Koks turi būti santykis tarp valstybės saugumo departamento ir privataus verslo kompanijų? Ar jos turi gyventi kaip katė ir šuo? Neapsitikėti vieni kitais? Ar jos turi bendradarbiauti ir kovoti prieš bendrą priešą, kurio veiksmai daro didelę žalą valstybei ir privačiam sektoriui?
Šiame straipsnyje parodysiu kaip JAV Federalinių tyrimų biuras dirba su privačiomis kompanijomis. Jie pasirinko bendro darbo, glaudaus bendradarbiavimo santykių modelį. Jie turi bendrą priešą, kuris nori jiems pakenkti, įgauti prieš juos didesnį pranašumą, padaryti jiems didelius nuostolius. Jie suvokia bendrą priešą ir imasi bendrų veiksmų jam atremti. Nei FTB, nei privačios kompanijos nevengia vieni kitų, o bendradarbiauja ir siekia bendro tikslo – visuomenės ir savo gerovės.
FTB savo svetainė aiškiai ir konkrečiai išaiškina privačioms kompanijoms kokios gali kilti joms grėsmės. Visas jas aprašo, pateikia pavyzdžius, nurodo požymius kaip jas atpažinti ir aiškina kaip su šiomis grėsmėmis kovoti. FTB darbuotojai nuolat palaiko kontaktus su JAV privačiomis kompanijomis. Jie organizuoja konferencijas, seminarus ekonominio šnipinėjimo klausimais. Jie privačiai konsultuoja, o kai iškyla būtinybė padeda išspręsti kilusias problemas.
JAV Federalinio tyrimų biuro duomenimis šaltasis karas niekur nedingo – tiesiog persikėlė į pasaulinę rinką. Anot FTB skaičiavimų dėl užsienio bei vidaus konkurentų veiklos, kuria sąmoningai siekiama neteisėtais ir slaptais būdais rinkti informaciją apie JAV ekonomiką ir jos pasiekimus technologijų srityje, JAV kasmet patiria kelių milijardų dolerių nuostolius. Pagal šiuo metu esančius viešuosius duomenis užsienio konkurentai neteisėtai siekiantys įgauti pranašumą prieš JAV veikiančias institucijas dažniausias pasitelkia vieną iš šių trijų taktikų:
- Jie agresyviai verbuoja darbuotojus dirbančius konkurencinėse JAV kompanijose ir tyrimų institucijose. Didžiausias dėmesys yra skiriamas iš tos pačios valstybės kilusiems darbuotojams.
- Jie papirkinėja, vykdo kibernetinius įsibrovimus, vagystes, klausosi telefoninių pokalbių ir atlieka kitus šnipinėjimo veiksmus.
- Jie įsteigia priedangos įmones, nustato nekaltus ryšius su JAV kompanijomis ir siekia iš jų išgauti ekonominius duomenis, tarp kurių gali būti ir kompanijų paslaptys.
1996 m. spalio 11 dieną JAV vyriausybė priėmė Ekonominio Šnipinėjimo Aktą, kurio pagrindinis tikslas yra ginti valstybės ekonomines paslaptis. Akte yra nurodomi šeši pagrindiniai žingsniai padėsiantys valstybės įmonėms apsisaugoti nuo galimo šnipinėjimo.
- Kompanijos yra raginamos skirti išskirtinį dėmesį fizinei bei kibernetinei apsaugai, kuri padėtų laiku atpažinti kylančias vidines bei išorines grėsmes.
- Nustatyti bei įvertinti verslo paslaptis.
- Sukurti ir įgyvendinti kompleksinį planą skirtą apsaugoti kompanijos komercines paslaptis.
- Apsaugoti fizines bei elektronines paslapčių versijas.
- Griežtai laikytis principo „Būtina žinoti“. Darbuototjas gali susipažinti tik su tokia informacijos apimtimi kokia jam reikalinga užduotims vykdyti. Su kompanijos informacija gali susipažinti tik asmenys, kurie yra patikrinti ir dėl jų patikimumo kompanijai nekyla abejonių.
- Apmokyti ir supažindinti su kompanijos komercinės paslapties apsaugos taisyklėmis darbuotojus. Kelti jų sąmoningumą, aiškinti jiems kaip atpažinti vidaus ir išorės grėsmes, o atpažinus ką su jomis daryti.
Dėl nuolat tobulėjančių technologijų bei įžūlėjančių konkurentų, kurių veiksmai valstybei atneša vis didesnius nuostolius ekonominė kontržvalgyba tapo viena iš pagrindinių FTB darbo krypčių, kurios finansavimas nusileidžia tik prieš teroristinius aktus vykdomoms operacijoms. Ekonominio šnipinėjimo departamentas buvo įkurtas išskirtinai kovoti prieš šnipinėjimo atvejus. Departamentas ne tik atlieka darbuotojų apmokymus bei atstovauja šią problemą konferencijose, bet tuo pačiu ir padeda valstybės privačioms įmonėms suteikdami naudingos informacijos bei aiškindami kovos metodus.
Ekonominis šnipinėjimas yra tiesiogiai susijęs su verslo paslapčių grobimu, kurių įsisavinimas gali atnešti naudą ir duoti konkurencinį pranašumą užsienio vyriausybėms, užsienio institucijos ar užsienių agentams.
Verslo paslaptys gali būti įvairių tipų ir formų, bei turėti finansinius, mokslinius, techninius, ekonominius ar inžinierinius duomenis, įskaitant planus, tikslus, programines įrangas, formules, dizainuis, prototipus, metodus, technikas, procedūras, programas ar kodus. Nesvarbu ar šie duomenys yra fizines ar informacinės formos bei kaip ši informacija buvo laikoma. Verslo paslaptys dažniausiai turi nepriklausomą ekonominę vertę. Verslo paslaptys taip pat dažnai vadinamos klasifikuota privačia informacija, kritine technologija ir pan.
Štai tokio pobūdžio informaciją galima rasti FTB svetainėje. Įdomiausia yra tai, kad FTB kaip antrą po terorizmo prioritetinių darbo krypčių nustatė kovą su ekonominiu šnipinėjimu. Jie tikrai supranta kokiose valstybės srityse vyksta aktyvūs užsienio žvalgybų veiksmai, kurie atneša didelius privačioms kompanijoms ir pačiai valstybei nuostolius.