. Jos gali būti įvairios, tačiau tai ne šios dienos tema. Šįkart pabrėšiu tik tiek, kad saugumo darbuotojas privalo prevencinėmis priemonėmis stabdyti darbuotojo žingsniavimą į išdavystę. Reikia išsiaiškinti darbuotojo elgesio motyvus ir įkalbėti jį nusiraminti, padėti jam išspręsti iškilusias problemas. Tuo atveju, jei potencialus pažeidėjas vis vien neklauso, kas jam sakoma, pravartu su juo atsisveikinti, kol nepridarė didesnių bėdų, arba bent apriboti prieigą prie svarbių projektų ir informacijos.

Išdavystė. Jeigu saugumo darbuotojas neatlieka savo darbo ir laiku nepastebi potencialaus išdaviko blaškymosi, nesiima jo atžvilgiu prevencinių priemonių, jeigu įmonės vadovybė nepadeda darbuotojui, o kartais netgi tyčiojasi iš jo problemų, toks darbuotojas galutinai subręsta išdavystei. Blogieji motyvai, skatinami prastos darbo atmosferos kolektyve, ignoravimo arba konkurento agentų, švenčia pergalę.

Įsivaizduokite namą ir nedidelę jį supančią teritoriją. Aplinka puikiai apsaugota. Kai svetimas žmogus neprašytas įeina į namo teritoriją, apsaugos darbuotojas iš karto gauna pavojaus signalą. Jis nedelsdamas reaguoja į signalą ir siunčia į pavojaus vietą reagavimo komandą, kad neutralizuotų pavojų.

Lygiai taip pat atrodo ir darbas su žmonėmis. Reikia laiku gauti signalą apie galimą pavojų ir į jį tinkamai reaguoti. Reikia kalbėtis su žmonėmis, padėti jiems spręsti problemas, tuomet jokių išdavysčių nebus. Žmonės iš prigimties yra geri – jei su jais sąžiningai elgsiesi.

Alfa.lt

Dalintis