2024/03/02

Idealus Atvejis – Kai Darbuotojai Stebi Vieni Kitus?

Jei visi bendrovės darbuotojai būtų sąžiningi, laikytųsi įstatymų ir bendrovės vidaus taisyklių reikalavimų, taip pat laiku praneštų apie bendradarbių netinkamą, įtartiną, o kartais ir nusikalstamą veiklą, išdavysčių ir informacijos nutekinimų būtų gerokai mažiau.

Tačiau žmonės nėra idealūs ir sąžiningi. Jie neinformuoja vadovų apie savo kolegų įtartiną veiklą dėl įvairių priežasčių: vieni nepasitiki savo vadovais, kiti bijosi kolegų keršto, dar kiti nenori būti stukačiais, nemaža darbuotojų dalis nežino ir nesupranta, kokie kolegų veiksmai yra rizikingi ir įtartini ir kodėl jie turėtų apie šiuos veiksmus pranešti.

Susiduriame su problema. Taisyklės reikalauja, kad darbuotojai, pastebėję rizikingą kolegos elgesį, praneštų vadovui apie jį, tačiau šių reikalavimų, nepaisant raštiškų įsipareigojimų, nesilaikoma. Ką daryti? Kaip priversti žmones nebūti abejingiems bendradarbių išdavystėms, amoraliems veiksmams, taisyklių ar net įstatymų pažeidinėjimams? Kaip padaryti, kad darbuotojai prisidėtų prie bendrovės saugumo užtikrinimo ir neleistų padaryti jai žalos? Kaip įtikinti juos laiku pranešti apie kolegų netinkamą ir rizikingą elgesį?

Vakarų šalių saugumo ekspertai siūlo naudoti šį JAV Gynybos personalo ir saugumo tyrimų centro (PERSEREC) metodą, kuris pasiteisino ir yra gana veiksmingas.

Darbuotojai privalo gerai žinoti šnipinėjimo, įtartinos veiklos požymius.

Problema. Darbuotojai dažnai neįsivaizduoja, kokie kolegų veiksmai yra netinkami, rizikingi ir keliantys bendrovei pavojų. Jie nežino, kaip gali veikti konkurentų šnipai ir kaip pagal tam tikrus jų požymius galima šnipus atpažinti. Jeigu jie žinotų, kad tarp jų veikia konkurentų šnipas ir jis siekia pakenkti bendrovei, dalis darbuotojų apie įtartinus veiksmus tikrai praneštų vadovui arba už bendrovės saugumą atsakingam asmeniui.

Ką daryti? Pirma, būtina sudaryti aiškų ir konkretų šnipinėjimo požymių sąrašą. Jį reikia nuolat atnaujinti, peržiūrėti, pridėti naujų požymių.

Antra, kiekvienais metais privalu organizuoti darbuotojams, kurie dirba su bendrovės konfidencialia informacija, mokymus. Juos organizuoti mažoms grupėms. Mokymo metu kartu su darbuotojais aptarti kiekvieną šnipinėjimo požymį, pateikti jiems pavyzdžius, apšnekėti įvairius scenarijus. Diskusija visada padeda geriau atsiminti informaciją.

Darbuotojai privalo žinoti, kam pranešti apieįtartinąbendradarbio veiklą.

Problema. Darbuotojai dažnai mato įtartiną savo kolegos veiklą ir kartais nori apie tai informuoti bendrovės vadovybę, tačiau jie nežino, į ką kreiptis. Kartais darbuotojas nenori informuoti savo tiesioginio viršininko, nes juo nepasitiki. Tačiau darbuotojas nežino, kam dar galėtų pranešti apie įtartiną kolegos veiklą.

Ką daryti? Būtina visiems darbuotojams išaiškinti, kad jie turi galimybę apie kolegų netinkamus veiksmus pranešti arba savo tiesioginiam viršininkui, arba darbuotojui, atsakingam už bendrovės saugumą. Tuomet darbuotojas turės pasirinkimo teisę ir galės pats nuspręsti, kuriam asmeniui pranešti. Visi bendrovės darbuotojai turi pažinoti už bendrovės saugumą atsakingą asmenį.

Darbuotojai turi žinoti, kaip veikia saugumo sistema. Jie turi būti įsitikinę, kad darbuotojai nebus nepagrįstai baudžiami ir kad jų suteikta informacija nebus panaudota neteisėtiems tikslams.

Problema. Daugelis darbuotojų neinformuoja savo vadovo apie kolegos netinkamą elgesį, nes jie nežino, kas laukia jų kolegos, kokia bus vadovų reakcija. Jie baiminasi, kad vadovai, nepatikrinę informacijos, neišsiaiškinę visų aplinkybių, nepagrįstai, tačiau griežtai nubaus bendradarbį, o gal net išmes iš darbo. Kai kuriose bendrovėse asmenys, atsakingi už saugumą, darbuotojams kelia baimę. Niekas nežino, ką jie daro ir kuo užsiima. Nežinomybė ir nepasitikėjimas verčia darbuotojus tylėti ir nepranešti apie įtartinus savo bendradarbio veiksmus.

Ką daryti? Pirma, reikia, kad kiekvienas bendrovės darbuotojas, dirbantis su bendrovės konfidencialia informacija, žinotų, kokia yra bendrovės saugumo sistema ir kaip ji veikia. Kokia yra atsakomybė už padarytą vidaus taisyklių pažeidimą. Bendrovės saugumo sistema turi būti aiški, paprasta, skaidri ir visiems suprantama. Negali būti jokių slaptumų, nes jie sukelia tik nepasitikėjimą ir darbuotojų nepasitenkinimą.

Antra, kiekvienas darbuotojas turi gerai pažinti asmenį, atsakingą už bendrovės saugumą. Turi žinoti, ką ir kaip jis dirba, už ką yra atsakingas, kokios jo teisės ir pareigos. Už saugumą atsakingas darbuotojas privalo nuolat bendrauti su darbuotojais, aiškinti jiems saugumo sistemos veikimą, jos reikalavimus ir atsakomybę už bendrovės vidaus taisyklių pažeidimą. Turi vykti nuolatinė diskusija, aptarimas su bendrovės saugumu susijusių klausimų.

Darbuotojai turi pasitikėti savo vadovais ir būti įsitikinę, kad jų tapatybė nebus atskleista.

Problema. Dauguma darbuotojų nepraneša apie įtartiną kolegų veiklą, nes nepasitiki savo vadovais. Jie galvoja, kad vadovai visiems pasakys, kas juos informavo. Darbuotojai bijosi nukentėti. Jie baiminasi kolegų keršto. Gali kilti realus pavojus jų sveikatai. Jie bijosi prarasti reputaciją kitų bendradarbių akyse ir sulaukti jų pasmerkimo.

Ką daryti? Pirma, būtina išaiškinti darbuotojams, kad jie gali vadovus informuoti tiesiogiai ir atskleisdami savo tapatybę, taip pat gali juos informuoti anonimiškai. Kiekvienas darbuotojas turi žinoti telefono numerį, kuriuo galima paskambinti ir anonimiškai perduoti informaciją, turi žinoti elektroninio pašto adresą, kuriuo galima išsiųsti pranešimą apie kolegos įtartiną veiksmą, taip pat turi žinoti telefono numerį asmens, atsakingo už bendrovės saugumą, kad galėtų su juo susitarti dėl susitikimo.

Antra, visiems darbuotojams mokymo metu privalu išaiškinti, kad anonimiškumas yra garantuojamas, kad pareiškėjo asmens tapatybės niekas nesužinos, nes tokia yra bendrovės politika ir jos griežtai yra laikomasi. Būtina darbuotojams pasakyti, kad, nepaisant, kokiu būdu suteikta informacija, anonimiškai ar atskleidžiant savo tapatybę, yra griežtai saugojama ir niekam neatskleidžiama. Šiai informacijai yra suteikiama aukščiausio slaptumo žyma. Darbuotojai turi būti garantuoti, kad jų asmeninis saugumas yra garantuotas ir jiems pavojus dėl informacijos pateikimo neiškils.

Už bendrovės saugumą atsakingi asmenys privalo ne jau padarytus nusikaltimus tirti, kas yra policijos darbas, o galimiems nusikaltimams užbėgti už akių. Jie turi valdyti riziką, laiku atpažinti pavojus ir juos neutralizuoti. Jie privalo sustabdyti įtartinus darbuotojo  veiksmus, kol jis nepadarė žalos bendrovei ir sau asmeniškai. Reikia sudaryti tokias darbo sąlygas bendrovėje, kad išdavystė ar kita neteisėta veikla taptų neįmanoma, kad net neigiama mintis darbuotojų galvose nerastų sau vietos.

www.alfa.lt

Dalintis